Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Danijos dienraščiui „Politiken“ pareiškė, kad ES turėtų daugiau galvoti apie Baltijos valstybes. Ji teigia, kad tik energetinė Baltijos šalių integracija į ES gali padaryti Lietuvą nepriklausomą nuo Rusijos. Publikuojame šalies prezidentūros išplatintą pokalbio vertimą.

"Kai 2009 m. D.Grybauskaitė tapo Lietuvos Prezidente, tarptautinė spauda pavadino ją Geležine ledi. Tokį vardą Prezidentė gavo dėl savo tvirto politinio stiliaus ir juodojo karatė diržo. D.Grybauskaitė taip pat vadinama Geležine magnolija – jai pačiai šis vardas visai patinka, nes reiškia gėlę.

Kalbėdama apie Lietuvos tikslus, susijusius su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai antrąjį šių metų pusmetį, Prezidentė pabrėžia, kad daugelis tikslų savaime aiškūs, kadangi Lietuva paveldi neišspręstas ES ekonomines ir politines problemas. Vis dėlto Lietuvos vadovė pabrėžia ketinanti „siekti energetinės Baltijos šalių integracijos į ES“. „1991 m. įgijome politinę nepriklausomybę. Tačiau praėjus 22 metams vis dar nepasiekėme ekonominės nepriklausomybės“, – sako D.Grybauskaitė. Lietuva iki šiol visiškai priklausoma nuo rusiškos elektros energijos ir gamtinių dujų, nes Baltijos šalys vis dar nėra integruotos į ES energetinę sistemą, o ES vis dar neturi bendros energetikos politikos. Prezidentė pabrėžia: „Svarbiausias Lietuvos prioritetas, žinoma, yra ekonominė nepriklausomybė ir energetinis saugumas.“

– Kaip suprasti tai, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė ketina atsisakyti naujos Visagino atominės elektrinės, kuri turėjo būti pastatyta vietoj uždarytos Ignalinos atominės elektrinės, statybos projekto?

– Referendume dauguma pasisakė prieš šį projektą. Tačiau Lietuva turėtų siekti mišraus apsirūpinimo energija. Būtų per brangu naudoti vien tik atsinaujinančių išteklių energiją.

– Ar pasinaudosite ES pirmininkavimu siekdami išsikovoti didesnę paramą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui?

– Sprendimas dėl ES paramos bus priimtas po mėnesio, tačiau elektrinės eksploatavimo nutraukimas užtruks ilgiau, nei planuota. Niekas neturi Černobylio tipo reaktorių eksploatavimo nutraukimo patirties, tad mes tikimės kad nebūsime palikti vieni su didelėmis papildomomis sąnaudomis.

– Daugelis komentatorių nori sužinoti, ar naujoji Lietuvos centro–kairiųjų Vyriausybė ketina ieškoti pagalbos Rytuose?

– Jokia užsienio politika negali ignoruoti šalies interesų. Mes turime atnaujinti santykius (su Rusija – aut. past.), tačiau tai galime padaryti tik abipusės pagarbos pagrindu. Pagarbaus požiūrio iš Rusijos pusės trūksta. Tai tarsi atotrūkis tarp vakarietiško ir rytietiško mąstymo.

– Ar Lietuva gali padėti sušvelninti įtemptus Rusijos ir ES santykius?

– Taip, jei ES nori turėti geresnius santykius su Rusija. ES suinteresuotumas priklauso nuo situacijos ES viduje, tačiau mūsų ekonomika labiau priklauso nuo kaimyninių šalių. Jei Rusija nori geresnių santykių su mumis, mes tam pasirengę, tačiau tik išlaikant abipusę pagarbą.

Santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Prezidentė pavadino neintensyviais: „Susitikau ir kalbėjau su juo vieną kartą penkiolika minučių – 2007 m. Helsinkyje (straipsnyje klaida, susitikimas įvyko 2010 m. – red. past.). Tai, kad jis mums kelia vien tik reikalavimus, nieko gero ateičiai nežada.“

– Kada išsilaisvinsite iš Rusijos energetinės hegemonijos?

„Turime ištverti dabartinę situaciją maždaug dvejus metus.“

Prezidentės manymu, yra pagrindo optimizmui, nes Rusija nebegali nuteikti vienos ES valstybės narės prieš kitą: „Pagaliau žengtas žingsnis kuriant bendrą energetinę politiką.“

Rusija apskundė Lietuvą arbitražui, nes Lietuva laikėsi ES nuostatų, reikalaujančių atskirti energijos gamybą nuo paskirstymo tinklų. Tai supykdė Rusiją. Lietuva savo ruožtu apskundė Rusijos bendrovę „Gazprom“ dėl Lietuvai taikomos pernelyg aukštos gamtinių dujų kainos: „Mes mokame 30 proc. didesnę kainą už rusiškas dujas nei, pavyzdžiui, Vokietija.“

– Kokią reikšmę jūsų pirmininkavimui ES turi tai, kad kai kurie Vyriausybės koalicijos nariai kaltinami korupcija ir nesąžiningais rinkimais?

„Būsima pirmininkaujanti šalis turi parodyti, kad pati sugeba susitvarkyti. Aktyviai raginau tai padaryti“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentė, pabrėždama, kad paplitusi korupcija buvo ignoruojama daugelį metų. „Aiškiai pasakiau, kad jau gana.“

Ji ne visai sėkmingai bandė užkirsti kelią tam, kad Darbo partija, kurioje daugiausia kaltinamųjų nesąžiningais rinkimais, nebūtų įtraukta formuojant naująją vyriausybę, pradėjusią dirbti gruodžio mėnesį.

„Dėl mano spaudimo daugelis Darbo partijos politikų nepateko į Vyriausybę. Pateikiau Konstituciniam Teismui kreipimąsi dėl sistemingo balsų papirkinėjimo, ir jau yra priimti nauji rinkimų įstatymai, užkertantys tam kelią. Mes pirmą kartą turėjome tokio masto diskusijas apie tai ir daugelis pagautųjų klastojant rinkimų rezultatus yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn.“

– Ar iš tiesų koalicijos lyderė Socialdemokratų partija ir politinis elitas apskritai turi pakankamai politinės valios pašalinti iš parlamento nusikaltėlius?

„Sakyčiau, kad politinės valios esama tik iš dalies, tačiau daugelis politinio elito atstovų iš tiesų nori atviresnės ir skaidresnės politikos. Gerai, kad šios problemos buvo iškeltos viešumon ir kad tai padarėme patys, o ne paraginti ES.“

Palyginti su daugeliu kitų ES valstybių, Lietuva gerai suvaldė krizę. Ir taip atsitiko dėl vidinės devalvacijos ir drastiško atlyginimų sumažinimo.

Nors DGrybauskaitė vadinama Geležine ledi, ji nedaug kuo panaši į savo „bendravardę“, Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę Margaret Thatcher. Grybauskaitė yra politiškai nepriklausoma.