Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Manoma, kad pirmą kartą per 12 metų – nuo paskutinės pensijų reformos – visos Prancūzijos profsąjungos gali paskelbti bendrą raginimą rengti streikus. Aštuonios jų paragino tai daryti sausio 19 dieną.

Streikais bus siekiama „pradėti galingą ilgalaikį judėjimą, susijusį su pensijų reforma“, sakoma bendrame pagrindinių šalies profsąjungų, kurių vadovai antradienį vakare susitiko Paryžiuje planuoti tolesnių veiksmų, pareiškime.

Po kelis mėnesius trukusios nežinios pristatydama vyriausybės planų metmenis, ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) antradienį sakė, kad nieko nedaryti dėl prognozuojamo pensijų sistemos deficito būtų „neatsakinga“.

„Tai neišvengiamai lemtų didžiulį mokesčių didinimą, pensijų mažinimą ir keltų grėsmę mūsų pensijų sistemai“, – sakė ji.

Artimiausiomis savaitėmis tikimasi didelių neramumų, nes viešosios nuomonės apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai prancūzų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui ir dauguma jų palaikytų protestus.

„Apskritai visuomenė nepritaria reformos idėjai, nors kai kurie supranta, kad jei gyvensime ilgiau, gali tekti ilgiau dirbti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto politikos ekspertas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas).

Tuo metu įmonių vadovai nerimauja dėl streikų poveikio viešajam transportui ir kitoms viešosioms paslaugoms, kurios gali laikinai sustoti.

Be to, jų nerimą taip pat didina sparčiai augančios energijos kainos ir darbo jėgos trūkumas.