A. ZUOKAS: TURIME SUDREBINTI EUROPĄ, KITAIP JĄ DREBINS TIE, KURIEMS MŪSŲ VERTYBĖS NEPRIIMTINOS

Netrukus – rinkimai į Europos Parlamentą (EP). Kodėl EP rinkimuose reikia balsuoti už partiją „Laisvė ir teisingumas“? Partijos pirmininkas Artūras Zuokas įsitikinęs, kad tik lyderystė, iniciatyva ir naujas požiūris gali pakeisti Europą apėmusį sąstingį – turime sudrebinti Europą, kad ji pagaliau pabustų, nes kitaip ją gali sudrebinti nedraugiški kaimynai. Partija „Laisvė ir teisingumas“ pabrėžia keletą pagrindinių akcentų – tai apima ne tik karinį saugumą ar energetinę nepriklausomybę, bet ir gimstamumo skatinimą, ekonomines problemas. Plačiau apie tai – pokalbis su partijos lyderiu A. Zuoku. 

– Pirmiausia pakalbėkime apie Europos saugumą. Kas dabar atrodo svarbiausia ir kokias problemas reikia spręsti pirmiausia? Ką akcentuojate partijos programoje?

– Saugumas išties yra pirmas ir svarbiausias dalykas ne tik Lietuvai, bet ir Baltijos šalims. Mūsų partija aiškiai pasisako už vieningos federalinės kariuomenės kūrimą, į kurią valstybės narės deleguotų savo padalinius. Šis junginys veiktų kaip viena jungtinė kariuomenė. Noriu pabrėžti, kad milijoninė ES kariuomenė šiuo metu, galima sakyti, dislokuojasi tarp Paryžiaus, Berlyno ir Romos, tai nėra logiška. Jeigu EP pritartų federalinės kariuomenės kūrimui, karines pajėgas galėtume dislokuoti ten, kur iškilusi didžiausia grėsmė – šiuo atveju rytinėje Europos dalyje. Kita vertus, negalime atmesti galimybės, kad ateityje saugumo grėsmių gali iškilti ir kituose regionuose. Net neabejoju, kad jungtinė ES kariuomenė turėtų deramą vaidmenį pasauliniame kontekste. Beje, pernai spalį EP atliko piliečių apklausą, kurioje buvo teiraujamasi, ar gyventojai pritartų tokios kariuomenės sukūrimui. Net 81 proc. apklaustųjų teigiamai vertintų tokį sprendimą: Lietuva, Latvija, Estija, Prancūzija šią idėją ypač palaiko. Neatmeskime ir ekonominės tokio sprendimo naudos: kuriant jungtinę ES kariuomenę būtų galima panaudoti jau turimus resursus ir netektų didinti mokesčių gyventojams. Manau, atėjo laikas ES tapti ne tik ekonomine, bet ir karine sąjunga.

Kuriant jungtinę ES kariuomenę būtų galima panaudoti jau turimus resursus ir netektų didinti mokesčių gyventojams. Manau, atėjo laikas ES tapti ne tik ekonomine, bet ir karine sąjunga.

 

– Kalbant apie saugumą, svarbu paminėti ir ekonominį aspektą. Kaip įmanoma užtikrinti energetinę ES nepriklausomybę?

– Turiu pabrėžti, kad Europos valstybės jau nemažai nuveikė šiuo klausimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Mes gana greitai sugebėjome atsiriboti nuo dujų importo, tačiau vis dar esame priklausomi nuo iškastinio kuro. Kad ir kiek daug dėmesio skirtume atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams, visgi net  76 proc. energijos ES vis dar išgaunama iš iškastinio kuro. Atsinaujinančiųjų išteklių dalis auga, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi. Mes savo programoje akcentuojame ir ekonominę pusę: negalima branginti išteklių, kaina turi būti priimtina, kad žmonės galėtų mokėti. Kalbame ir apie naujos kartos mažuosius modulinius branduolinius reaktorius. EP pritarus, tokia branduolinė energetika būtų laikoma žaliąja. 

– Pakalbėkime apie vadinamą žaliąjį kursą.

– Manau, kad dėl jo vyksta daug spekuliacijų. Blogiausia, kad biurokratai, neuždirbę nė vieno euro, priiminėja tokius sprendimus. Priimamas teorinis  reglamentavimas, kurį paversti realiu kainuoja didelius pinigus. Mūsų partijai svarbiausias klausimas, ar žaliasis kursas nemažina konkurencingumo ir kurioje vietoje atsiduria žmogus. Mes pasisakome už subalansuotą ir išmintingą aplinkosaugos politiką, kurioje žmogus ir jo ūkinė veikla nevaizduojami kaip priešai aplinkai. Šiame kurse turi likti vietos žmogui, deja, kurso propagandistai dėl visko kaltina žmogų, o taip neturėtų būti. 

Europos energetikoje didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas toms žalinimo kryptimis, kurios sukuria daugiausia pridėtinės vertės Europos ekonomikai, užtikrina mažiausias energijos kainas ES gyventojams ir Europos verslo konkurencingumą.

Noriu pabrėžti ir tai, kad nelegali imigracija negali būti demografinių problemų sprendimo priemonė, o mes turime daryti viską, kad Europoje didėtų gimstamumas.

 

– Partijos programoje į EP rinkimus nemažai dėmesio skiriama migracijos problemoms. Ką manote apie gegužės mėnesį priimtą ES Migracijos ir prieglobsčio paktą?

– Pagaliau, po aštuonerių metų diskusijų, buvo padarytas geras žingsnis į priekį. Pagaliau ES politikai sutaria, kad iš naujo reikia pažiūrėti į šią problemą. Suprantama, kad šis paktas tėra tam tikras instrumentas, kurį dar reikia tobulinti. Tačiau, kaip ir sakiau, žingsnis žengtas. Iš esmės mūsų partija sako „stop“ nelegaliai migracijai.

Pernai į ES atvyko 380 tūkst. žmonių – tiek buvo užfiksuota, o bendrai bandė patekti 1,2 mln. žmonių. Manau, turime apsaugoti išorines ES sienas, iš bendro ES biudžeto finansuodami jos apsaugą, kovą su nelegalia migracija, žmonių kontrabanda, drauge užtikrindami vidaus judėjimo laisvę ir Šengeno susitarimą. Mūsų strateginis tikslas – vieninga federalinė ES sienų apsauga, kuri garantuotų nelegalios imigracijos užkardymą. Manau, būtina ir EP iniciatyva priimti teisės aktus, numatančius neteisėtų migrantų apgręžimo politiką hibridinių atakų prieš ES valstybes atvejais.

Noriu pabrėžti ir tai, kad nelegali imigracija negali būti demografinių problemų sprendimo priemonė, o mes turime daryti viską, kad Europoje didėtų gimstamumas.

– Dėl to savo programoje pabrėžiate paramos jaunoms šeimoms būtinybę?

– Tikrai taip. Kalbu apie ES būsto prieinamumo programos įkūrimą, kuri parodytų, kad vaiką auginti malonu. Pats vėl esu tėvelis ir žinau, kad tėvystė veža. Noriu pridurti, kad kelis dešimtmečius ES taikyta migracijos banga „jauninant Europą“ patyrė visišką fiasko ir sukūrė naujų socialinių skaudulių, kurių padarinius jausime dar ilgai. Todėl pagrindinis tikslas – socialinė ES politika privalo būti pakeista taip, kad jauni žmonės gautų visą reikiamą paramą, kurdami šeimas ir augindami vaikus. ES fondų lėšos turi būti nukreiptos į jaunų šeimų būsto prieinamumo didinimą ir ilgalaikės būsto nuomos programas savivaldybėse.

Lietuvoje vyksta daug spekuliacijų dėl mūsų santykių ir politikos su Kinija. (…) Manau, turime ir toliau dirbti tylų diplomatinį darbą, kad šios dviprasmybės neliktų, o ne užsiimti konservatoriška demagogija su Gabrieliumi priešakyje.

 

– Siūlote peržiūrėti „Vienos Kinijos“ politiką. Kodėl?

– Lietuvoje vyksta daug spekuliacijų dėl mūsų santykių ir politikos su Kinija. Panašios nuotaikos tvyro ir ES. Nepamirškime, kad Kinija yra ekonominis partneris ir konkurentas. Priminsiu, kad visos vakarų Europos valstybės (taip pat ir Lietuva) ir JAV yra pasirašiusios sutartį su Kinija, kuri pripažįsta vieną Kiniją ir tai sukuria dviprasmišką situaciją Taivano atžvilgiu. Manau, turime ir toliau dirbti tylų diplomatinį darbą, kad šios dviprasmybės neliktų, o ne užsiimti konservatoriška demagogija su Gabrieliumi priešakyje. ES turėtų vėl pasikviesti Kiniją prie derybų stalo.

– Savo programoje pabrėžiate ir krikščioniškas vertybes. Kodėl tai svarbu?

– Mūsų partija nori priminti, kad esame Vakarų civilizacija, kuri kūrėsi krikščioniškų vertybių pagrindu. Mes turime reaguoti į iššūkius, kuriuos sukuria imigrantai, nepriimantys mūsų vertybių. Maža to, atvykėliai reikalauja primesti savąsias. Pastaruoju metu Vokietijoje vykę mitingai ir riaušės visiškai nepriimtini, net man kaip liberalui. Esame krikščioniškų vertybių klubas: tai buvo pagrindas kuriant ES. Jo turime laikytis ir drąsiai deklaruoti. Pastebiu, kad kartais žmonės siaurai supranta, kas yra krikščioniškos vertybės. Mano nuomone, pirmas vaizdinys, kuris ateina į galvą, tai – universitetas, knyga ir spausdintas žodis. Krikščionybei turime būti dėkingi už tai, kad Europoje turime universitetų, spausdintą žodį, knygų, kad puoselėjame pagarbą žmogui, jo išraiškos laisvei.

Mes turime reaguoti į iššūkius, kuriuos sukuria imigrantai, nepriimantys mūsų vertybių. Maža to, atvykėliai reikalauja primesti savąsias.

 

– Programoje į EP įtrauktas kiek netikėtas punktas – už žodžio laisvę, prieš cancel ir hate (liet. atstūmimo ir neapykantos) kultūrą. Kaip tai siejasi su EP?

– Mes turbūt pamiršome svarbiausia: diskusijoje kiekvienas iš mūsų galime susitarti. Ginčai dėl skirtingos nuomonės ar požiūrio neturėtų paversti mūsų priešais. Diskusijoje mes galime surasti dalykų, kurie mus vienija. Mano nuomone, vadinamoji cancel arba hate kultūra – didelis visuomenės vėžys, vedantis į susiskaldymą ir netgi pilietinius karus. Mūsų partija aiškiai pasisako už nuomonių įvairovę. Mes privalome diskutuoti ir ieškoti susitarimų – ir, visų pirma, tai privalo daryti Europos politikai.

Politinė reklama apmokėta iš partijos „Laisvė ir teisingumas“ PK sąskaitos. Užs. 1891471.