Praėjus šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos pareigūnai rengia planus, kaip užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vyriausieji kariuomenės vadai būtų teisiami už pradėtą karą.

Specialaus tarptautinio tribunolo, kuris tirtų įtariamą Rusijos „agresijos nusikaltimą“, planui vadovauja Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas.

Agresijos nusikaltimo apibrėžtis buvo priimta 2010 metų Romos statute, o panaši „nusikaltimo taikai“ sąvoka buvo naudojama Niurnbergo ir Tokijo procesuose po Antrojo pasaulinio karo.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausius nusikaltimus, jau tiria karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą Ukrainoje.

Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų agresija, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.

Šis teismas yra „vienintelis būdas užtikrinti, kad nusikaltėliai, pradėję karą Ukrainoje, būtų greitai patraukti atsakomybėn, – AFP sakė A. Smirnovas. – Pasaulis turi trumpą atmintį. Todėl norėčiau, kad šis tribunolas pradėtų veikti kitais metais“.

Ukraina žino, kad kaltinamieji nedalyvaus, tačiau šis tribunolas „pasitarnaus tam, kad šie žmonės būtų įvardyti kaip nusikaltėliai ir kad jie negalėtų keliauti po civilizuotą pasaulį“, sakė jis.

Parengta tarptautinė sutartis

Ukrainos prokurorai iki šiol nustatė apie 600 įtariamųjų dėl agresijos, tarp kurių yra aukštų karinių pareigūnų, politikų ir propagandistų.

Parengtas tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektas, kurį turi pasirašyti vyriausybės.

Tuomet teismo sprendimai būtų pripažįstami pasirašiusiųjų šalių teritorijoje, o tai reiškia, kad visi nuteisti nusikaltėliai galėtų būti ten suimti.

A. Smirnovas sakė, kad kelios šalys turėtų pasirašyti dokumentą iki metų pabaigos, o derybos vyksta su „keliais Europos partneriais, (kurie) norėtų priimti tribunolą“.

„Norime, kad šio teismo sprendimai būtų pripažinti“, – sakė jis, teigdamas, kad „puikiai supranta“, jog teismui reikia stipraus teisėtumo.

Nepaisant kelių reformų, Ukrainos teismai praeityje buvo kritikuojami dėl nepriklausomumo stokos ir korupcijos.

Nors Lenkija ir Baltijos šalys – artimiausios Ukrainos partnerės – labai pritaria pasiūlymams, Vokietija ir Prancūzija reaguoja santūriau. Tai galima paaiškinti politiniais sumetimais.

„Kai kurios šalys, pripažindamos agresiją prieš Ukrainą, kartu stengiasi išsaugoti mažą langelį deryboms su Vladimiru Putinu“, – sakė A. Smirnovas.

Tačiau net ir Vakarų Europoje ši idėja pamažu sulaukia palaikymo.

Gegužės 19 dieną Europos Parlamentas paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą dėl agresijos nusikaltimų.

O praėjusį mėnesį Hagoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje dėl karo nusikaltimų Ukrainoje Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, kalbėdamas apie specialųjį teismą, sakė, kad šis klausimas yra „labai pagrįstas“.

Rusijos smūgio Ukrainos traukinių stočiai aukų padaugėjo iki 22

Rusijos raketų atakos vienoje traukinių stotyje vidurio Ukrainoje aukų skaičius padidėjo iki 22, vėlai trečiadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, šaliai minint šešių mėnesių sukaktį nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.

„Čaplinas – mūsų skausmas šiandien. Šios minutės duomenimis – 22 žuvę, įskaitant penkis žmones, sudegusius vagone“, – savo kasdieniame vaizdo pranešime kalbėjo valstybės vadovas apie ataką Čaplino traukinių stočiai Dnipropetrovsko rajone.

„Žuvo paauglys, jam buvo 11 metų – Rusijos raketa sugriovė jo namą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Anksčiau V. Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio dalyvius, sakė, kad per šią raketų ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių ir dar apie 50 buvo sužeisti.

PSO: nuo karo pradžios Ukrainoje per atakas prieš sveikatos įstaigas žuvo beveik 100 žmonių

PSO: nuo karo pradžios Ukrainoje per atakas prieš sveikatos įstaigas žuvo beveik 100 žmonių

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios per 473 atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas žuvo mažiausiai 98 žmonės. Jarnas Habichtas, PSO atstovas Ukrainoje, trečiadienį spaudos konferencijoje vaizdo ryšiu iš bunkerio Ukrainos Dnipro mieste kalbėjo apie „tarptautinės teisės pažeidimus“, kurie trukdo teikti medicininę pagalbą žmonėms per karą.

Per atakas, PSO duomenimis, dar 134 asmenys buvo sužeisti. PSO Europos regiono direktorius Hansas Klugė atakas prieš sveikatos įstaigas pavadino „netoleruotinomis“. Iš 473 registruotų atakų 399 buvo nukreiptos prieš medicinos įstaigas, 139 kartus smogta sandėliams, 69 – transporto priemonėms, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliams. 58 kartus atakuotas medicinos personalas, 24 kartus – pacientai.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad Ukrainos sveikatos sistema smarkiai nukentėjo, tačiau nežlugo. Jis pabrėžė, kad jokia pasaulio sveikatos sistema nėra pajėgi karo sąlygomis suteikti gyventojams optimalią pagalbą. Todėl PSO esą nepaliaujamai ragina Rusiją „nutraukti šį karą“.

Rusijos patriarchas nedalyvaus renginyje, kur turėjo susitikti su popiežiumi

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas atšaukė savo planuotą dalyvavimą kitą mėnesį Kazachstane vyksiančiame tarpreliginiame susitikime, kur jis turėjo susitikti su popiežiumi Pranciškumi.

Apie tai pranešė vienas aukšto rango Ortodoksų Bažnyčios pareigūnas, parodydamas, kad santykiai dėl Rusijos karo Ukrainoje toliau blogėja.

Patriarchas Kirilas nedalyvaus rugsėjo 13–15 dienomis numatytame susitikime, todėl bet koks susitikimas su Pranciškumi yra atšaukiamas, naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo už užsienio santykius Maskvos patriarchate atsakingą Volokolamsko metropolitą Antonijų.

Kirilas invaziją į Ukrainą teisino dvasiniais ir ideologiniais motyvais, vadindamas ją „metafizine“ kova su Vakarais. Jis laimino į mūšį einančius Rusijos karius ir palaikė idėją, kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta.

Popiežius Pranciškus dar praėjusį mėnesį patvirtino, kad Kazachstane vyksiančiame susitikime susitiks su Kirilu ir kad tai bus antrasis istorijoje popiežiaus ir Rusijos patriarcho susitikimas. Pirmasis įvyko 2016 metais, o antrasis birželį planuotas jųdviejų susitikimas buvo atidėtas dėl karo diplomatinių padarinių.

Nors Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Kirilo pasmerkimo. Jo nuosaikus požiūris papiktino Kyjivą, kuris šią savaitę pasmerkė jo pareiškimą, kuriame popiežius apgailestavo, kad už karą moka nekalti žmonės abiejose šalyse.

Trečiadienį, minint šešių mėnesių nuo karo pradžios sukaktį, Pranciškus užsiminė apie savaitgalį Maskvoje įvykusį automobilio susprogdinimą, per kurį žuvo nacionalistinių pažiūrų televizijos komentatorė Darja Dugina, aistringai šį karą remiančio dešiniųjų pažiūrų Rusijos politikos teoretiko Aleksandro Dugino duktė.

Pranciškus paminėjo „vargšę merginą“, žuvusią per automobilio sprogimą Maskvoje, greta našlaičiais likusių vaikų Ukrainoje ir Rusijoje, kalbėdamas apie „nekaltuosius“, tapusius šio „karo beprotybės“ aukomis.

Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė esąs nusivylęs Pranciškaus kalba, nes pontifikas tarsi sutapatino „agresorių ir auką, prievartautoją ir prievartaujamąją“.  Jis stebėjosi, kaip Pranciškus galėjo paminėti „imperializmo ideologą kaip nekaltą auką“.

Rusų atakos Čaplinėje aukų skaičius išaugo iki 25

Per Rusijos pajėgų surengtą raketų ataką prieš Čaplinės geležinkelio stotį Dnipropetrovsko srityje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 25. Apie tai skelbia Ukrainos žiniasklaida.

Tarp aukų yra du vaikai – 11 ir 6 metų amžiaus. Dar 31 asmuo buvo sužeistas. Per apšaudymą užsiliepsnojo keturi traukinio vagonai ir keli automobiliai.

Dėl sankcijų JK importas iš Rusijos nukrito iki rekordinių žemumų

Dėl JK sankcijų Rusijai importas iš ten sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio, trečiadienį parodė oficialūs duomenys.

Nacionalinis statistikos biuras (ONS) pranešė, kad birželio mėnesį importas sumažėjo iki 33 mln. svarų sterlingų (39 mln. eurų), t. y. iki žemiausio lygio nuo 1997 metų, kai šie duomenys buvo pradėti registruoti.

Pažymėtina, kad birželio mėnesį pirmą kartą istorijoje nebuvo importuota kuro iš Rusijos.

„Tai 499 mln. svarų sterlingų (100 proc.) mažiau, palyginti su 12 mėnesių vidurkiu, buvusiu iki 2022 metų vasario mėnesio“, – sakoma ONS pranešime.

Iki karo Ukrainoje Rusija 2021 metais buvo didžiausia perdirbtų naftos produktų tiekėja JK – jai teko 24,1 proc. viso šios prekės importo.

Tiekimas iš Rusijos taip pat sudarė 5,9 proc. šalies žalios naftos importo ir 4,9 proc. dujų importo.

„Dėl JK vyriausybės siekio palaipsniui nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą 2022 metų birželio mėnesį iš Rusijos nebuvo importuojama nei perdirbta, nei žaliavinė nafta, nei dujos, nei akmens anglys, koksas ir briketai, sakoma ONS pranešime. –Tai paskatino importuotojus ieškoti alternatyvų“.

ONS duomenimis, vietoj to pastaraisiais mėnesiais padidėjo perdirbtos naftos importas iš Saudo Arabijos, Nyderlandų, Belgijos ir Kuveito.

Be to, kad iki šių metų pabaigos bus laipsniškai nutrauktas naftos importas, JK vyriausybė numatė sankcijas įvairių prekių importui iš Rusijos.

Uždrausti visi geležies ir plieno gaminiai, sidabras, auksas, medienos gaminiai ir aukštos klasės prekės, o kai kurioms prekėms nustatytas papildomas 35 proc. importo tarifas.

Eksportas birželį šiek tiek padidėjo, tačiau sumažėjo beveik 70 proc. (168 mln. svarų sterlingų), palyginti su 12 mėnesių vidurkiu, buvusiu iki vasario mėnesio.

Chemikalai buvo vienintelė prekė, kurios eksportas į Rusiją birželį augo, o tai lėmė vaistai ir farmacijos produktai, kuriems netaikomos sankcijos.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas po užpuolimo atsidūrė ligoninėje

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Igoris Kaliapinas buvo užpultas policijos pareigūnu prisistačiusio asmens ir turėjo būti hospitalizuotas, ketvirtadienį pranešė prezidentinė Žmogaus teisių taryba.

I. Kaliapinas yra Kremliui patariančios Rusijos prezidentinės žmogaus teisių tarybos narys.

Daugiau nei du dešimtmečius jis taip pat vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Komitetui prieš kankinimus“, kuris įpareigotas pranešti apie teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimo atvejus.

„Igorį Kaliapiną trečiadienį užpuolė nežinomas asmuo“ Žemutinio Naugardp srityje, maždaug už 400 km į rytus nuo Maskvos, socialiniame tinkle pranešė taryba.

Ji pridūrė, kad užpuolikas „bandė supjaustyti jam veidą ir jį pasmaugti“, tačiau I. Kaliapinas sugebėjo iškviesti policiją.

Užpuolikas buvo sulaikytas.

I . Kaliapinas šiuo metu yra ligoninėje, įtariama, kad patyrė smegenų sukrėtimą, nurodė taryba.

Naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Kaliapinas sakė, kad užpuolikas pasirodė viename gimtadienio vakarėlyje ir „prisistatė policijos pareigūnu“.

„Šis vyras mane užpuolė staiga. Jis nieko nepaaiškino. Jis pasakė, kad jam reikia mane nužudyti, ir sąžiningai bandė tai padaryti 15–20 minučių“, – sakė I. Kaliapinas, kurį cituoja „RIA Novosti“.

Užpuolikas „mane mušė ir bandė perrėžti gerklę stiklo šuke“, pasakojo jis.

I. Kaliapinas pasitraukė iš kovos su kankinimais komiteto vasario pradžioje, pasak jo, kilus „nesutarimų su kolegomis“ dėl komiteto ateities.

Pastaraisiais metais žmogaus teisių padėtis Rusijoje smarkiai pablogėjo, dauguma žymių aktyvistų yra kalėjime arba pabėgo iš šalies.

Padėtis dar labiau pablogėjo vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje.

Rusija plačiai naudoja Ukrainoje kasetinius sprogmenis

Rusija per karą Ukrainoje plačiai naudojo kasetinius sprogmenis, pareikalavusius šimtų civilių gyvybių ir niokojusius namus, mokyklas bei ligonines, ketvirtadienį pranešė viena padėtį stebinti organizacija.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną Kasetinės ginkluotės koalicija (Cluster Munition Coalition, CMC) gavo informacijos apie šimtus dokumentuotų arba įtariamų Rusijos pajėgų atakų, per kurias buvo panaudoti kasetiniai sprogmenys, sakoma organizacijos metinėje ataskaitoje.

Ukrainos pajėgos taip pat tikriausiai kelis kartus panaudojo kasetinius ginklus, pridūrė stebėsenos grupė.

Nei Rusija, nei Ukraina nėra prisijungusios prie konvencijos, draudžiančios naudoti, perduoti, gaminti arba kaupti kasetinius ginklus. Šią konvenciją yra pasirašiusios 110 valstybių ir 13 kitų subjektų.

Faktas, kad „Rusija plačiai naudoja tarptautiniu mastu uždraustus kasetinius ginklus Ukrainoje demonstruoja baisią nepagarbą žmogaus gyvybei, humanitariniams principams ir teisinėms normoms“, – rašo CMC ataskaitos viena iš autorių Mary Wareham (Meri Veram).

„Nedviprasmiškai pasmerkti besitęsiantį kasetinių ginklų naudojimą Ukrainoje yra itin svarbu, siekiant sustiprinti nusistatymą prieš šiuos ginklus ir užbaigti jų keliamą grėsmę“, – pridūrė ji.

100 puslapių ataskaita buvo parengta konvencijos šalims ruošiantis nuo rugpjūčio 30-osios iki rugsėjo 2-osios truksiančiai savo 10-ajai metinei konferencijai Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.

Rusija teigia per smūgį traukinių stočiai „sunaikinusi“ šimtus Ukrainos karių

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį teigė „sunaikinusi“ per 200 ukrainiečių karių, kai smogė raketa vienai traukinių stočiai vidurio Ukrainoje, nors Kyjivas sako, kad per šią ataką žuvo 25 žmonės, įskaitant du vaikus.

„Raketai „Iskander“ tiesiogiai pataikius į karinį traukinį Čaplynės geležinkelio stotyje... buvo sunaikinti daugiau kaip 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos karių ir 10 karinės technikos vienetų, vežtų į kovos veiksmų zoną Donbase“, – sakoma kasdieniame ministerijos pranešime.

Ukrainos prezidentūra anksčiau ketvirtadienį nurodė, kad Rusijos raketų smūgio Čaplynės stočiai Dnipropetrovsko srityje aukų skaičius padidėjo iki 25.

Ši ataka buvo surengta trečiadienį, kai Ukraina minėjo savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių sukaktį nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.

„Čaplynės gyvenvietėje baigti gelbėjimo ir paieškos darbai. Per gyvenamųjų objektų ir geležinkelio stoties apšaudymą žuvo 25 žmonės, tarp jų du vaikai“, – per platformą „Telegram“ parašė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.

Pareigūnas pridūrė, kad viena iš aukų tapo 11-metis, žuvęs sugriuvus pastatui, iš šešiametis, žuvęs užsiliepsnojusiame automobilyje netoli stoties.

Dar 31 žmogus buvo sužeistas, pridūrė K. Tymošenka.

ES: Rusijai teks atsakyti už „raketų terorą“

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė kruviną Rusijos raketų smūgį traukinių stočiai Ukrainoje ir įspėjo, kad „už Rusijos raketų terorą atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“.

„ES griežtai smerkia dar vieną siaubingą Rusijos ataką prieš civilius gyventojus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), Rusijos smūgio Čaplynės traukinių stočiai aukų skaičiui išaugus iki 25.

J. Borrellis nenurodė, kaip Briuselis ketina reikalauti Maskvos atsakomybės, tačiau kitą savaitę Prahoje jis rengia ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimus karui aptarti.

Per šešis mėnesius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ES valstybės narės įvedė šaliai agresorei įvairių ekonominių sankcijų. Daugelis Bendrijos šalių perdavė Ukrainai ginklų.

Tačiau J. Borrellis pripažino, kad bus sunku išlaikyti vieningą paramą dar griežtesnėms priemonėms, nes didėjančios energijos kainos skaudžiai kerta Europos įmonėms bei vartotojams ir gali nugramzdinti Senąjį žemyną į recesiją.

Prahoje J. Borrellis siūlys, kad ES rengtų mokymus Ukrainos kariams.

Sausumos sieną su Rusija turinčios Bendrijos narės Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva taip pat siūlys uždrausti Rusijos piliečiams išduoti ES turistines vizas.

Tačiau Vokietija ir kai kurios kitos valstybės narės nenori pritarti šiai priemonei, nes nerimauja, kad toks žingsnis būtų žalingas rusams, kurie nepalaiko Kremliaus politikos ir nori pabėgti iš savo šalies.

Rusijos pajėgos smogė Čaplynės traukinių stočiai Dnipropetrovsko srityje trečiadienį, kai Ukraina minėjo savo Nepriklausomybės dieną, šįmet sutapusią su Maskvos invazijos pradžios pusės metų sukaktimi.

Per ataką žuvo 25 žmonės, tarp jų du vaikai, dar 31 buvo sužeistas.

V. Putinas nurodė skirti išmokas okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojams

Praėjus šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė skirti pinigines išmokas žmonėms okupuotose teritorijose. Okupuotose Rytų Ukrainos srityse Donecke, Luhanske ir Charkive, taip pat Zaporižioje ir Chersone šalies pietuose 6-18 metų amžiaus vaikus auginantiems tėvams bus išmokėta vienkartinė parama – 10 000 rublių (beveik 170 eurų), sakoma Kremliaus pranešime.

Maskva vis kritikuojama, kad, pavyzdžiui, pinigais, o taip pat dalydama rusiškus pasus, nori susaistyti ukrainiečius su Rusija. Atitinkamas V. Putino dekretas pasirašytas trečiadienį, kai Ukraina minėjo Nepriklausomybės dieną.

Rusų pajėgos vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą. Oficialus Maskvos karo tikslas yra tariamas Donecko ir Luhansko „išlaisvinimas“ iš ukrainiečių nacionalistų. Tačiau tarptautiniai stebėtojai tai vadina tik dingstimi - juo labiau kad Rusija jau yra užėmusi ir dalį kitų Ukrainos teritorijų.

Užimtuose Chersono ir Zaporižios sričių regionuose, kuriuos Maskva, jos pačios teigimu, esą užkariavo tik kaip savotišką buferinę zoną Doneckui ir Luhanskui apsaugoti, jau dalijami rusiški pasai ir kaip valiuta įvestas rusiškas rublis. Be to, Maskva ten paskyrė Kremliui lojalias karines administracijas.

JT žmogaus teisių vadovė paragino V. Putiną nutraukti karą Ukrainoje

JT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet ketvirtadienį kreipdamasi į prezidentą Vladimirą Putiną paragino jį sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje ir jo „neįsivaizduojamai siaubingą“ poveikį civiliams gyventojams.

M. Bachelet, kuri mėnesio pabaigoje pasitrauks iš pareigų, paminėjo šešis mėnesius nuo Rusijos invazijos pradžios reikalaudama atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, kurių dalį galima prilyginti karo nusikaltimams.

„Raginu Rusijos prezidentą sustabdyti ginkluotą puolimą prieš Ukrainą“, – atsisveikinimo spaudos konferencijoje Ženevoje sakė kadenciją baigianti JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė.

Antradienį suėjo „šeši neįsivaizduojamai siaubingi mėnesiai Ukrainos žmonėms, kurių 6,8 mln. turėjo bėgti iš savo šalies“, – sakė ji. – Dar milijonai buvo priversti palikti savo namus šalies viduje“.

Jos biuras iki šiol užfiksavo 5 587 per konfliktą žuvusius ir 7 890 sužeistų civilių, nors teigia, kad tikrasis civilių aukų skaičius bus daug didesnis. Beveik 1 000 iš šių aukų yra vaikai.

M. Bachelet paragino Maskvą ir Kyjivą visada gerbti tarptautines žmogaus teises ir humanitarinę teisę.

„Tarptautinė bendruomenė turi reikalauti atsakomybės už daugybę užfiksuotų rimtų pažeidimų, kurių dalis gali būti prilyginami karo nusikaltimams, – pridūrė ji. – Mūšiai tęsiasi, o civiliams gyventojams ir aplinkai kyla beveik neįsivaizduojamas pavojus, nes karo veiksmai vyksta netoli Zaporižios atominės elektrinės“.

„Zaporižios jėgainė turi būti nedelsiant demilitarizuota“, – pažymėjo ji.

JT branduolinės energetikos priežiūros institucija, Tarptautinė atominės energijos agentūra, nori nusiųsti misiją į didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevgenija Filipenko trečiadienį sakė, kad yra požymių, jog misijos inspektoriai „galėtų pradėti darbą... labai greitai, ir mes tikimės, kad jie galės veiksmingai įgyvendinti savo įgaliojimus“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 376 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugpjūčio 25 d. Ukrainoje jau žuvo 376 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 733 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

UNIAN: rusų „kurmis“ Ukrainos ministrų kabinete

Buvęs Ukrainos ministrų kabineto sekretoriato darbuotojas nuteistas 12 metų kalėti už slaptos informacijos perdavimą Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovams.

Tai sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Ukrainos generalinio prokuroro biuro pranešime, kuriuo remiasi UNIAN.

„Prokurorai teisme įrodė, kad kaltinamąjį 2007 metais užverbavo Rusijos FSB. Jis iki 2022 metų vasario padėjo užsienio žvalgybai vykdyti ardomąją veiklą prieš Ukrainą“, - pažymima pranešime.

Buvęs Ukrainos ministrų kabineto Kontrolės užtikrinimo valdybos pareigūnas pripažintas kaltu dėl valstybės išdavimo. Jis nuteistas 12 metų kalėti konfiskuojant turtą.

UNIAN primena, kad birželio 21 d. Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pranešė demaskavusi Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus.

„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, - sakoma UST pranešime.

„Kuratoriai“ rusai mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos. 

Ukraina: Melitopolio rajone susprogdintas okupantų štabas „referendumui“ organizuoti

Ukrainos partizanai Zaporižios stities Melitopolio rajone susprogdino štabą, okupantų rusų įsteigtą „referendumui“ organizuoti.

Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Pasipriešinimo pajėgos ne užuominomis, o sprogimais okupantams pareiškia, kad jie čia nėra laukiami. Visa, kas nors šiek tiek susiję su pasiruošimu tariamam referendumui, bus naikinama. Tai patvirtinant šiąnakt buvo susprogdintas okupantų štabas Melitopolio rajono Priazovskės gyvenvietėje. Kaip tik ten rašistai ruošėsi „balsavimui“ ir išdavinėjo Rusijos pasus“, – sakoma pranešime.

Pasak I. Fiodorovo, dabar ir rajono gyventojai, ir kolaborantai laikysis kuo toliau nuo tariamo referendumo.

„Ukrinform“ primena, kad okupantai rusai planuoja rugsėjo mėnesį laikinai užgrobtose Ukrainos teritorijose surengti „referendumą“ dėl prisijungimo prie RF. Šiuo tikslu mėginama suteikti ukrainiečiams Rusijos pilietybę arba apgaule išgauti jų asmens duomenis.

Ukraina: Rusijos užimta Zaporižios AE atjungta nuo elektros tinklo

Rusijos pajėgų okupuota Zaporižios atominė elektrinė ketvirtadienį buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė.

„Dėl okupantų veiksmų [Zaporižios AE] buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo – pirmą kartą jėgainės istorijoje“, – platformoje „Telegram“ paskelbė agentūra „Enerhoatom“.

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Enerhoatom“ nurodė, kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija.

Kitos trys elektros perdavimo linijos „anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų teroristines atakas“, nurodė energetikos operatorė.

Pasak „Enerhoatom“, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“.

Operatorė nurodė, kad „pradedami vieno iš reaktorių pajungimo prie sistemos darbai“.

Ukrainos pareigūnai sakė manantys, kad Maskva užgrobė Zaporižios AE siekdama nukreipti jėgainėje pagamintą elektros energiją į 2014 metais aneksuotą Krymą.