Paradoksas: jaunųjų programuotojų darbas užsienyje nežavi Pereiti į pagrindinį turinį

Paradoksas: jaunųjų programuotojų darbas užsienyje nežavi

2013-06-11 18:00
Paradoksas: jaunųjų programuotojų darbas užsienyje nežavi
Paradoksas: jaunųjų programuotojų darbas užsienyje nežavi / Shutterstock nuotr.

Neseniai atlikta informatikos studentų apklausa parodė, kad dauguma jų po studijų neketina vykti į užsienį, nes informacijos technologijų specialistams geras atlyginimas siūlomas ir Lietuvoje.

Programavimo ir elektronines verslo paslaugas teikianti NFQ grupė, bendradarbiaudama su keturiais Lietuvos universitetais, inicijavo studentų apklausą apie dominančias technologijas ir karjeros lūkesčius.

Buvo apklausta beveik pusė tūkstančio būsimųjų programuotojų. Apie darbą užsienyje svajoja vos 16 proc. apklaustųjų. Daugiau kaip pusė informatikos studentų baigę aukštąsias mokyklas planuoja dirbti Lietuvoje. Beveik ketvirtadalis ketina imtis savo verslo, 8 proc. dar nebuvo apsisprendę.

Tyrimas taip pat parodė, kad renkantis darbdavį informatikams svarbiausia yra galimybė tobulėti ir įdomūs įmonės plėtojami projektai. Šie kriterijai netgi pranoko atlyginimo dydį.

Įmonės dydis, jos kapitalo kilmė studentų nebuvo įvardyti kaip svarbūs kriterijai ieškant darbo. Apklausos duomenimis, vos baigę studijas jaunieji programuotojai tikėtųsi vidutiniškai 1 884 litų atlyginimo, atskaičius mokesčius, o patyrusio IT specialisto alga, studentų nuomone, vidutiniškai turi būti 5 760 litų.

Tarp dažniausiai studentų minimų dominančių įmonių buvo „Barclays“ technologijų centras (paminėta 69 kartus), NFQ (45), „DevBridge“ (27), „IBM Lietuva“ (23) ir „Blue Bridge“ (20).

Labiausiai studentus domina „Java“ programavimo kalba (ją kaip bent vieną iš variantų nurodė 60 proc. respondentų), toliau rikiuojasi HTML/CSS (47 proc.), C/C++ (47 proc.), „JavaScript“ (38 proc.), PHP (38 proc.), C# (31 proc.), „Python“ (23 proc.) ir „Ruby“ (10 proc.) kalbos. Studentams šiuo metu įdomiausia „Web“ (žiniatinklio) programavimo aplinka (37 proc. respondentų), o „Desktop applications“ (programos stacionariesiems kompiuteriams) ir „Mobile“ (mobiliosios programėlės) domina atitinkamai 25 proc. ir 15 proc. jaunųjų programuotojų.

Sausį-balandį vykdytoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 495 informatikos ar su informatika glaudžiai susijusių specialybių studentai iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto.

Petras Bieliauskas, informacinių technologijų įmonės savininkas, informatikos studijų absolventas:

– Nė kiek nestebina tyrimo rezultatai, rodantys, kad informatikos studentai mato geras perspektyvas Lietuvoje. Prieš kelerius metus, baigęs informatikos magistro studijas, su kurso draugais jau buvau įsteigęs įmonę, kuri kūrė interneto sistemas, svetaines, teikė kitas paslaugas. Taigi darbo vietas susikūrėme dar studijuodami. Dabar studentams įsteigti sėkmingai dirbančią įmonę būtų sunkiau, nes padidėjo konkurencija ir atslūgo svetainių kūrimo bumas. Vis dėlto programuotojo profesija tapo dar paklausesnė. Jų rinkoje labai trūksta, todėl bendrovės konkuruoja tarpusavyje jau ne tik dėl klientų, bet ir dėl specialistų. Dėl to keliatūkstantinės programuotojų algos jau nieko nestebina. Kompanijos vilioja darbuotojus viena iš kitos siūlydamos vis didesnius atlyginimus ir geresnes darbo sąlygas. Dar sudėtingiau konkuruoti su atėjusiomis į Lietuvos rinką didelėmis užsienio kompanijomis.

Eduardas Bareiša, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto dekanas:

– Pastaruoju metu į fakultetą kreipiasi daug Lietuvos ir užsienio IT bendrovių, kurios ieško IT specialistų. Tačiau studentai juk patys renkasi, kur dirbti: Lietuvoje ar užsienyje, kurti savo verslą ar parduoti savo žinias. IT bendrovės gerai vertina studentų paruošimo lygį ir stengiasi užverbuoti būsimus savo darbuotojus jau pirmuose kursuose. Iš 33 šiemet apsigynusių bakalaurų programavimo technologijų specializaciją 24 jau dirba programinę įrangą kuriančiose kompanijose.

Tikiuosi, kad įmonės geranoriškai žiūrės į studentus, kurie nori toliau gilinti savo žinias universitete ir sudarys sąlygas derinti darbą ir magistrantūros studijas. Šiais metais fakultetas laukia 100 naujų magistrantų.

Justinas Gužas, KTU Informatikos fakulteto trečio kurso studentas:

– Esu iš tų, kurie mato geras karjeros perspektyvas Lietuvoje, todėl bent kol kas negalvoju apie darbą svetur. Mano pasirinkta specialybė tikrai paklausi. Šiuo metu uždarbiauju savarankiškai dirbdamas už autorinį atlyginimą, kuriu interneto svetainių dizainą.

Tadas Baskutis, KTU informatikos bakalauro studijų absolventas:

– Mano pasirinkta specialybė išties paklausi darbo rinkoje. Šiemet gindamasis bakalauro studijų diplomą jau sulaukiau kelių pasiūlymų iš darbdavių – nereikėjo jokios asmeninės iniciatyvos. Šiuo metu noriu atsikvėpti po mokslų, o po to pradėsiu dirbti. Svajoju apie kompiuterinių žaidimų sritį. Bet kuriuo atveju pastebėjau, kad baigęs informatiką be darbo neliksi.

Paulius Insoda, NFQ projektų padalinio vadovas:

– Šiuo metu lengviausiai darbą rastų PHP specialistas, tiesa, darbo netrūksta ir „Java“ bei kitų populiarių kalbų programuotojams. Populiarių kalbų mokėjimas kartu reiškia ir daug platesnes galimybes rinktis darbdavį, o patekus į darbuotojų tobulėjimą skatinančią ir stiprią įmonę, greitai susikaups ir rinkoje labiausiai vertinama programuotojo savybė – patirtis. Būtent ji, o ne konkreti programavimo kalba, labiausiai lemia ir atlyginimo dydį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra