Kiekvieną vasarą pajūrio savivaldybių vadovai gieda tą pačią giesmę – esą poilsiautojų priežiūra paplūdimiuose ir skęstančiųjų gelbėjimas yra ne savivaldybių, o valstybės reikalas. Argumentas, atrodo, nenuginčijamas – prie jūros ilsisi visa Lietuva, tad kodėl poilsiautojų saugumu turi būti rūpinamasi iš Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybės biudžetų?

Pajūrio savivaldybės siekia, jog gelbėtojų darbas paplūdimiuose būtų valstybės funkcija ir jai pinigai turėtų būti skiriami iš nacionalinio iždo, o vietos valdžios galėtų tik administruoti šią veiklą. Tačiau tokios idėjos priešininkai atkerta, kad pajūrio savivaldybės iš poilsiautojų susirenka tiek pinigų, kad turėtų nedejuoti, nes jų tikrai užtenka ir savarankiškai išlaikyti gelbėtojus. Ar gelbėtojų tarnybų veikla turėtų būti valstybės, o ne savivaldybių funkcija?

Už

Darius Jasaitis, Neringos savivaldybės meras:

– Pasisakau už tai, kad skęstančiųjų gelbėjimas, poilsiautojų priežiūra paplūdimiuose turėtų būti ne savivaldybės, o valstybės funkcija. Pastaruoju metu pastebiu labai negerą tendenciją – valstybės funkcijos primetamos mums, savivaldybėms, o pinigai atimami. Taip tikrai neturėtų būti. Kalbant apie gelbėtojus, jei šiai veiklai būtų skiriama valstybės dotacija, galėtume pasamdyti profesionalesnius darbuotojus, nes sugebėtume mokėti didesnius atlyginimus.

Dar vienas privalumas – daugiau paplūdimio ruožų būtų saugomi. Pavyzdžiui, dabar Neringa turi apie 48 km ilgio paplūdimį, tačiau 30 km jo yra vadinamasis laukinis, kuriame gelbėtojai nebudi. Taip yra todėl, kad neturime savivaldybės biudžete lėšų pasamdyti pakankamai žmonių. Esmė tai, kad Neringos paplūdimiuose ilsisi ne tik neringiškiai – jų mažuma, o dauguma atvykėlių iš kitų miestų ar šalių. Todėl natūralu, kad lyg ir neturėtume rūpintis ne savo savivaldybės gyventojų saugumu, tam pinigų turėtų skirti valstybė.

Prieš

Bronius Bradauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas:

– Vienareikšmiškai pasakyti, ar gelbėtojų tarnybų veikla turėtų būti savivaldos ar valstybės funkcija, sunku. Vis dėlto labiau palaikyčiau idėją, kad gelbėtojus samdyti, jiems algas mokėti turėtų savivaldybės. Kodėl? Todėl, kad jos iš poilsiautojų renka įvairias rinkliavas, jos patenka tiesiai į savivaldybių biudžetus, tad iš poilsiautojų surinktus pinigus ir reikia paskirstyti taip, kad jų užtektų gelbėtojams, turintiems pasirūpinti atostogautojų saugumu paplūdimiuose ir skęstančiųjų gelbėjimu.

Pavyzdžiui, Palanga renka pagalvės mokestį, norint važiuoti į Neringą, reikia sumokėti ekologinį mokestį, kuris nėra jau toks ir mažas. Todėl ir sakau, kad tos savivaldybės, kurios iš poilsiautojų renka rinkliavą, privalo pasirūpinti jų saugumu visose srityse. Tiesiog būtų nelabai teisinga, jei pinigų gelbėtojų algoms būtų skiriama iš valstybės biudžeto – tuomet finansiškai nuskriaustos liktų kai kurios kitos sritys.