Europa iš lėto sugrįžta į tradicinį darbo ritmą. Didžioji dalis skrydžių bent laikinai atnaujinta. Bet dar prieš kelias dienas kažkur Žemės pakraštyje po sunkiai arba beveik neištariamu Ejafjadlajokudlio ledynu esantis ugnikalnis buvo sukaustęs Europą ir paveikė visos planetos gyvenimą.

Dėl pelenų ir dulkių iš jo teko atšaukti skrydžius iš daugumos Senojo žemyno oro uostų. Tai neišvengiamai turėjo įtakos kitų žemynų oro uostų darbui. Milijonai žmonių buvo priversti keisti savo planus, tūkstančiai liko įkalinti oro uostuose. Net tokie pasaulio galingieji, kaip JAV prezidentas Barackas Obama ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvo priversti koreguoti savo planus kaip eiliniai šios Žemės gyventojai.

Ugnikalnis atnešė milijardinius nuostolius ne tik oro linijų bendrovėms, bet ir paprastiems žmonėms, sutrikdė verslą ir politinį gyvenimą. Apie tokius nuostolius nekenčiamiems Vakarams didžiausias teroristas Osama bin Ladenas gali tik pasvajoti.

Todėl natūralu, kad radosi kritikų, kurie kaltina Europos vyriausybes per dideliu atsargumu arba net panikos paskleidimu. Juk neįrodyta, kad ugnikalnio pelenai pakenkė lėktuvams. Kaltę imta versti net kompiuterinėms programoms, kurios modeliuodamos lėktuvų patekimą į pelenų debesį esą suklydo.

Kita vertus, ar galima smerkti už atsargumą? Ar kas norėtų patekti į lėktuvo katastrofą, kurių pastaruoju metu ir be ugnikalnio kaltės netrūksta? Negi pinigai tokie svarbūs?

Tad ugnikalnis ne tik sukėlė pyktį dėl sudegintų verslo planų, bet ir privertė susimąstyti. Visų pirma, kažkur aukštai danguje esantis vulkaninio stiklo ir kitokių uolienų dalelių debesis parodė, koks dabartinei civilizacijai svarbus susisiekimas oru, kurio kiti keliavimo būdai jau nesugeba pakeisti. Tai kaip niekad aktualu Lietuvai. Vakarų Europoje atšaukti skrydžiai iš dalies kompensuoti kelionėmis traukiniais, o mūsų šalyje kelionė į Vakarus bėgiais vis dar svajonė. Lietuva vėl liko izoliuota, kaip ir praėjusiais metais, kai žlugo nacionalinės oro linijos. Dvidešimt metų mes niekaip negalime sujungti bėgių su Europa, todėl tiek ekonomiškai, tiek politiškai vis dar esame Rytai.

Ugnikalnio šėlionės dar kartą įrodė ir tai, kad technologijos nėra visagalės. Kaip prieš kelis šimtmečius, taip ir dabar ugnikalnio jėgą pajuto visa Europa.

Bet svarbiausia – ugnikalnis aiškiai pademonstravo, kokia trapi žmonių civilizacija ir kaip viskas Žemėje susiję. Įvykiai vienoje planetos dalyje tuoj pat sukelia reakciją kitoje.

Tai dar vienas labai rimtas argumentas gamtosaugininkams. Jis įrodo, kad negalima vien išnaudoti Žemės išteklių, reikia gerbti, pažinti ir saugoti mūsų planetą. Kad ir kokia tobula ir galinga būtų žmonių civilizacija, gamtai vis tiek priklauso paskutinis žodis.

Kova su klimato atšilimu – didelė ir svarbi byla. Bet galima pradėti ir nuo paprastesnių veiklų, pavyzdžiui, dalyvauti akcijoje "Darom". Svarbiausia nuo ko nors pradėti.