Beveik vienu metu dienos šviesą išvydo du dokumentai, atskleidžiantys, ką ir kaip pasaulyje norėtų nuveikti Kremlius. Vienas jų – Rusijos užsienio politikos koncepcija.

Rusijos vietą pasaulyje lemia išteklių gausa, branduolinis ginklas, nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) narės ir SSRS teisių perėmėjos statusas, skelbia Kremlius, atskleisdamas, kad Vakarų rinkos jam buvo labai svarbios, o statusas JT ST – geras koziris Vakarų rankose.

Maskva neleis kilti spalvotosioms revoliucijoms šalyse, kurias laiko savo sąjungininkėmis, ir šių šalių norui gilinti santykius su valstybėmis, kurias ji laiko priešiškomis. Kas tai, jei ne įspėjimas Sakartvelui, Armėnijai, Vidurio Azijos šalims? Gerus kaimyninius santykius Maskva planuoja formuoti jėga šalindama „įtampos ir konfliktų židinius“ svetimose teritorijose, „nedraugiškus veiksmus“ atremdama ir nesimetrinėmis priemonėmis. Ar ne argumentas šalims, neturinčioms „simetrinių“ pajėgumų, sparčiau didinti lėšas gynybai? Turint tokią kaimynę, šie pinigai – ne išlaidos, bet investicija.

Kremliaus dokumentas – puikus paruoštukas ir visoms meno, švietimo koncepcijų autoriams, nesiryžtantiems koreguoti repertuarų ir mokymo programų. Rusų kultūros ir kalbos populiarinimas, kalbos ir Rusijos stačiatikių bažnyčios „apsauga nuo diskriminacijos“, rusiškosios istorijos versijos skleidimas, – visa tai Rusija vadina priemonėmis savo vaidmeniui humanitarinėje erdvėje stiprinti.

Dar vienas paruoštukas Vakarų strategams, o ir šiaip sveikos nuovokos piliečiams – antrasis dokumentas, parengtas jau ne Maskvoje, bet Londone. Karališkojo gynybos studijų instituto ataskaitoje, kukliai pavadintoje preliminariomis išvadomis, atskleidžiami Kremliaus užsienio politikos įgyvendinimo būdai, liekantys viešų dokumentų paraštėse. Šioje analizėje aprašomos Rusijos nekonvencinės operacijos prieš Ukrainą, tačiau jau minėtoji užsienio politikos koncepcija įtikina: analogiškos priemonės – už Maskvos pinigus kuriamos partijos, pagal tinklinės rinkodaros principus buriama agentų bendruomenė, dirbtinai inicijuojami konfliktai, provokuojamos riaušės, – gali būti įgyvendintos bet kurioje šalyje.