Lietuva vis labiau supranta, kokie svarbūs mūsų istorijai buvo litvakai. Su valstybiniu vizitu atvykęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas, priešingai nei mes patys, priminė, kad turime kuo didžiuotis: "Lietuva – maža savo žemėmis, bet didi savo žmonėmis."

Okupacija ir aneksija, tremtys, genocidas, holokaustas ne savo noru privertė emigruoti tūkstančius Lietuvos veidų. Tik vadovaudamiesi pasenusia istoriko Adolfo Šapokos mintimi "raskim lietuvius Lietuvos istorijoje" visų Lietuvos veidų iki šiol taip ir nepamatome.

Nobelio premijos laureatas Sh.Peresas – ne vienintelis pavyzdys. Lietuva pasauliui davė daug daugiau garsių vardų ir šeimų, nei galime įsivaizduoti. Štai ne taip seniai paaiškėjo, kad garsų detektyvą Erkiulį Puaro vaidinusio britų aktoriaus Davido Suchet giminės protėviai žydai kilę iš Lietuvos.

Jie, pasirodo, gyveno Tryškiuose, vėliau migravo į Kretingą, tada kirto Rusijos imperijos bei Prūsijos sieną ir apsigyveno Klaipėdoje, paskui persikėlė į Pietų Afriką ir galiausiai pasiekė Didžiąją Britaniją.

Kas dar iš kino pasaulio? Antai pernai "Oskarų" ceremonijoje triumfavo lietuvių kilmės Michelio Hazanaviciaus filmas "Artistas". Reikia muzikų – prašom. Vilniuje 1901 m. gimė ir mokėsi smuiko virtuozas Jascha Heifetzas. Tapytojai – Chaïmas Soutine’as, Jacques’as Lipchitzas – irgi iš Lietuvos. Žymus prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas baigė gimnaziją Kaune.

Reikia sportininkų? Štai! Amerikos moterų krepšinio motina Senda Berenson-Abbott irgi gimė Vilniuje 1868 m. O pirmąją širdies operaciją 1967 m. Pietų Afrikos Respublikoje atliko litvakų palikuonis Christianas Bernardas. Nobelio premijos laureatų? Irgi yra. Aaronas Klugas, gimęs Želvoje, 1982 m. gavo Nobelio premiją biochemijos srityje.

Lietuva yra turtinga savo veidų. Jei Lietuvos istorijoje ieškotume ne tik lietuvių, tų veidų pamatytume dar daugiau. Nes kam gi Lietuvos istorijoje ieškoti lietuvių, jei ji visa – mūsų? Ateity savo veidų Lietuva barstyti neturėtų.