TEISĖ BŪTI PAČIUOŽUSIU

Tyliai ramiai į mūsų pasaulėvaizdį įsliūkina didelių permainų metas. Patys to nė nenutuokdamos pasaulio garsenybės vaiko demonus iš mūsų, lietuvių galvų.

Įkandin popžvaigždės Robbie Williamso, genialiojo aktoriaus Antony Hopkinso, klimato aktyvistės Gretos Thurnberg autizmo spektro sutrikimą Aspergerio sindromą prisipažino turįs ir Elonas Muskas. Tiesa, žodis "prisipažino" labiau tinkamas tik mūsų kontekste, kurį stipriai paveikęs sovietmečio imperatyvas būti minios dalimi: jei esi kitoks, geriau tylėk, nes kitokie yra pačiuožę ir labai pavojingi. Laisvajame pasaulyje asmenybės savitumai, lygiai kaip iš skirtingų tautybių protėvių suplaktas kilmės kokteilis, priklausymas keisčiausių religijų bendruomenėms, egzotiškiausio gyvenimo būdo propagavimas ar seksualinė orientacija seniai niekam nekelia nuostabos ir nevirsta sensacija.

Jei vienas turtingiausių planetos žmonių, vizionierius, perrašantis kosminių kelionių istoriją, neatitinka tobulumo standartų, gal kitoniškumas nėra yda?

G.Thurnberg ekologinės temos iš pradžių tebuvo terapija nuo kasdienio nerimo, vėliau virto globaliu judėjimu su klimato kaita. Tai, kas tamsuoliui atrodo baisi yda – vadinamųjų aspergeriukų ypatingas gebėjimas susitelkti ir besąlygiškai gilintis į vieną temą – galiausiai aplinkosaugos politikai sudavė didesnį impulsą nei daug postringaujantys politikai. Kaip klasikiniai aspergeriukai G.Thurnberg nedaug šypsosi ir dar mažiau meluoja, tačiau svaidyti pykčio žaibus gali net ir kalbėdama Jungtinių Tautų būstinėje, nes nemoka būti nenuoširdi. E.Muskas žengė dar toliau. Tiek fizine prasme, inicijavęs ir įvykdęs proveržį kosmoso tyrinėjimams, tiek šį savaitgalį paatviravęs populiarioje JAV televizijos laidoje "Saturday Night Live". Tai buvo pirmas kartas, kai milijardierius viešai pasakė turįs Aspergerio sindromą, taip dar sykį sugriaudamas jį gaubiančius mitus. Kokiam tuščiagarbiui Lietuvoje, žūtbūt bandančiam savąją atžalą sprausti į idealo rėmus, E.Musko paatviravimas – gera proga praregėti. Jei vienas turtingiausių planetos žmonių, vizionierius, perrašantis kosminių kelionių istoriją, neatitinka tobulumo standartų, gal kitoniškumas nėra yda? Turintieji šį ypatumą pasaulį mato ir reflektuoja kitaip nei aplinkiniai. Jie gali kitaip bendrauti, kitaip spręsti kasdienes problemas, tačiau šis ar kiekvienas kitas nukrypimas nuo normos yra ne yda, bet šaltinis, iš kurio gali prasiveržti išskirtiniai gebėjimai, talentai. Gal net ir milijardai, jei tai iš tiesų taip svarbu.