Artinantis trijų dienų „blickrygo“ antrosioms metinėms, Ukrainos prezidentas atvyko į Lietuvą, kad padėkotų mūsų žmonėms, kaip pats teigė, už bekompromisę paramą Ukrainai per visą karo dešimtmetį ir ypač prasidėjus plataus masto invazijai.

Mes gi turėtume dėkoti ukrainiečiams, kurie visą tą laiką savo kūnais it skydu dengia mus nuo Maskvos eksportuojamo „gėrio“, kuris ne ką mažiau koktus ir jos pačios valdiniams.

Gal ne visiems, bet kitaip mąstantiems tai tikrai. Štai garsiausias Rusijos kalinys, net ir nutrenktas į lagerį už poliarinio rato, vėl bent savaitei įgrūstas į griežto režimo vienutę, nes vyksta prezidento rinkimų kampanija, todėl V. Putinui, siekiančiam penktos kadencijos, jokių ekscesų nesinorėtų. Jam netrukdo tik nieko nereiškiantys, bevardžiai, bebalsiai, beveidžiai konkurentai.

Nors apskritai kai kuriose šalyse netgi kandidatavimas į prezidentus yra pavojingas gyvybei.

Nors apskritai kai kuriose šalyse netgi kandidatavimas į prezidentus yra pavojingas gyvybei. Pavyzdžiui, toks Arstanbekas Abdyldajevas dukart siekė Kirgizijos prezidento posto, kol galiausiai atsidūrė kalėjime, o vos prieš kelias dienas – ir kilpoje (sako, savo noru).

Šio kirgizų politiko ir verslininko klaida buvo ta, kad jis prieš kelerius metus ėmė ir pasiskelbė dievu bei grasinosi užvaldyti visatą, už tai ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Jis tikino per savo „dieviškąją energiją“ galįs išgydyti ligas ir suvaldyti gamtos jėgas, maža to, grasino kinams, tvirtino, kad būtent jis „audromis ir debesimis“ išsiuntė COVID-19 į Kinijos Liaudies Respubliką, nes ši nepanaikino Kirgizijos skolos.

Kirgizų dievas buvo rastas negyvas ankstyvą sausio 5-osios rytą Kazachstano bausmių vykdymo tarnybos specialiosios medicinos pataisos įstaigos valgykloje. Jam buvo 55-eri.