– Pas mus taikomas 4 klasių pradinis modelis, kitose šalyse – 6. Ar tai gali būti gerų rezultatų pagrindas ir kartu veiksnys, kuris vėliau smukdo mūsų moksleivių pasiekimus?
– Taip, tikrai. Penktoje klasėje vienuolikmečiam vaikui labai daug kas pasikeičia. Iki tol jis turėjo vieną mokytoją, o penktoje klasėje staiga atsiranda daugiau nei dešimt. Jis pradeda vaikščioti po kabinetus, jam pradedami rašyti pažymiai, tuo pat metu prasideda paauglystė, o dažnu atveju keičiasi ir pati mokykla bei klasiokai. Natūralu, kad toks aplinkos pasikeitimas ir iššūkiai būtų sudėtingi net suaugusiajam, o ką jau kalbėti apie penktoką, kuriam ypač svarbi saugi ir pažįstama aplinka.
– Aš pats atsimenu penktos klasės stresą – reikėjo vaikščioti iš vienos klasės į kitą, tai buvo didelis iššūkis.
– Taip, streso tikrai netrūksta.
– Kodėl tokiu atveju nekeičiame modelio? Ar laikomės įsikibę 4 metų sistemos, kurią, be mūsų, taiko dar labai nedaug šalių?
– 4 metų pradinis, 6 metų pagrindinis ir 9 metų vidurinis ugdymas šiandien egzistuoja tik Lietuvoje, Rumunijoje ir Turkmėnistane. 6 metų pradinis ugdymas yra absoliučiai vyraujantis modelis pasaulyje. Dažniausiai taikoma sistema – 6 metų pradinis, 3 metų pagrindinis ir 3 metų vidurinis ugdymas. Tai daroma todėl, kad vaikui itin svarbu kuo ilgiau būti saugioje, pažįstamoje aplinkoje – tai prisideda prie geresnių akademinių pasiekimų ir emocinės būklės.
– Jei priežastys žinomos, kodėl pokyčiai nevyksta?
– Švietimas yra prioritetas. Mūsų organizacija siekia geriausio švietimo Europoje, todėl, matydami kitų šalių pavyzdžius, pavyzdžiui, Estiją, kuri 6 metų pradinį ugdymą įsivedė dar 1993 metais ir šiandien yra tarp lyderių, norėtume tokį modelį išbandyti Lietuvoje. Šiuo metu kalbamės su savivaldybėmis, mokyklomis ir švietimo profesionalais, kurie mato tokio projekto naudą. Jei modelis pasiteisintų keliose mokyklose, jį būtų galima taikyti nacionaliniu mastu, nors tai ir būtų reikšmingas sisteminis pokytis.
– Kad 4 metų modelis ne visai veikia, rodo ir rezultatai. Kaip atrodo Lietuvos ketvirtokų ir vyresnių klasių mokinių pasiekimai?
– Mūsų ketvirtokai atrodo puikiai – pagal matematikos rezultatus esame pirmi pasaulyje ir Europoje. Tačiau penkiolikmečiai jau tik penkiolikti. Kiti tyrimai taip pat rodo vieną didžiausių rezultatų kritimų, lyginant ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimus. Lūžis vyksta visose šalyse, tačiau pas mus kritimas yra didesnis nei įprasta. Tai rodo, kad problema nėra vien paauglystė ar natūralus perėjimas, bet ir ankstyvas, staigus perėjimas prie pakabinetinės sistemos, daugybės mokytojų ir pažymių.
– Ar prie emocinio krūvio prisideda ir pedagogų trūkumas?
– Natūralu, kad mokytojų kokybė yra esminė. 6 metų pradinis ugdymas galėtų padėti ir čia – reikėtų mažiau dalykininkų, nes vienas mokytojas galėtų dėstyti daugiau dalykų 5 ir 6 klasėse. Tai šiek tiek kompensuotų dalykininkų trūkumą, kuris šiuo metu yra didelis. Be to, pradinės mokyklos galėtų veikti arčiau namų, ypač regionuose, o vyresni mokiniai galėtų vykti į didesnius centrus. Tai padėtų subalansuoti tinklą, pagerintų vaikų emocinę būklę ir akademinius rezultatus.
Naujausi komentarai