Lietuvoje neseniai baigėsi pagrindinė brandos egzaminų sesija. Švietimo bendruomenė ir visuomenė, kaip ir kasmet, aktyviai diskutuoja apie mokinių pasiekimus ir švietimo sistemos efektyvumą.

Svarbi analizė

Ši tema yra ir KTU mokslininkų dėmesio akiratyje. Iš viso jų apklausoje dalyvavo 246 mokyklų vadovai, o tai sudaro apie trečdalį Lietuvos gimnazijų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų.

Apklausa atskleidė, kad mokyklų vadovai supranta mokinių akademinių pasiekimų analizės svarbą ugdymo procesui ir mokinių pasiekimams gerinti. Nuolatinė mokinių pažangos stebėsena ir jos pagrindu kuriamos prognozės yra laikomos itin svarbiomis personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą. Vis dėlto daugelis mokyklų (beveik 2/3 atsakiusių) mokinių akademinius pasiekimus analizuoja tik dukart ar triskart per metus, pagrindinių mokymosi periodų pabaigoje.

Tokį periodiškumą patys vadovai laiko nepakankamu, tačiau dažniau analizuoti savo mokinių pasiekimus mokykloms neleidžia žmogiškieji ir informacinių sistemų apribojimai.

Visų pirma, trūksta informacinių sistemų integracijų, galimybių automatizuoti mokinių pasiekimų stebėseną ir analizę, pakartotinai naudoti ir analizuoti sukauptus pasiekimų duomenis. Šiuo metu pasiekiami duomenys yra fragmentuoti, jų analizė reikalauja daug rankinio darbo, trūksta istorinių duomenų analizės galimybių. Išsakytas stiprus poreikis optimizuoti duomenų tvarkymą, integruoti šalyje naudojamus elektroninius dienynus ir kitas informacines sistemas, sukurti jungtį tarp skirtingų ugdymo pakopų ir kaupti istorinius duomenis, taip užtikrinant sąlygas nuosekliai mokinių pažangos stebėsenai mokyklose.

Reikėtų vienodo įrankio

Ne mažiau aktualus ir žmogiškųjų išteklių klausimas. Šiuo metu mokinių pasiekimų duomenų analizės funkciją vykdo skirtingų pareigybių mokyklos darbuotojai (mokyklų vadovų pavaduotojai, mokytojai, patys vadovai, pagalbos mokiniui specialistai).

Atitinkamai skiriasi ir jų turima kvalifikacija duomenų analizės srityje, o galimybės skirti laiko šiai funkcijai labai ribotos. Pastebėta, kad turinčių aukštesnę pedagoginę kvalifikaciją vadovų mokyklose mokinių pasiekimų duomenys analizuojami tikslingiau, analizėje naudojami įvairesni duomenys, jų šaltiniai ir įrankiai. Daugiau dėmesio pasiekimų analizei skiria daugiau mokinių ir platesnę ugdymo aprėptį turinčios mokyklos (pvz., ilgosios gimnazijos).

Mokyklų vadovai sutaria, kad prasminga būtų turėti universalų specializuotą įrankį, skirtą akademinių pasiekimų duomenų integravimui, analizei ir prognozavimui. Mokyklos nori turėti įrankį, kuris leistų nuolat stebėti ir vizualiai atvaizduotų (grafiškai, švieslentėse) mokinių ar klasių pažangos dinamiką ir nukrypimus.

Nesant tenkinančių centralizuotų sprendimų, kai kurios mokyklos ir savivaldybės pačios kuria vietines mokinių pasiekimų duomenų analizės sistemas, jas integruoja į mokyklos veiklą.

Pasiūlė ir sprendimą

„Atliepti patogios ir prieinamos mokinių pasiekimų analitikos poreikį mokyklose siekia ir KTU, kur vystomas virtualusis analitikos įrankis NO-GAP, šių metų birželio 17 d. pristatytas Londono „EdTech“ savaitėje“, – sako įrankio komandos vadovė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė.

Ji akcentuoja, kad tai – mokyklos savianalizės įrankis, kuris įgalina apibendrintai stebėti mokinių mokymosi pažangą, įvertinti, ar nėra mokinių pogrupių, kurie smarkiai atsilieka nuo kitų, atskleisti pasiekimų veiksnius ir priimti duomenimis grįstus sprendimus mokyklos veiklai tobulinti.

„Įrankis sukurtas remiantis didžiųjų duomenų technologijomis ir patvirtintas moksliniais tyrimais, KTU komandos paskelbtais pripažintuose mokslo žurnaluose. Įrankis pateikia lyginamąsias įžvalgas nacionaliniame, savivaldybės ir panašių mokyklų kontekste, taip pat rekomendacijas, pritaikytas kiekvienos mokyklos unikaliam kontekstui“, – aiškina ji.

Pasak jos, stebėti individualią mokinio akademinių pasiekimų pažangą įgalins dar vienas analitikos įrankis, kuriam komanda kuria rodiklių rinkinį. Tai informacinių sistemų įmonės „Sonaro“ kartu su KTU vystomas įrankis projekte „Inovatyvios sistemos mokinių duomenų analizei, pažangos vertinimui ir pasiekimų prognozavimui sukūrimas“.

Vystomas įrankis įgalins mokyklas individualią mokinio pažangą stebėti visiškai automatizuotu būdu, taip pat leis prognozuoti mokinio pasiekimus remiantis dirbtiniu intelektu.

„Mokyklų vadovai gana palankiai vertina savo gebėjimus, susijusius su mokinių pasiekimų duomenų analize, tačiau labiau pasitiki savo gebėjimais rasti reikiamus duomenis, nei juos interpretuoti ir panaudoti priimant sprendimus. Tad KTU taip pat įsitraukia į mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos kėlimą duomenų analitikos srityje“, – pabrėžia KTU mokslininkė.

Jos teigimu, mokykloms siūlomi įvairios trukmės mokymai, stiprinantys mokinių pasiekimų analizei reikalingus įgūdžius, o nuo rudens startuos programa „Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai: įrankiai, įgūdžiai ir jų įveiklinimas“.