Uoste

Leduose užstrigęs keltas – blaškymosi rezultatas

Nors šaltukas dar kaip reikiant ir nespūstelėjo, Smiltynės perkėlos bendrovės keltas “Nemunas” sekmadienį įstrigo tarp ledų ties II Smiltynės perkėla. Keleiviai jame išbuvo apie tris su puse valandos. Pagrindiniu „kaltininku“ įvardintas ledus sulaikantis „Begos“ naudojamas pailgintas pirsas. Tačiau paaiškėjo, kad tarp keltininkų ir uosto tarnybų būta ir tam tikro nesusikalbėjimo. Dėl ledų sangrūdų prie II Smiltynės perkėlos ir vakar ryte atidėtas pirmasis kelto reisas. Vėliau Uosto direkcijos pasamdytas vilkikas išlaužė ledus, ir keltai plaukiojo be sutrikimų.

Savaitgalio netikėtumas

Smiltynės perkėlos direktorius Algirdas Žukauskas vakar su uosto kapitonu Viktoru Lukoševičiumi aptarė, kaip išvengti, kad žiemą, kuri realiai tik prasidėjo, keltai nestrigtų leduose. Išeitis, anot A. Žukausko, viena – Uosto direkcija privalo nuolat laužyti ledus prie II Smiltynės perkėlos. Tai daryti ją įpareigoja neseniai patvirtintos naujosios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. A. Žukauskas sakė, kad paprašius uosto dispečerinės atsiųsti galingesnį vilkiką, tai nebuvo greitai padaryta.

Klaipėdos uosto kapitonas V. Lukoševičius teigė, kad kelto „Nemunas“ kapitonas neįvertino, ar galės praplaukti per ledų sangrūdas. Reikėjo kviestis ne tokį pat „nelaimėlį“ – keltą „Žalgiris“, kuris taip pat užstrigo leduose, o iš karto pranešti uosto laivų eismo tarnybai ir dispečerinei. Uosto kapitonas V.Lukoševičius patvirtino, kad Uosto direkcijos sąmatoje ledams laužyti yra numatyti pinigai. Tai atlieka „Klaipėdos Smeltės“ arba Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vilkikai. V.Lukoševičius sakė, jog, esant net ir labai šaltai žiemai, būtų stengiamasi, kad uosto veikla nesutriktų dėl ledų. Tiesa, sekmadienį, užstrigus keltui, uosto tarnyboms nepavyko pasikviesti KLASCO vilkiko.

A.Žukauskas pripažino, kad staigus ledonešis sekmadienį buvo tam tikras netikėtumas. To išvengti nebuvo įmanoma. Spaudžiant nedideliam penkių laipsnių šaltukui be vėjo, niekas iš anksto negalėjo numatyti ledų sangrūdų. Iš anksto nekviestas ir vilkikas, nes jo paslaugos už valandą kainuoja apie 1000 litų.

Rekonstrukcijos pasekmė

Kol „Begos“ pirsas nebuvo pailgintas, ledai nesikaupdavo, o būdavo išplukdomi į jūrą. Kai kas jau suskubo daryti išvadas, kad į uosto rekonstrukciją įdėdama milijonus Uosto direkcija pablogino laivybos sąlygas. Neva realiai nevertinama, kokią įtaką aplinkai turės vieno ar kito objekto statyba, o palankios vertinimo sąlygos gaunamos iš „patikimų mokslininkų“.

Jau pernai žiemą paaiškėjo, kad dėl uosto vartų šiaurinio molo užsukimo ledai kaupiasi prie pirmųjų uosto krantinių taip apsunkindami laivų švartavimą. Tačiau specialistai teigia, kad šiaurinio molo užsukimo nauda yra gerokai didesnė, nes sulaiko išilginių bangų skverbimąsi į uostą, nei jo žala. Tas pats ir dėl „Begos“ pirso pailginimo. Dabar prie rekonstruoto pirso gali švartuotis didesni laivai.

A.Žukauskas prognozuoja, kad dėl pirso pailginimo, keltų laivyba žiemą ir taip pasunkėdavusi, šiemet bus dar sunkesnė. Padėtis pagerės tik kitą žiemą, kai jau bus naudojamas dabar statomas naujas galingesnis keltas. Uosto kapitonas V.Lukoševičius mano, kad dabartiniai upiniai Smiltynės perkėlos keltai esant ledams beveik iš viso negalėtų plaukioti. Pagal technines sąlygas jie gali įveikti ne storesnį kaip 10 centimetrų ir ne platesnį kaip 20 metrų laisvo ledo ruožą. Tačiau kas tokiu atveju į Kuršių neriją kels žmones?