ES DIPLOMATIJOS VADOVAS RAGINA PERDUOTI UKRAINAI ILGO NUOTOLIO GINKLŲ

Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis šeštadienį paragino Europos valstybes ne tik pagreitinti ginkluotės tiekimą Ukrainai bet ir perduoti ilgo nuotolio ginklų, kad šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos vykdomų apšaudymų, praneša AFP.

„Rusai bombarduoja iš toli, todėl ukrainiečiai privalo turėti pajėgumus galinčius pasiekti tokį patį atstumą, tokį patį nuotolį. Tačiau mes turime paskubėti“, – J. Borrellis sakė šeštadienį Stokholme, Švedijoje, po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Šeštadienį Vokietija paskelbė apie naują 2,7 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą Ukrainai, kurį sudaro tankai, šarvuočiai ir oro gynybos sistemos.

„Sveikinu vokiečių pastangas ir raginu visas ES valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu“, – sakė J. Borrellis.

Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė paskelbė perduosianti Ukrainai „Storm Shadow“ raketų ir tapo pirmąja valstybe suteikiančia ilgesnio nuotolio ginklų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau ragino Vakarų partnerius tiekti Ukrainai pažangesnių ginklų prieš prasidedant ilgai lauktam kontrpuolimui.

Apie tai spaudos konferencijos metu su ES diplomatijos vadovu J. Borrelliu Stokholme kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba.

„Užuot klausę, kada pradėsime kontrpuolimą, klauskite ar padarėte užtektinai, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėtų ir būtų sėkmingas“, – šeštadienį sakė jis.

Rusai bombarduoja iš toli, todėl ukrainiečiai privalo turėti pajėgumus galinčius pasiekti tokį patį atstumą, tokį patį nuotolį. Tačiau mes turime paskubėti.

D. Kuleba pridėjo, kad susitikimų metu su ES užsienio reikalų ministrais Švedijos sostinėje bus aptartas amunicijos tiekimas ilgo nuotolio artilerijos sistemoms ir Ukrainos stojimas į ES artimiausiu metu.

V. Zelenskis siekia, kad oficialių derybų procesas dėl Ukrainos prisijungimo prie ES prasidėtų kuo greičiau.

V. Zelenskį priėmė Italijos prezidentas

Italijos prezidentas Sergio Mattarella šeštadienį savo oficialioje rezidencijoje Romoje priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, atvykusį į Italiją su vizitu.

S. Mattarella pasitiko V. Zelenskį Kvirinalo rūmų kieme.

Nuskambėjus abiejų valstybių himnams, politikai įėjo į pastatą privačiam pokalbiui.

Žiniasklaida pažymi, jog S. Mattarella visada rodė solidarumą su Ukraina jos gynybinėje kovoje su įsibrovėliais rusais.

Manoma, kad V. Zelenskis prašys tolesnės Italijos paramos.

Po pokalbio su S. Mattarella numatyti V. Zelenskio susitikimai su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir popiežiumi Pranciškumi.

EPA-ELTOS nuotr.

Aptarė paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su Italijos prezidentu S. Mattarella aptarė tolesnę paramą Ukrainai, taikos formulę, sankcijų spaudimo Rusijai didinimą ir agresoriaus patraukimą atsakomybėn.

Tai pranešė Ukrainos valstybės vadovo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Deja, aš neturiu laiko paspausti ranką kiekvienam italui, apkabinti, padėkoti už tą paramą, kurią nuo pirmos plataus masto agresijos dienos Italija teikia Ukrainai, mūsų žmonėms, perkeltiesiems asmenims, padėkoti už tokį šiltą požiūrį į ukrainiečius“, – sakė V. Zelenskis.

Jis išreiškė dėkingumą už nuoseklią Italijos poziciją remiant Ukrainą ir visapusišką pagalbą ginant šalies suverenitetą ir teritorijos vientisumą.

Deja, aš neturiu laiko paspausti ranką kiekvienam italui, apkabinti, padėkoti už tą paramą, kurią nuo pirmos plataus masto agresijos dienos Italija teikia Ukrainai, mūsų žmonėms.

„Esame nepaprastai dėkingi Italijai už svarbią karinę pagalbą, kuri leidžia Ukrainai priešintis Rusijos agresijai. Raktas į mūsų sėkmę mūšio lauke – savalaikis reikiamos pagalbos gavimas“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Prezidentas išsakė viltį, kad Italija ir ateityje teiks Ukrainai visapusišką paramą. Be to, jis pabrėžė, kad reikia toliau stiprinti tarptautinį spaudimą šaliai agresorei, pirmiausia taikant jai naujas sankcijas.

„Šiame kare Italija buvo ir yra teisingoje pusėje, tiesos pusėje. Mes žengiame pergalės link. Nes pergalė – tai taika mūsų šaliai. Esu įsitikinęs, kad Italijos visuomenė visiškai pritaria mūsų požiūriui, mūsų teisingai kovai neišprovokuotame kare“, – teigė V. Zelenskis.

Be to, dviejų šalių prezidentai aptarė Ukrainos pastangas atkurti taiką pagal Ukrainos taikos formulę.

„Labai vertinu Italijos pasirengimą prisijungti prie mūsų taikos formulės įgyvendinimo. Tikiuosi, kad Italija dalyvaus Pasaulio taikos viršūnių susitikime, kuris bus surengtas šiais metais“, – pažymėjo Ukrainos valstybės vadovas.

Jis taip pat labai teigiamai įvertino Italijos paramą tarptautinėms pastangoms patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus Ukrainoje.

Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis šeštadienį lankosi Italijoje, pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Italijos premjerė žada ilgalaikę paramą Ukrainai

Italijos premjerė Giorgia Meloni šeštadienį Romoje susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, praneša dpa.

Premjerė pažadėjo, kad Italija padės su Rusijos karine agresija susiduriančiai Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės.

Ji sakė žurnalistams, kad Kyjivas privalo užsitikrinti tvirtas pozicijas prieš prasidedant bet kokioms taikos deryboms su Maskva. Anot jos, „taika po kapituliacijos būtų pavojinga taika Europai“.

G. Meloni taip pat pabrėžė tvirtai remianti Ukrainos siekį prisijungti prie Europos Sąjungos nes ši šalis kovoja ne tik už save, bet ir už visą likusią Europą.

Ukraina tikisi dar šiais metais pradėti konkrečias derybas dėl stojimo į ES.

V. Zelenskis padėkojo Italijai už paramą ir sakė buvęs sujaudintas matydamas tiek daug Ukrainos vėliavų Romos gatvėse.

Prezidentas pažymėjo, kad rusai pagrobė 200 000 ukrainiečių vaikų ir ragino italų politikus apsilankyti Ukrainoje, kad jie savo akimis pamatytų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kremliaus invazijos padarinius.

V. Zelenskis lankysis Vokietijoje

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šį savaitgalį lankysis Vokietijoje. Tokią informaciją patvirtino oficialūs šaltiniai. Tai bus pirmasis jo vizitas šioje šalyje po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją prieš Ukrainą, praneša naujienų agentūra dpa.

Informacija apie vizitą pasirodė netrukus po to, kai Vokietijos gynybos ministras paskelbė apie naują, 2,7 mlrd. eurų vertės, karinės pagalbos paketą Ukrainai. Taip Berlynas beveik padvigubins savo paramą Kyjivui nuo Rusijos įsiveržimo pradžios 2022 m. vasarį.

Planuojama, kad sekmadienio popietę Vokietijos Acheno mieste įvyks ceremonija, kurios metu V. Zelenskiui bus įteikta prestižinė Karolio Didžiojo premija. 2023 m. premija skiriama Ukrainos prezidentui ir Ukrainos žmonėms. Apdovanojimas įteikiamas nuo 1950 m. už nuopelnus Europos vienybei.

Neaišku, ar Ukrainos prezidentas į Vokietija atvyks šeštadienio naktį ar Sekmadienio rytą. Šiuo metu jis lankosi Romoje, kur susitinka su Italijos vadovais ir popiežiumi Pranciškumi.

Ceremonijoje Achene turėtų dalyvauti ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Neatmetama, kad V. Zelenskis vizito metu gali apsilankyti ir Berlyne. Vietos žiniasklaida remdamasi šaltiniais Berlyno policijoje praeitą savaitę skelbė, kad imtasi saugumo priemonių ruošiantis Ukrainos prezidento apsilankymui. Vėliau šias žinias oficialiai patvirtino Berlyno policija, nors įprastai taip nedaroma. Informacija apie V. Zelenskio keliones įprastai neatskleidžiama iki paskutinės minutės dėl saugumo sumetimų.

V. Zelenskis prieš tai buvo atvykęs į Vokietiją likus kelioms dienoms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį ir dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje.

Nors Vokietija remia Ukrainą kare, tačiau V. Zelenskis ir kiti Ukrainos atstovai kritikavo savo Vakarų partnerį dėl ryžto stokos perduodant sunkiąją ginkluotę. Ši kritika pasigirsta rečiau po to, kai Vokietija patvirtino tankų „Leopard 2“ eksportą.

Tuo metu naująjį 2,7 mlrd. eurų vertės paramos paketą, apie kurį Vokietijos gynybos ministerija paskelbė šeštadienį, sudaro dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, 30 tankų „Leopard 1“, keturios IRIS-T-SLM oro gynybos sistemos, 18 ratinių savaeigių haubicų, artilerijos amunicija ir raketos oro gynybos sistemoms.

Anksčiau Vokietijos vyriausybė buvo patvirtinusi 2,75 mlrd. eurų vertės karinę paramą.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad paramą sudaro skubiai reikalingi ginklai ir tai dar kartą įrodo, kad Vokietija rimtai nusiteikusi padėti. Anot ministro, nors visi ir tikisi taikos Ukrainoje, tačiau Rusijos sukelto karo pabaigos dar nematyti, todėl Vokietija padės kaip tik galės ir tiek, kiek reikės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį susitikimo metu su ES kolegomis Švedijoje sakė, kad Ukrainai visada reikia ginklų kaip įmanoma greičiau ir dėkojo už pastangas pagreitinti jų tiekimą.

V. Zelenskio vizito išvakarėse Vokietijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelis Rothas teigė, kad Ukrainai turi būti suteiktos aiškios stojimo į NATO perspektyvos.

„Liepą įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje privalo pasiųsti aiškų signalą dėl to, kaip turėtų atrodyti Ukrainos kelias link patikimų saugumo garantijų su NATO narystės siekiu“, – sakoma šeštadienį laikraštyje „Tagesspiegel“ publikuotame interviu su socialdemokratas politiku.

Azerbaidžano sostinėje atidengta žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo siena

Azerbaidžano sostinėje Baku įvyko žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos atidengimo ceremonija. Šiuo metu žinomi 26 Azerbaidžano didvyrių, kurie žuvo, vaduodami Ukrainos žemę nuo okupantų rusų, vardai.

Tai pranešė leidinys „Report“, remdamasis Ukrainos ambasada Azerbaidžane, rašo „Ukrinform“.

Renginyje, skirtame žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos atidengimui, dalyvavo žuvusių didvyrių šeimos, taip pat Ukrainos ambasados, ukrainiečių diasporos, kitų Ukrainos institucijų ir Azerbaidžano ukrainiečių bendruomenių atstovai.

Pranešama, kad Ukrainos ambasada Azerbaidžane įtvirtina tradiciją kasmet Motinos dienos išvakarėse rengti susitikimus su žuvusių Ukrainos gynėjų šeimomis.

„Nuo pat Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžios Ukrainos teritorijoje gyvenantys etniniai azerbaidžaniečiai ryžtingai stojo ginti mūsų valstybės suvereniteto ir teritorijos vientisumo. Šiuo metu žinomi 26 Azerbaidžano didvyrių, kurie žuvo, vaduodami mūsų žemę nuo okupantų rusų, vardai“, – rašoma pranešime.