Nepriklausomybės siekiančių kaukaziečių aukomis tampa niekuo dėti žmonės

Jie grobia gydytojus, žurnalistus, verslininkus, įkaitais ima vaikus ir ligonius. Per pastarąjį dešimtmetį čečėnų sukilėliai tapo vieni dažniausiai minimų tarp įkaitų grobėjų.

Būdas atkreipti pasaulio dėmesį

Įkaitų dramos per praėjusius 10 metų ne kartą iškėlė sunkiai įgyvendinamus uždavinius Rusijos saugumo tarnyboms. Beveik visi jie buvo susiję su konfliktu Čečėnijoje ir dažniausiai baigėsi kraujo praliejimu. Liūdna patirtis rodo, kad rusai nekelia tikslo bet kokiu būdu išsaugoti įkaitų gyvybes.

“Čečėnų sukilėliai jau suprato: tik grobdami civilius įkaitus jie labiausiai atkreipia pasaulio dėmesį į jų reikalavimus dėl nepriklausomybės”, - sakoma BBC interneto svetainėje.

Įkaitų dramos prasidėjo jau 1994 metais, vos tik Rusijos kariuomenei įžengus į Čečėniją. 1994 metais keturi vyrai netoli Piatigorsko (Pietų Rusija) užgrobė autobusą su 41 keleiviu, tarp jų - penkiais vaikais ir 10 jaunuolių. Per šią ketvirtąją įkaitų dramą regione per septynis mėnesius žinybos pirmą kartą davė nurodymą jėga išlaisvinti įkaitus. Per operaciją žuvo keturios įkaitės moterys ir vienas pagrobėjų.

1995-ųjų birželio 14-ąją Budionovske (Pietų Rusija) ginkluoti čečėnai šturmavo ligoninę ir įkaitais paėmė per tūkstantį žmonių. Jie belaisvius laikė kelias dienas, kol Rusijos derybininkai sutiko derėtis ir leido grobikams pasitraukti į Čečėniją. Tačiau derybos nutrūko, bet čečėnai gavo laiko pasirengti mūšiui. Per šturmą ir dvi saugumo pajėgų operacijas nukauta daugiau kaip 200 asmenų.

Grėsmė kilo ligoniams

1996 metų sausio 9 dieną apie 250 čečėnų sukilėlių Dagestano Kizliaro mieste įkaitais paėmė apie 3 tūkst. žmonių ir užsibarikadavo miesto ligoninėje. Čečėnai reikalavo išvesti rusų karius iš Čečėnijos. Dauguma įkaitų vėliau paleisti. Sukilėliai su daugiau kaip 100 belaisvių bandė grįžti į Čečėniją, tačiau kelią pastojo rusų kariuomenė. Deryboms nepavykus, rusai puolė sukilėlius Pervomaiskojės kaime.

Situaciją komplikavo dar viena aplinkybė: ginkluoti užpuolikai pagrobė keleivinį laivą su 255 žmonėmis ir grasino jį susprogdinti, jei rusai nebaigs persekioti čečėnų užpuolikų Kizliare. Laivo grobikai po kelių dienų pasidavė. Rusija tada pranešė, kad Kizliare žuvo 29 čečėnai, 34 civiliai, 9 Rusijos kareiviai. Pervomaiskojės gyvenvietėje nukauti 153 čečėnų kovotojai, 26 Rusijos kareiviai. Gyventojai buvo evakuoti iš gyvenvietės iki operacijos.

Grobimas pasidarė nusikaltėlių verslu

Čečėnijos ekonomikai žlugus per beveik dvejų metų karą su Rusijos kariuomene, užsieniečių grobimas tapo klestinčia industrija. Pasak Reuters, šią šalį kontroliuoja niekam nepavaldžios ginkluotos grupuotės. Didžiosios tarptautinės organizacijos pasitraukė iš Čečėnijos, kai kaukėti banditai 1996 metų gruodį nužudė šešis Raudonojo Kryžiaus tarptautinio komiteto darbuotojus.

Po karo buvo pagrobta šimtai rusų ir užsieniečių, kurių kalintojai gavo milijonus dolerių išpirkų. Įprasta išpirkos norma yra 1 mln. dolerių arba daugiau.

1998 metų birželį pagrobtas šveicaras inžinierius Peteris Zolingeris Čečėnijoje ištisus mėnesius kalėjo surakintas grandinėmis, kol jo draugai ir šeimos nariai atvežė išpirką. Įkaitas grįžo į Šveicariją, kai buvo paleistas netoli Nazranės miestelio Pietų Rusijos Ingušijos srityje, kuri yra netoli Čečėnijos.

“Aš visą laiką buvau tame pačiame kambaryje, prirakintas grandinėmis prie radiatoriaus. Jie maitino mane arbata, duona ir bulvėmis. Neturėjau nieko skaityti, nei kuo rašyti, negalėjau judėti. Mano grobikai pareiškė, kad “tai tik biznis”, tik dėl pinigų. O aš tiesiog sėdėjau ant grindų ir nieko negalėjau padaryti”, - žurnalistams pasakojo įkaitas. Jis buvo paleistas, kai inžinieriaus šeima sumokėjo apie 0,5 mln. dolerių.

Lietuvio išlaisvinimo detalės neatskleidžiamos

Iki šiol čečėnų pagrobėjai įkaitu buvo paėmę ir vieną lietuvį - verslininką Viktorą Grodį. Jis 1998 metais grįžo į Lietuvą, nelaisvėje išbuvęs 1,5 metų. Už jį buvo reikalaujama nuo 100 tūkst. iki 0,5 mln. dolerių išpirkos. Lietuvio išlaisvinimo detalės iki šiol nėra atskleidžiamos. Manoma, kad V.Grodžiui padėjo tai, kad velionis Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas turėjo ryšių su Lietuva. Čia per karą slėpėsi jo šeima, mūsų šalyje gimė trys jo anūkai.

1998-ųjų rugsėjo 15-ąją Ingušijoje čečėnai pagrobė Magomedą Keligovą - “LUKOIL - International” viceprezidento brolį. Reikalavo 3 milijonų JAV dolerių. 1999 metų vasarą M.Keligovas buvo išlaisvintas jėga.

1999 metų vasarą Čečėnijoje pagrobtas televizijos žurnalistas Viktoras Petrovas ir Svetlana Kuzmina. Pagrobėjai reikalavo 3 milijonų dolerių. V.Petrovui po dviejų metų pavyko pabėgti, o moteris buvo išlaisvinta vėliau.

2001 metų sausio 9 dieną buvo pagrobtas organizacijos “Gydytojai be sienų” atstovas Kenetas Glakas. Išlaisvintas be jokių išpirkų praėjus 26 dienoms nuo pagrobimo. 2001-ųjų birželio 21-ąją čečėnų teroristas netoli Mineralinių Vandenų oro uosto užgrobė maršrutinį autobusą su 40 keleivių. Po kelias valandas trukusių nerezultatyvių derybų pagrobėjas žuvo nuo snaiperio paleistos kulkos.

1998 metų gegužės mėnesį išpirka, sumokėta už Rusijos žurnalistus, paimtus įkaitais Čečėnijoje, siekė daugiau negu 16 mln. dolerių. Tai pranešė Rusijos VRM pareigūnai ir televizijos kompanijos NTV korespondentė Jelena Masiuk, pati buvusi čečėnų nelaisvėje.

Nuodijo ir teroristus, ir savus

2002 metų spalio 23 dieną 41 čečėnas viename Maskvos teatre, kuriame buvo rodomas spektaklis “Nord Ost” paėmė įkaitais apie 800 žmonių. Per specialiųjų pajėgų išlaisvinimo operaciją, kurios metu buvo naudojamos nervus paralyžiuojančios dujos, žuvo visi teroristai ir 129 įkaitai. Kai kurie liko suluošinti visam gyvenimui.

Įkaitus paėmę užpuolikai reikalavo nutraukti karą Čečėnijoje bei grasino sušaudyti po 10 įkaitų už kiekvieną nukentėjusį iš jų. Dalį įkaitų jie paleido. Keliems iš 32 aktorių pavyko pabėgti iš trečiame aukšte esančių grimo kambarių, nusileidus iš paklodžių surištomis virvėmis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie įkaitų dramą viešai prabilo praėjus daugiau kaip 15 valandų. Čečėnų sukilėlių tinklalapyje www.kavkaz.org buvo pateiktas pagrobėjų lyderio Movsaro Barajevo pareiškimas: “Čia yra daugiau kaip tūkstantis žmonių. Nė vienas iš čia neišeis gyvas - jie mirs kartu su mumis, jei bus mėginama šturmuoti pastatą”.

Parlamento Saugumo komiteto narys Genadijus Gutkovas sakė: “Rusijos šalies iniciatyva pastatas nebus puolamas, jei teroristai nesiims veiksmų nužudyti daug įkaitų”.

Įkaitams buvo duoti mobilieji telefonai, kad jie galėtų paskambinti artimiesiems ir paraginti juos organizuoti mitingus, kuriuose būtų reikalaujama nutraukti Čečėnijos karą.

Spalio 26-osios rytą prasidėjo šturmas. Čečėnų sukilėliams nužudžius du įkaitus, antiteroristinės grupės “Alfa” kariai šturmavo pastatą, į kurį prieš tai buvo pripumpuota nežinomų dujų, nuo kurių sąmonę prarado ir įkaitai, ir teroristai.

Tuo metu įkaitė Tatjana Solnyškina, paskambinusi į televiziją NTV mobiliuoju telefonu, maldavo saugumo pajėgų nepulti pastato. “Prašau, nepradėkite puolimo. Čia yra daug sprogmenų. Nešaudykite į juos. Labai bijau, prašau jūsų, nepradėkite puolimo”, - sakė ji.

“Dujos buvo paskleistos teatre ir mes galėjome tik tikėti, jog viskas nesibaigs kaip laive “Kursk”, - sakė Nataša Skobceva, turėdama omenyje Rusijos povandeninį laivą, kuriam 2000 metų rugpjūčio mėnesį nuskendus Barenco jūroje, žuvo visa jame buvusi 118 žmonių įgula.

Kita įkaitė sakė, kad visi “galėjo justi, kad specialiosios pajėgos pradėjo puolimą. Nežinau, kokios tai buvo dujos. Tik šmėkštelėjo mintis: “Jie nenori, kad mes iš čia ištrūktumėm. Mes visi mirsime”. Netrukus prasidėjo intensyvus susišaudymas. “Mes supratome, kad tai - mūsiškiai. Šaudoma iš lauko. Mūsų vyriausybė nusprendė, kad niekas iš čia neišeis gyvas”, - sakė ji.

Dujų sudėtį slėpė

Nepaisant pranešimų, kad per šturmą buvo panaudotas preparatas, panašus į per įprastas operacijas taikomus bendruosius anestetikus, nebuvo skelbiama, kokios dujos naudotos.

Iš pradžių skelbta, kad per kilusį susišaudymą žuvo iki 30 įkaitų ir 32 sukilėliai. Rusijos televizijos parodė kruvinus per operaciją nukautų čečėnų, tarp jų - ir juodai apsirengusių moterų su sprogmenimis, kūnus.

Išlaisvinti įkaitai iš įvykio vietos buvo išvežti autobusais. Jie atrodė išblyškę ir išsekę, kai kurie jų buvo atrėmę galvas į autobusų langų stiklą. Įkaitai visą laiką badavo. Jie neturėjo vandens, jiems neleista eiti į tualetą.

“Visi eidavome į orkestro duobę, tai buvo tikras košmaras. Vos tik padarai kokį neteisingą veiksmą, nukreipia į tave pistoletą ir sako: “Cyptelsi - bemat keliausi pas Alachą”, - žurnalistams pasakojo siaubą patyrusi moteris.

“Paskui, kaip šunims, pradėjo mėtyti mažučius šokoladukus “Rossija”, tokius mažyčius, kaip kramtomoji guma. Štai ir visas maistas”, - pasakojo kita įkaitė. Pasak jos, “žmonės elgėsi ramiai, kai kurie verkė. Vaikai buvo be galo tylūs, elgėsi idealiai, kartais net geriau nei suaugusieji”.

Tik vėliau paaiškėjo, kad niekuo dėti žmonės mirė ir buvo sužaloti nuo šturmuotojų panaudotų dujų - fentanilio darinių. Apie tai prabilo ir Rusijos sveikatos ministras Jurijus Ševčenka. Kai kurie belaisviai pasakojo, kad prieš saugumo pajėgų šturmą matė, kaip teatro salėje pasklido pilkšvas debesis. Fentanilis yra sintetinis opiatų šeimos narkotikas, šimtus kartų stipresnis už morfijų ir turintis poveikį, panašų į heroino.