Rusijos Kaliningrado srityje, visai netoli Lietuvos sienos, buvo iškilmingai pradėtos atominės elektrinės statybos. Planuojama, kad joje veiks du 1150 megavatų galios blokai, kurie turėtų pradėti gaminti elektrą 2016 ir 2018 m.

Dienraštis prieš pusantrų metų atkreipė dėmesį į Kaliningrade išdygsiančią konkurentę. "Lietuvai – atominiai spąstai", – įspėjome mes. Ar Lietuvos valdžia sureagavo? Ne. Tuometis premjeras Gediminas Kirkilas nematė jokios grėsmės (kaip ir beprasidedančios ekonomikos krizės) ir vadino Rusijos planus statyti atominę elektrinę Kaliningrade viešųjų ryšių triukais.

"Vis dėlto manau, kad šie visi kol kas "piariniai" veiksmai tik rodo, jog Rusijai labai nepatinka, kad Lietuva su Latvija, Estija ir Lenkija ruošiasi statyti atominę elektrinę", – tikino jis tada.

Opozicijos lyderiu anuomet buvęs dabartinis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius buvo atsargesnis. "Rusija taip pat siekia garantuoti Karaliaučiaus srities energetinį savarankiškumą ir nebebūti priklausoma nuo Baltijos šalių. Toks rusų žingsnis būtų visai logiškas", – teigė jis. Tačiau tapęs premjeru A.Kubilius savo žodžius pamiršo ir dabar nesupranta, ką Rusija darys su elektra.

"Man lieka visiškai neaišku, – skirtingai nei tai, kiek atvirai mes dirbame ir kaip atvirai prieinama visa informacija, – kam ir kur Rusija ruošiasi parduoti Kaliningrado atominėje elektrinėje pagamintą elektrą", – vakar kalbėjo A.Kubilius ir pridūrė, kad Lietuva "padarė proveržį" rengdamasi atominės elektrinės statyboms.

Optimizmas – visada sveikintinas, bet Lietuvos atominės elektrinės statybų proveržio net su geriausiais žiūronais nematyti. Dar visai neseniai projektą stabdė visokios "liūtiškos" intrigos, dabar "Liūto" neliko, bet atsirado ekonominių trukdžių. Todėl nenuostabu, kad Latvija, Estija bei Lenkija dvejoja dėl dalyvavimo Lietuvos atominės elektrinės projekte ir svarsto galimybę jas statyti savo šalyse.

Lietuvos atominės elektrinės planai dar didesnę abejonę kelia Briuseliui, kuris turėtų ištiesti didelį kapšelį eurų statyboms. Pradėtos atominės elektrinės statybos Kaliningrade ir planai dar vieną elektrinę statyti Baltarusijoje kaip reikiant turėtų atšaldyti potencialių investuotojų norą prisidėti prie Lietuvos atominės elektrinės.

Visa tai rodo, kad klaustukas dėl Lietuvos atominės elektrinės niekur neišnyko, o tai ir yra atsakymas į premjero A.Kubiliaus klausimą, kur rusai dės elektrą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ir Rusijos elektros tinklai yra sujungti, rusams atsiranda galimybė pigią elektros energiją eksportuoti į ES valstybes. Baltijos valstybių elektros tiltas su Skandinavija tam labai praverstų. Būtent šią priežastį lenkai įvardija kaip pagrindinę, kodėl jie taip nenoriai įgyvendina elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos idėją.

Prisiminus, kad kalbos, jog rusai perima "Mažeikių naftą", netyla, o dujotiekiui "Nord Stream" (per Baltijos jūrą sujungsiančiam Rusiją ir Vokietiją) uždegta žalia šviesa, galima būtų teigti, kad Lietuvos bandymai išsivaduoti iš energetinės priklausomybės baigėsi nesėkme (ne be pačios Lietuvos valdžios kaltės).

Gal jau laikas keisti "energetinio išsivadavimo strategiją"? Kitaip tariant, ne vyti Ivaną nuo vamzdžio ar laido, o leisti jam jais naudotis ir mums už tai sumokėti.