Niūrios politologų prognozės dėl Europos Parlamento rinkimų ėmė pildytis. Olandijoje kraštutiniai dešinieji sustiprino savo pozicijas, o pirmieji rezultatai patvirtino būgštavimus dėl mažo rinkėjų aktyvumo.

Mina ant kulnų premjerui

Startavus keturias dienas truksiančiam balsavimo maratonui, kurį ketvirtadienį pradėjo Nyderlandai ir Didžioji Britanija, pirmą kartą rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusi populisto Geerto Wilderso kraštutinių dešiniųjų partija "Už laisvę" (PVV) gavo 16,9 proc. balsų ir turės keturias vietas, rodo balsavusių rinkėjų apklausos.

PVV užėmė antrą vietą ir atsiliko tik nuo Nyderlandų ministro pirmininko Jano Peterio Balkenende Krikščionių demokratų partijos (CDA), kuri surinko 20 proc. balsų. Naujajame Europos Parlamente CDA turės penkias vietas.

Olandijoje, kuri yra viena Bendrijos steigėjų, rinkėjų aktyvumas tesiekė 36,6 proc.

Europos lūkesčiai pamiršti

Daugiau nei 375 mln. žmonių turi galimybę balsuoti šiuos rinkimuose, kurie rengiami Europą apėmus recesijai. Vakar balsavimas vyko Airijoje, kuri nepritarė ES reformų sutarčiai, ir euroskeptiko prezidento vadovaujamoje Čekijoje. Šiandien balsuos Kipras, Latvija, Malta ir Slovakija. Rinkimų maratonas baigsis rytoj, kai savo valią pareikš likusių 19 Bendrijos valstybių, tarp jų – Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos, rinkėjai.

Briuselyje ir kitose Europos sostinėse būgštaujama, kad didžiausi transnacionaliniai rinkimai istorijoje gali tapti rinkėjų apatijos triumfu. Be to, nerimaujama, kad rinkėjų, kurie vis dėlto ateis balsuoti, apsisprendimą lems jų požiūris į nacionalinių vyriausybių darbą, o ne jų europiniai lūkesčiai.

Šie veiksniai leidžia kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškoms ir kairiosios pakraipos partijoms tikėtis pasinaudojus rinkėjų nepasitenkinimu esama padėtimi gauti daugiau balsų ir laimėti vietų Europos Parlamente, kuriame po šių rinkimų dirbs 736 atstovai.

Vyriausybė toliau kliba

Ketvirtadienį balsavę Didžiosios Britanijos gyventojai taip pat galvojo ne apie ES reikalus, o apie gilėjančią politinę krizę savo šalyje. Pinigų švaistymo skandalas jau kainavo karjeras keliems britų politikams ir privertė atsistatydinti kelis vyriausybės narius.

Tačiau spaudimas premjero Gordono Browno ministrų kabinetui neslopsta. Vakar iš posto nusprendė pasitraukti gynybos sekretorius Johnas Huttonas. Jis jau ketvirtas per savaitę atsistatydinęs vyriausybės narys. Ketvirtadienį iš pareigų pasitraukė darbo ir pensijų sekretorius Jamesas Purnellas, kuris paragino atsistatydinti ir G.Browną.