„Rodina. (...) Pustj kričiat – urodina, no ona nam nravitsia, chotj i ne krasavitsa, k svoloči doverčiva“, – dainuoja garsi Rusijos roko grupė DDT. Pažodžiui galima išversti maždaug taip: „Tėvynė. Tegu šaukia: baidyklė, bet ji mums patinka. Nors ir ne gražuolė, niekšu pasitikinti.“

Taigi – ne gražuolė. Tačiau kai kuriems Rusijos gyventojams – dar ir kokia gražuolė. Kaip ir jos vadas Putinas – kad ir ką apie jį rašytų ar kalbėtų (tiesa, dabar jau, galima sakyti, visiškai nutildyta) opozicija ir užsienio žiniasklaida. Tačiau kodėl jie tiki Putinu, o ne Ukrainoje esančiais artimaisiais, įvykių liudininkais, atskleidžiančiais tikrąjį karo veidą? Dabar Putinu tikintys rusai jaučiasi pasaulio, ar bent jau Ukrainoje esą skriaudžiamų rusų gelbėtojais. Dėl to ir diržus ilgam susiveržti galima. O jei paaiškės, kad buvai visai ne gelbėtoju, o agresoriaus, žudiko, siekiančio patenkinti tik asmenines ambicijas, padėjėju? Liksi naudingu idiotu, padėjusiu kažkam įgyvendinti savo užmačias. Ši pozicija nepatraukli. Dėl to apkvailinti rusai, Putino sustatyti į naudingų idiotų pozicijas, iš paskutiniųjų laikosi savo įsitikinimų apie gelbėtojus ir jų šventą reikalą.

Apkvailinti rusai, Putino sustatyti į naudingų idiotų pozicijas, iš paskutiniųjų laikosi savo įsitikinimų apie gelbėtojus ir jų šventą reikalą.

Beje, apie nuomones. Nuomonės, nesutampančios su valdžios nuomone, Rusijoje negali reikšti ir menininkai. Štai Maksimas Galkinas pasisakė – kaipmat bilietus į jo pasirodymus ėmė grąžinti eiliniai rusai. Štai tos pačios DDT lyderis Jurijus Ševčiukas. Atsisakė išeiti į sceną, paženklintą Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu tapusia Z – kaipmat DDT koncertai buvo atšaukti. Tai ne pirmas Putino bandymas parodyti, kad menininkai jam – tuščia vieta. Tokį Putino požiūrį liudija ir senas, 2010 m., jo pokalbis su tuo pačiu DDT lyderiu. J.Ševčiukas jo viešai paklausė, ar jis planuoja tikrą, sąžiningą šalies liberalizaciją ir demokratizaciją. Į nepatikusį klausimą Putinas atklausė: „Atsiprašau, o kuo jūs vardu?“ Patys rusai sako, kad užduoti pašnekovą išmušančius iš pusiausvyros klausimus yra vienas KGB metodų. Tokia štai demokratija Rusijoje.