Eglutes Latvijoje šiuo metu augina apie 30 įmonių. Didžiausia jų medelius augina 200 ha plote ir veikia nuo 1994 m. Vis dėlto dalis eglučių augintojų žada trauktis iš šio verslo. Pasak jų, prekyba eglutėmis vyksta vos keletą savaičių per metus, o joms užauginti prireikia 7–10 metų, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.

Eglučių augintojų teigimu, vieno  hektaro paruošimas bei priežiūra kainuoja apie 18 tūkst. eurų. Kad verslas būtų pelningas, miško plotas turi siekti bent 5 hektarus.

Latviškų eglučių augintojai tikėjosi įsitvirtinti Rusijos rinkoje, tačiau kol kas eglučių į kaimyninę šalį išvežama labai nedaug. O patys latviai vis dažniau perka užsienietiškas egzotiškas eglutes. Be to, į Latvijos rinką bando skverbtis skandinavai.

Kuriami apribojimai ne ES piliečiams

Jau ne vienus metus Latvijoje galioja Imigracijos įstatymo pataisos, ne Europos Sąjungos šalių piliečiams suteikiančios galimybę mainais už investicijas į šalies ekonomiką ar įsigijus nekilnojamojo turto oficialiai gyventi Latvijoje penkerius metus.

Tačiau daugelis užsieniečių, užuot investavę į šalies ekonomiką, įsigyja nekilnojamojo turto, o įsigytuose namuose ar butuose net negyvena. Užsieniečiai neslepia – leidimai gyventi Latvijoje jiems reikalingi tik tam, kad galėtų laisvai keliauti po visą Europos Sąjungą.

Parlamentas kitų metų pradžioje turėtų priimti dar vienas Imigracijos įstatymo pataisas, kuriomis bus gerokai sugriežtinta leidimų gyventi Latvijoje išdavimo tvarka.

Apsigyventi šalyje pageidaujantys užsieniečiai privalės realiai plėtoti inovatyvius verslus, pateikti darbo planą ir patys realiai dirbti  šioje srityje. Leidimas dirbti ir gyventi Latvijoje bus išduodamas tik gavus realias investicijas – pirmąjį veiklos pusmetį 30 tūkst. eurų, per pusantrų metų – 60 tūkst. eurų.

Tokiai nuostatai jau pritarė visos valdančiosios koalicijos partijos. Galutinis balsavimas parlamente – po Naujųjų metų.

Daugėja lietuviško kapitalo įmonių

Kitais metais Latvijoje bus kur kas lėčiau kuriamos naujos darbo vietos. Apie tai sužinota Naujųjų metų išvakarėse apklausus per 2 tūkst. šalies darbdavių. Pasak jų, pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie netrukus užgriūsiančią naują ekonomikos krizę, nėra pasaulyje  ir politinio stabilumo. Šiuo metu tikrai ne pats tinkamiausias laikotarpis kurti naujas darbo vietas.

Bent vieną darbuotoją priimti 2017 m. žada 36 proc. apklaustų darbdavių. Tai – mažiau negu kaimyninėse Lietuvoje ir Estijoje. O didinti savo darbuotojų atlyginimus planuoja 41 proc. apklaustų darbdavių. Svarbiausias atlyginimų didinimo argumentas – baimė netekti darbuotojų.

Šiuo metu Latvijoje veikiančių lietuviško kapitalo įmonių skaičius artėja prie 2,5 tūkst. 2016 m. veiklą Latvijoje pradėjo beveik 200 naujų įmonių. Latvijos rinkoje tvirtai šaknis įleidę prekybos tinklai  „Maxima“ ir „Iki“, nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“, turizmo operatorius „Novaturas“ bei daugybė kitų įmonių. Lietuvių verslininkai Latvijos rinką laiko patrauklia ir perspektyvia.

Sulaukiama vis daugiau užsienio turistų

Ryga ir Jūrmala per Kalėdas ir Naujuosius metus kasmet sulaukia vis daugiau užsienio turistų. Pasak užsieniečių, juos čia traukia puikūs viešbučiai, turiningos pramogos bei itin patrauklios kainos. Didelę reikšmę turi ir puikus susisiekimas lėktuvais su Ryga.

Pastaruoju metu Rygoje ir Jūrmaloje apsilanko vis daugiau skandinavų, kurie į Jūrmalą atvyksta dar ir pasigydyti kurorto sanatorijose, kur žiemą kainos gerokai mažesnės.

Pastaruoju metu labai padaugėjo ir Baltarusijos turistų – per Naujuosius metus jie sudaro apie 10 proc. visų kurorto poilsiautojų. Tačiau daugiausia poilsiautojų ir per šiuos Naujuosius metus buvo iš Maskvos ir Sankt Peterburgo.

Tiesa, dėl didėjančios politinės įtampos pasaulyje bei prastėjančios ekonominės padėties pačioje Rusijoje jų šiais metais atvyko trečdaliu mažiau. Tačiau didieji Rygos bei Jūrmalos viešbučiai ir per šias šventes buvo pripildyti maždaug 60 proc. Manoma, kad tai – neblogas rodiklis.