VISIEMS "DO LAMPOČKI"

Sulipo keli išsimokslinę Vilniaus ponuliai į gondolą, pakilo į orą ir apstulbo – žiū, atominė Astravo spirocheta matyti. Vis dėlto pastatys, "bliambački"…

Išsigando tie niekam nereikalingas knygas rašantys nežinia kam įsteigtų institutų ponai ir nutarė, jog reikia atrasti tėvynės išdaviką. Bus jis atsakingas už tai, kad leido iškilti Astravo elektrinei.

Ir mokslinių drignių prisivartoję intelektualai rado sau auką. Kadangi Prezidentę judinti pabijojo, nusitaikė į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Esą procesas rutuliojasi pagal Rytų kaimynams naudingą scenarijų. Koks siaubas! Kur žiūri ministras?!

Jie įžvelgė ir idėjinį pasimetimą, ir politinės valios nebuvimą, net demoralizaciją. Dar baisiau – esą užsienio politikoje keičiamas naratyvas ir nuo reikalavimų uždrausti AE pereinama prie jos pripažinimo.

Tik, matyt, savų ir svetimų selekcija užsiėmę veikėjai, regis, iki šiol sėdėjo su Ivanu Mičiurinu medyje ir visai nematė, kas realiai vyksta gimtojoje žemėje.

Kam jau kam, o L.Linkevičiui tikrai nieko neprikiši. Jis bemaž kiekvieną savaitę apie Astravo grėsmę triūbijo ir Lietuvoje, ir visoje likusioje ES, apie tai kalbėjo spaudos konferencijose, privačiai su diplomatais, komentaruose spaudoje, net paskyrė specialų koordinuojantį ambasadorių Astravo elektrinės reikalams.

Bėda tik ta, kad ministras savo kovose liko vienas, nes dauguma iš karto suvokė, kad nieko iš tų diplomatinių barabanijimų nebus – "batkos" elektrinė vis tiek iškils. Net latviai ir tie nevyniodami į vatą pasakė, kad jiems vienodai ta AE. Apie lenkus ir vokiečius net nekalbėsime.

Va, čia gal reikėtų suklusti ir pagaliau imti kalbėti ne apie grėsmes, o apie tai, kodėl mūsų taip niekas nemyli ir nepalaiko. Net artimiausi kaimynai. Gal pernelyg aikštingi, įkyriai rėkiantys ar tiesiog kvaili esame, kad mūsų siaubai visiems "do lampočki"?