Prancūzijos prezidentas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje, o Rusijos vadovas atkirto, kad dėl karo kaltos Vakarų šalys.

Praėjus savaitei po to, kai paliaubomis baigėsi 12 dienų trukęs Izraelio karas su Iranu, valstybių vadovai taip pat aptarė Teherano branduolinę programą. E. Macronas pasiūlė Maskvai ir Paryžiui bendradarbiauti siekiant sumažinti įtampą.

Praėjus daugiau kaip trejiems metams po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį įsakė pradėti plataus masto invaziją į kaimyninę šalį ir taip sukėlė karą, Ukrainoje vis dar vyksta kovos, o pastangos susitarti dėl paliaubų įstrigo.

Per Ukrainos dronų ataką Rusijoje esančiame Iževske žuvo trys žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti. Tai buvo vienas iš giliausių smūgių į Rusijos teritoriją per ilgiau kaip trejus karo Ukrainoje metus, sakė pareigūnai.

Daugiau nei dvi valandas trukusiose derybose E. Macronas ir V. Putinas susitarė ateityje palaikyti daugiau ryšių Ukrainos ir Irano klausimais, teigė Prancūzijos prezidentūra.

E. Macronas „pabrėžė, kad Prancūzija tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“ ir „paragino kuo greičiau nutraukti ugnį ir pradėti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl tvirto ir ilgalaikio konflikto sureguliavimo“, teigė Eliziejaus rūmai.

„Vladimiras Putinas priminė E. Macronui, kad Ukrainos konfliktas yra tiesioginė Vakarų valstybių politikos pasekmė“, – sakoma Kremliaus pareiškime, kuriame pavartojamas Kremliaus terminas karui Ukrainoje pavadinti.

V. Putinas pridūrė, kad Vakarų valstybės „daugelį metų ignoravo Rusijos saugumo interesus“ ir „Ukrainoje sukūrė antirusišką placdarmą“.

Kremlius teigė, kad V. Putinas Prancūzijos prezidentui pasakė, jog bet koks taikos susitarimas turėtų būti „visapusiškas ir ilgalaikis, jame turėtų būti nurodytos pagrindinės Ukrainos krizės priežastys ir jis turėtų būti grindžiamas naujomis teritorinėmis realijomis“.

Susitarė „koordinuoti savo pastangas“ dėl Irano

Dėl Irano „abu prezidentai nusprendė koordinuoti savo pastangas ir artimiausiu metu pasikalbėti, kad kartu imtųsi tolesnių veiksmų šiuo klausimu“, sakė Prancūzijos prezidentūra.

E. Macronas jau anksčiau ragino Iraną sumažinti įtampą ir visiškai nutraukti urano sodrinimą.

Rusija, kuri, kaip ir Prancūzija, yra nuolatinė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė, palaiko šiltus santykius su dvasininkų valdomu Iranu ir jau seniai ragina diplomatiniu keliu išspręsti nesutarimus dėl Irano branduolinės programos.

„Jis išreiškė pasiryžimą siekti diplomatinio sprendimo, kuris leistų ilgam laikui ir reikliai išspręsti branduolinį klausimą, Irano raketų klausimą ir jo vaidmenį regione“, – sakė Eliziejaus rūmai.

V. Putinas pabrėžė „teisėtą Teherano teisę vykdyti taikią branduolinę programą“, teigiama Kremliaus pokalbio stenogramoje.

Joje teigiama, kad abu prezidentai sutarė, jog konfliktas dėl Irano branduolinės programos ir kiti Artimųjų Rytų konfliktai turėtų būti sprendžiami išimtinai diplomatinėmis priemonėmis. Abiejų valstybių vadovai susitarė tęsti ryšius šiuo klausimu, priduriama stenogramoje.

2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, sakydamas, kad jos ekspansionizmas kelia grėsmę visai Europai.

2024-ųjų balandį tuometinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu su Prancūzijos kolega Sebastienu Lecornu (Sebastjenu Lekorniu), E. Macrono patikėtiniu, surengė derybas, kuriose daugiausia dėmesio skyrė saugumui rengiantis olimpinėms žaidynėms Paryžiuje.

Tai buvo paskutinis aukšto lygio kontaktas tarp šių dviejų valstybių.

Įstrigusios taikos pastangos

Iževske, esančiame daugiau nei 1 tūkst. km nuo fronto linijos, yra ginklų gamybos įmonių, įskaitant gamyklas, kuriose gaminami dronai ir Kalašnikovo automatai.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) šaltinis sakė, kad Kyjivas taikėsi į Iževske įsikūrusį dronų gamintoją ir pridūrė, kad ši ataka sutrikdė Maskvos „puolamąjį potencialą“.

Per Rusijos smūgį Huliaipolėje ir centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo ir buvo sužeisti keli žmonės, nurodė Ukrainos pietinės gynybos pajėgos, nepatikslindamos aukų skaičiaus.

E. Macrono pokalbis su V. Putinu įvyko tuo metu, kai pastarosiomis savaitėmis įstrigo diplomatinės pastangos užbaigti karą Ukrainoje.

Spaudžiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) rasti sprendimą, abi šalys beveik prieš mėnesį surengė tiesiogines derybas, tačiau nuo to laiko Maskva suintensyvino mirtinus smūgius Ukrainai.

Maskvos kariuomenė nusiaubė kai kurias Rytų ir Pietų Ukrainos dalis ir užėmė didelius teritorijos plotus.

Antradienį paskelbtoje naujienų agentūros AFP analizėje teigiama, kad birželį Rusija smarkiai suintensyvino oro atakas ir paleido tūkstančius dronų, kad padarytų spaudimą karo draskomos šalies oro gynybos sistemoms ir išsekusiems civiliams gyventojams.

Birželį Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo trečią mėnesį iš eilės ir buvo didžiausia nuo lapkričio, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.