Vilniuje Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas skambiai pareiškė: „Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos rankos suteptos krauju ir jam ne vieta demokratijų bendrijoje.“ Vokietijos politikas, o dar ir aukštas ES pareigūnas, atvykęs į kitą valstybę, žarstosi įspūdingais komentarais. Sunku patikėti savo ausimis.

Galbūt reikėtų priminti, kad Baltarusija – Antrojo pasaulinio karo metais viena labiausiai nukentėjusių nuo nacistinės Vokietijos agresijos šalių Europoje? Galbūt M.Schulzas to nežino?

Gero tono ženklas šiuo atveju būtų susilaikyti nuo panašių komentarų apie „krauju suteptas rankas“. Arba bent jau pateikti įrodymų, kurių M.Schulzas, žinoma, nė nesivargino pristatyti.

Nepamenu, kad Vokietija būtų viešai atsiprašiusi Baltarusijos tautos už istorines skriaudas. Ir visai nesvarbu, kad EP vadovas adresavo savo komentarus A.Lukašenkai.

Diplomatija čia iš tolo nekvepia. Po tokių komentarų kyla tik vienas klausimas – kodėl Baltarusija iki šiol viešai nepaprašė nacistinės okupacijos žalos atlyginimo iš Vokietijos?

Pavyzdžiui, kaip Graikija, kuri, beje, pareikalavo, nors karo metais nukentėjo gerokai mažiau nei Baltarusija ir šios šalies gyventojai.

M.Schulzo komentaras – prasto tono ženklas, skaldantis Europą, o ne vienijantis. Tai akivaizdus spaudimas kitai valstybei, mėtantis nepagrįstais kaltinimais.

Įdomu, kodėl M.Schulzas nekalbėjo apie Libiją, o gal Siriją? Juk ką tik ES šalys (ne Baltarusija) susitarė Sirijos sukilėliams tiekti ginklus... Kiek ten sukilėlių rankų sutepta krauju – leiskite paklausti. Atrodo, kad ES – terorizmą remianti organizacija... Ar taip manyti klaidinga?

Lietuva, jei mūsų šalis kelia tikslą suartėti su Baltarusija, neturi aklai vadovautis tokiomis, kad ir EP vadovo, kalbomis, o juolab klausantis panašių komentarų formuoti užsienio politikos interesus. O M.Schulzui reikėtų pasimokyti diplomatijos ir nesijausti kitose šalyse šeimininku. Nes toks jis tikrai nėra.