-
R. Karbauskis: neįvertinau, kiek savivaldoje svarbios asmenybės 9
„Matyt, kad neįvertinau to, kiek stipriai veiks rinkimuose asmenybės“, – žurnalistams Vilniuje sakė R. Karbauskis.
„Jeigu mes būtume leidę sau daugiau Seimo narių iškelti kandidatais į merus, tikrai būtume turėję kiek kitokį vaizdą“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose iškovojo 222 savivaldybių tarybų narių mandatus, merų rinkimus laimėjo penki partijos kandidatai, dar išrinktas meras buvo iškeltas bendrai „valstiečių“ ir liberalų.
Pagal tarybų narių mandatus „valstiečiai“ rinkimuose liko treti, pagal merus – ketvirti.
R. Karbauskis tvirtino, kad tikrasis palaikymas nacionaliniu mastu partijoms paaiškės po gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
Vis dėlto jis pareiškė, kad dalies kitų partijų merų pergalę lėmė ir „valstiečių“ įdirbis Seime bei Vyriausybėje.
Pasak R. Karbauskio, nuo 2016 metų centrinė valdžia ėmėsi baigti senas valstybės investicijų programas į objektus regionuose.
„O kas karpė raudonas juosteles prie tų objektų? Karpė tie patys merai, daugelis jų, kurie laimėjo rinkimus“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
„Tai yra visiškai asmenybių rinkimai ir, matyt, kad tas pokytis, kai mes įvedėme tiesioginius merų rinkimus, jis būtent kristalizuojasi tuo, kad tie merai, kurie sugeba konstruktyviai dirbti, sugeba vykdyti savo programas, jie įsitvirtina“, – pridūrė jis.
Sveikino komitetus
R. Karbauskis taip pat sveikino sėkmingai pasirodžiusius visuomeninius rinkimų komitetus ir teigė, kad į savivaldą ateina jauni žmonės, kurie galės dirbti čia dešimtmečiais.
Pastarosiomis savaitėmis kaistant svarstymams suvienodinti sąlygas komitetams ir partijoms dalyvauti rinkimuose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas žadėjo neleisti suvaržyti komitetų galimybių.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai neleis, kol mes turėsime įtaką, niekaip suvaržyti komitetų veiklos savivaldybėse, komitetų galimybių dalyvauti rinkimuose“, – žadėjo politikas.
Mes šiuose savivaldos rinkimuose turime labai daug nepartinių žmonių, kurie dalyvaudami komitetuose sugebėjo tuos rinkimus laimėti.
„Mes šiuose savivaldos rinkimuose turime labai daug nepartinių žmonių, kurie dalyvaudami komitetuose sugebėjo tuos rinkimus laimėti“, – teigė R. Karbauskis.
Jis džiaugėsi, kad „valstiečių“ atstovai pirmą kartą pateko į tarybas didžiuosiuose miestuose, kur galės parodyti savo galimybes.
„Mūsų konstruktyvumas ir bendradarbiavimas bus labai naudingas miestuose“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Politiko teigimu, rezultatai rodo, kad „tai nėra nusivylimo valdžia rinkimai“.
„Akivaizdu, kad žmonės nėra nusivylę savivalda, o mums sprendžiant nacionalinės politikos klausimus yra džiugu, nes žmonės mažiau emigruoja, kai yra patenkinti tuo, kaip veikia visos grandys valdžioje“, – tvirtino „valstiečių“ lyderis.
Pergalė Lazdijuose ir nesėkmė Ignalinoje
Į spaudos konferenciją taip pat atvyko Lazdijų rajono merės postą iškovojusi „valstietė“ Ausma Miškinienė. Ji per antrąjį turą nugalėjo perrinkimo siekusį savivaldybės vadovą Artūrą Margelį.
„Tai sukaupto žmonių pasitikėjimo, atkaklaus darbo, bendravimo, gyvo kontakto rezultatas“, – sakė politikė.
A. Miškinienė teigė koaliciją formuosianti su ją parėmusiais socialdemokratais, „Tvarka ir teisingumu“ bei konservatoriais.
Ji pareiškė, kad kova su A. Margeliu Lazdijuose „neatrodė skaidri ir sąžininga“.
„Bet čia jau įvertins tie, kurie turi tam įgaliojimus“, – kalbėjo A. Miškinienė.
Vis dėlto „valstiečiai“ pirmą kartą nuo 1995 metų neturės mero Ignalinoje. Per antrąjį turą čia išrinktas socialdemokratas Justas Rasikas, nurungęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Henriką Šiaudinį.
Tačiau „valstiečiai“ iškovojo daugiausia – devynias – vietas Ignalinos savivaldybės taryboje, socdemai gavo septynis mandatus.
Ilgametis Ignalinos rajono meras Bronis Ropė sakė, kad vietos „valstiečių“ skyrius spręs, ar dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, ar dirbti opozicijoje.
Jis taip pat tvirtino, kad „valstiečių“ kandidatas „neleido sau šnekėti to, kas šauna į galvą“ ir dalyti nepamatuotų pažadų, skirtingai nei oponentai.
B. Ropė kritikavo socdemų pažadus kelti algas, plėsti vietos ligoninės paslaugų spektrą, įkurti Chirurgijos skyrių.
„Tai yra nerealūs dalykai, kurių paprasčiausiai nebus“, – pareiškė politikas.
Premjeras: „valstiečiai“ sustiprino pozicijas
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jį delegavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savivaldos rinkimuose sustiprino savo pozicijas.
„Vertinu teigiamai, kadangi politinė partija, kuri buvo ne taip stipriai atstovaujama tarybose, gavo beveik šimtu mandatų daugiau, taip pat sustiprino savo merų pozicijas ir (...) didžiuosiuose miestuose, kur niekada neturėjo nei atstovų, nei frakcijų, turi“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė premjeras.
„Žmonės pasirinko tuos lyderius, ypač kalbant apie merų rinkimus, kurie yra labai realiais veiksmais padarę tai bendruomenei konkrečių darbų arba vis dar suteikia pasitikėjimo kreditą galvodami, kad gal antrai kadencijai pavyks ką nors konkretaus padaryti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
-
Politologas: savivaldos rinkimuose kova vyko tarp konkrečių asmenybių 1
„Jeigu kalbėtume apie tai, kas šiuose rinkimuose laimėjo, aš atsakyčiau, kad pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika“, – BNS spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Anot jo, ši tendencija jau anksčiau matyta per nacionalinius rinkimus, o tiesioginiai merų rinkimai bei auganti visuomeninių rinkimų komitetų svarba ją sustiprino ir savivaldoje.
„Daugelis komitetų būrėsi aplink konkrečius politikus: ar tai būtų iš partijų pasitraukę politikai, ar tiesiog naujai į politiką atėję žmonės“, – sakė politologas.
Merams išlaikyti postus padėjo gera ekonomika
Pasak jo, nors viena vertus, tai rodo partijų įtakos silpnėjimą, kita vertus, galima tai sieti su didesniu rinkėjų aktyvumu.
„Kelčiau hipotezę, kad asmenybių dalyvavimas ir šiuose rinkimuose prisidėjo prie gana didelio rinkėjų aktyvumo“, – sakė R. Vilpišauskas.
Kita dominuojanti tendencija – perrinkta nemaža dalis anksčiau savivaldybėms vadovavusių merų.
„Vienas aiškinimas susijęs su ekonomine situacija: Lietuvos ekonomika pastaruosius ketverius metus gana sparčiai augo ir tai sudaro geresnes finansines galimybes ne tik nacionalinei valdžiai, bet ir savivaldai“, – sakė politologas.
„Reikia būti labai nekompetentingu, kad esant geroms ekonominėms situacijoms nesugebėtumei padaryti kažko naudingo savo savivaldos gyventojams“, – pridūrė jis.
Kita galima priežastis – merų galimybė būti matomais ir pristatyti save.
„Spėčiau, kad tai irgi sukuria sistemingą palankią aplinką dirbantiems merams, ir reikia labai „prisidirbti“, liaudiškai kalbant, kad nebūtumei perrinktas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Jis buvo linkęs nesutikti, kad merų perrinkimą lėmė pasirinkimo stygius.
„Pasirinkimas, aš manau, buvo. Tokį rezultatą lėmė gera ekonominė padėtis, tai, kad nebuvo skandalų didžiuosiuose miestuose, o net ir ten, kur buvo skandalų, rinkėjai nusprendė, kad jiems dirbęs meras priimtinesnis. Kaip tai paaiškinti, aš neturiu atsakymo“, – sakė politologas.
Lūkesčius viršijusių liberalų ir socdemų laukia iššūkiai
R. Vilpišausko vertinimu, Socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis rinkimuose viršijo lūkesčius, tačiau nepaisant to, šių partijų laukia nemenki iššūkiai.
„Nepaisant lūkesčius viršijusio pasirodymo, abiejų partijų laukia rimti iššūkiai ir vidinės diskusijos: LSDP pirmiausia dėl to, kad jos pergalės mažesnėse savivaldybėse yra veikiau turėto įdirbio rezultatas nei naujojo partijos vadovo pradėtų pokyčių pasekmė“, – sakė jis.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad partijos rezultatai didmiesčiuose buvo gana silpni, todėl artėjantys nacionaliniai rinkimai jiems gali būti rimtu išbandymu.
„Mano nuomone, socialdemokratų pergalė yra trumpalaikė. Žinoma, ši partija laimėjo daug merų vietų, iš esmės mažesnėse savivaldybėse, tačiau tai atrodo iš praeities ateinantis šios partijos įdirbis, kurio dar po ketverių metų gali ir nebeužtekti“, – sakė R. Vilpišauskas.
Nuo šios politinės jėgos atskilusi Socialdemokratų darbo partija, pasak politologo, artėjant savivaldos rinkimams greičiausiai turėtų pradėti svarstyti galimybę grįžti į socialdemokratų gretas.
Tuo metu liberalams pagrindiniu iššūkiu gali tapti atskilusios politinės jėgos Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Liberalų sąjūdis, tikėtina, susidurs su reikšminga konkurencija, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, kurią kels šių miestų merai ir jų suburti judėjimai. (...) Ir gali būti, kad artėjant nacionaliniams rinkimams bus kuriama nauja liberalų partija, kuri gali tapti rimta alternatyva Liberalų sąjūdžiui“, – kalbėjo politologas.
Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai.
Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.
Penkiems didiesiems miestams vadovaus su visuomeniniais rinkimų komitetais kandidatavę politikai. Iš viso visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai vadovaus dvylikai savivaldybių.
Nauji merai po savivaldos rinkimų dirbs 22-ose iš 60 šalies savivaldybių.
Įspėjamieji signalai „valstiečiams“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė išskiria keturis sekmadienį pasibaigusių tiesioginių mero rinkimų akcentus. Pasak politologės, tai konservatorių ir socialdemokratų ankstesnių pozicijų išlaikymas, silpnas „valstiečių“ pasirodymas, „tvarkiečių“ blykstelėjimas ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.
„Antrajame rinkimų į merus ture socialdemokratai, nors ir nukraujavę savivaldos tarybų rinkimuose, - samprotavo MRU politologė, - sugebėjo išlaikyti visai neblogas pozicijas kovoje dėl merų postų. Konservatoriai taip pat, galima sakyti, po antrojo rinkimų turo išlaikė status quo, tačiau vargu ar tai juos turėtų džiuginti. Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ pasirodymas itin silpnas. Turėdami kur kas geresnes galimybes nei 2015 m., jie sugebėjo tik dviem merų postais iškovoti daugiau, nei turėjo“, - kalbėjo R. Urbonaitė. Pasak jos, dėl tokių rezultatų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai susirūpinti.
„Valstiečiai“ iš 11 merų, kurie perėjo į antrąjį turą, sugebėjo laimėti tik 4 mero postus - tai nėra daug. Lyginant su 2015 m., jie laimėjo tik 2 merų postais daugiau. Manau, kad tai turėtų būti signalas „valstiečiams“ dėl turimų kadrų. Mero rinkimuose, pirmiausia, reikia stiprių personalijų, o „valstiečiai“, žvelgiant į rezultatus, tikriausiai jų stokoja“, - apibendrino politologė.
Kiti du pasibaigusių rinkimų akcentai - „tvarkiečių“ iškovotų merų kėdžių skaičius ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.
„Tvarkos ir teisingumo rezultatai net šiek tiek stebina. „Tvarkiečiai“, antrajame rinkimų ture kovoję dėl 6 merų postų, sugebėjo laimėti 5 bilietus. Tai reiškia, kad vietoje turėtų 3 merų postų dabar Tvarka ir teisingumas turės 5. Tai yra geras rezultatas, o patys „tvarkiečiai“ pagal merų skaičių vos vienu atsilieka nuo „valstiečių-žaliųjų“ partijos, nors pagal tarybose laimėtų mandatų skaičių labai stipriai atsilieka“, - sakė ji. R. Urbonaitės nuomone, taip pat svarbu išskirti rinkimų komitetų pasirodymą.
„Komitetai padidino turėtą merų skaičių. Nors šių komitetų neturėtume traktuoti kaip vientiso darinio, jų pozicijų sustiprėjimas yra gana reikšmingas. Žiūrėsime, kaip žmonės šios kadencijos pabaigoje toliau vertins komitetams priklausančius merus, o kartu ir pačius komitetus“, - apibendrino R. Urbonaitė.