Ligoninės vyriausiasis gydytojas Maksymas Beznosenka sakė, kad atakos metu gydymo įstaigoje buvo keli šimtai pacientų, bet niekas nežuvo. Per bombardavimą buvo apgadintas ligoninės pastatas ir išdaužyti langai.

Rusijos pajėgos suintensyvino atakas prieš Mykolajivą, esantį už 470 km į pietus nuo Kyjivo, stengdamosi apsupti miestą.

Ukrainos ir Vakarų šalių pareigūnai anksčiau apkaltino Rusiją trečiadienį numetus didelę aviacijos bambą ant gimdymo namų pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Per tą antskrydį žuvo trys žmonės.

Ukrainos pareigūnai: šeštadienio rytas prasidėjo sprogimais

Ankstų šeštadienio rytą sprogimai griaudėjo Mykolajivo, Dnipro ir Kirovogrado miestuose, BBC cituoja vietos valdžios pareigūnus.

Remiantis vietos pareigūnų „Telegram“ kanalu, sėkmingai aktyvuota Dnipro oro erdvės gynybos sistema.

Kol kas neaišku, kiek sprogimų įvyko Dnipre, tačiau pareigūnai pridūrė laukiantys oficialaus kariuomenės atsako.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis kreipėsi į Rusijos karių motinas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį kreipėsi į Rusijos karių motinas ir paragino jas neleisti, kad jų sūnūs būtų išsiųsti kariauti į Ukrainą.

„Noriu kreiptis į Rusijos, ypač šauktinių, motinas. Nesiųskite savo vaikų į karą užsienio šalyje“, – programėlėje „Telegram“ paskelbto V. Zelenskio vaizdo įrašo ištraukas cituoja portalas „France 24“.

Noriu kreiptis į Rusijos, ypač šauktinių, motinas. Nesiųskite savo vaikų į karą užsienio šalyje.

„Tikrinkite, kur yra jūsų sūnus. Jei turite bent menkiausių įtarimų, kad jūsų sūnus gali būti siunčiamas kariauti prieš Ukrainą, veikite nedelsdamos“ ir neleiskite, kad jis būtų nužudytas ar paimtas nelaisvėn, kalbėjo V. Zelenskis.

„Ukraina niekada nenorėjo šio žiauraus karo. Ukraina jo nenori ir dabar. Tačiau ji ginsis tiek, kiek reikės“, – pridūrė prezidentas.

Trečiadienį Rusija pirmą kartą pripažino šauktinių buvimą Ukrainoje ir paskelbė, kad tam tikras jų skaičius buvo paimtas į nelaisvę. Maskva prieš tai tvirtino, kad šalyje kaunasi tik profesionalūs kariai.

Černobylio atominėje elektrinėje iš dalies atkurtas elektros tiekimas

Iš dalies atkurtos Černobylio atominės elektrinės elektros linijos, pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), remdamasi Ukrainos energetikos operatore „Ukrenergo“.

Elektros linijos buvo apgadintos per apšaudymą ir dėl to teko laikinai išjungti elektrą, kuri buvo naudojama reaktorių strypams aušinti. Tačiau, pasak TATENA, tai grėsmės nesukėlė, kadangi čia esama avarinių generatorių.

TATENA teigimu, šiuo metu veikia 8 iš 15 Ukrainoje esančių reaktorių ir visur stebimas nepadidėjęs radiacijos lygis.

Agentūra pridūrė, kad po pertrūkio atkurtas automatiškas duomenų perdavimas iš Zaporižios atominės elektrinės, tačiau atitinkamo ryšio su Černobyliu nėra.

Ukraina: Sumų regione į nelaisvę paimta daugiau kaip 100 Rusijos karių

Sumų regione į nelaisvę paimti 104 Rusijos kariai. Apie tai feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živitskis, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

D. Živitskis kartu paskelbė kelis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti sulaikytieji, tarp jų – šauktiniai.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pradedamą Ukrainos puolimą. Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir Krymo pusiasalio. Ukraina tuomet paskelbė karo padėtį ir pradėjo visuotinę mobilizaciją.

V. Zelenskis: Rusijos pajėgos pagrobė Melitopolio merą

Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras penktadienį buvo pagrobtas Rusijos okupacinių pajėgų, pranešė prezidentas V. Zelenskis ir kiti ukrainiečių pareigūnai.

„Dešimties okupantų grupė pagrobė Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, – sakoma Ukrainos parlamento „Twitter“ žinutėje. – Jis atsisakė bendradarbiauti su priešu.“

Dešimties okupantų grupė pagrobė Melitopolio merą Ivaną Fedorovą.

Pranešime sakoma, kad meras buvo pagrobtas, kai dalyvavo pasitarime Melitopolio aprūpinimo klausimų miesto krizių centre.

Vėlai penktadienį paskelbtu vaizdo pranešimu V. Zelenskis patvirtino pagrobimo faktą ir vadino I. Fedorovą „meru, kuris drąsiai gina ukrainą ir savo bendruomenės narius“.

„Akivaizdu, kad tai yra įsibrovėlių silpnumo ženklas... Jie perėjo prie naujos teroro stacijos, kai stengiasi fiziškai likviduoti teisėtos Ukrainos vietos valdžios atstovus“, – kalbėjo jis.

„Taigi, Melitopolio mero pagrobimas yra nusikaltimas ne vien prieš konkretų asmenį, konkrečia bendruomenę, ne vien prieš Ukrainą. Tai nusikaltimas prieš pačią demokratiją, – pridūrė V. Zelenskis. – Rusijos įsibrovėlių veiksmai bus prilyginti [džihadistų grupuotės] „Islamo valstybės“ teroristų veiksmams.“

Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko anksčiau per „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, išvedantys iš pastato juodai vilkintį vyrą, ant kurio galvos buvo uždėtas juodas maišas.

Aukščiausioji Rada nurodė, kad prieš kelias dienas taip pat buvo pagrobtas Zaporižios srities, esančios už 120 km šiauriau Melitopolio, tarybos vadovo pavaduotojas, bet po kelių dienų paleistas.

Prieš prasidedant Rusijos invazijai Melitopolis turėjo per 150 tūkst. gyventojų.

Scanpix nuotr.

Černihive beveik visiškai nutrūko dujų, šildymo ir vandens tiekimas

Padėtis apsiaustame Černihive kasdien blogėja, praneša BBC.

Šiame nuolatos apšaudomame ir iš oro bombarduojamame mieste beveik visiškai nutrūko dujų, šildymo ir vandens tiekimas. Elektra pasiekiama tik kai kuriose vietovėse, o didžioji dalis miesto yra be šviesos. Taip pat netrukus gali išsekti žmonių sukauptos atsargos.

Prieš karą apie 300 tūkst. gyventojų turėjęs Černihivas yra apsuptas Rusijos karių ir jau patyrė daug žalos.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau pabėgo beveik 1,6 mln. žmonių

Nuo Rusijos pradėto karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pabėgo beveik 1,6 mln. (1,596 mln.) žmonių, lenkų pasieniečius cituoja BBC.

Tačiau ne visi šie žmonės pasiliko Lenkijoje. Varšuvos universiteto mokslo prorektoriaus Macieko Duszcyko skaičiavimu, Lenkijoje pasiliko apie 1 mln. pabėgėlių, o likusieji išvyko į kitas šalis.

Penktadienį atvykusių žmonių skaičiai, palyginti su ketvirtadieniu, sumažėjo 12,5 proc., tviteryje parašė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Pasak jos, iki šeštadienio 6 val. ryto sieną kirto 17 700 žmonių, palyginti su 25 400 per tą patį laikotarpį penktadienį.

Daugelis pabėgėlių išvyko į didesnius miestus, ieškodami, be kita ko, įsidarbinimo galimybių. Varšuvos ir Krokuvos valdžios institucijos teigia jau pasiekusios savo pabėgėlių priėmimo galimybių ribas ir joms reikalingi papildomi ištekliai.

Penktadienį Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis nurodė, kad miestą iš viso kirto apie 320 tūkst. karo pabėgėlių, iš jų 230 tūkst. pasiliko mieste. Šis skaičius prilygsta 10 proc. Varšuvos populiacijos. Pasak R. Trzaskowskio, iš pradžių 95 proc. atvykėlių apsistojo su savo artimaisiais ar draugais, tačiau nuo tada šis skaičius sumažėjo iki 70 proc.

Mariupolyje apšaudyta mečetė, kurioje slėpėsi 80 civilių

Rusijos pajėgos apšaudė mečetę apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tuo metu slėpėsi 80 civilių, šeštadienį pranešė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija.

„Sultono Siuleimano Puikiojo ir jo žmonos Roksolanos (Chiurem Sultan) mečetė Mariupolyje buvo apšaudyta Rusijos įsibrovėlių. Ten nuo bombardavimų slepiasi daugiau kaip 80 suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant Turkijos piliečius“, – per „Twitter“ parašė ministerija.

Scanpix nuotr.

E. Macronas sukritikavo JK vyriausybę

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas griežtai sukritikavo Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybę dėl šios negebėjimo ištesėti savo „didingų“ pažadų padėti pabėgėliams iš Ukrainos, praneša „Sky News“, remdamasis „The Guardian“.

Kalbėdamas baigiantis ES viršūnių susitikimui Versalyje, E. Macronas sukritikavo JK vizų politiką, pagal kurią žmonės turi asmeniškai pateikti prašymus Briuselyje ar Paryžiuje. Pasak prezidento, tai dar labiau apsunkina situaciją nuo karo bėgantiems žmonėms.

„Nepaisant visų didingų pareiškimų... JK vyriausybė toliau taikė dabartines taisykles ir nepriėmė JK norinčių pasiekti pabėgėlių iš Ukrainos, nurodydama, kad jie turi nukeliauti šimtus kilometrų, norėdami pateikti prašymą, – teigė E. Macronas. – Tikiuosi, kad ateityje bus geriau elgiamasi su ukrainiečiais vyrais ir moterimis, išgyvenusiais siaubą ir kirtusiais Europą, kad galėtų pasiekti savo artimuosius JK teritorijoje.“

Atsakydamas į E. Macrono išsakytus komentarus, JK vidaus reikalų departamentas citavo vidaus reikalų sekretorę Priti Patel, kuri kiek anksčiau nurodė, kad JK esą siekia „paspartinti ir supaprastinti šį procesą, atsisakant būtinybės fiziškai nuvykti į vizų centrus“.

Italija areštavo dar vieno Rusijos oligarcho jachtą

Italijos tarnybos šeštadienį pranešė „įšaldžiusios“ 530 mln. eurų kainuojančią jachtą, siejamą su Rusijos oligarchu Andrejumi Melničenka, kuriam Europos Sąjunga paskelbė sankcijų dėl karo Ukrainoje.

Laivas „SY A“, šiuo metu esantis šiaurės rytiniame Triesto uoste, laikomas didžiausia privačia burine ir motorine jachta pasaulyje.

Italijos finansinių nusikaltimų policija nurodė išsiaiškinusi, kad ši jachta gali būti „netiesiogiai, per vieną Bermudoje įsikūrusią bendrovę, susieta su Andrejumi Melničenka“.

Milijardierius anglių ir trąšų magnatas anksčiau šią savaitę buvo įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą. Tai reiškia, kad A. Melničenkos turtas, esantis Bendrijos jurisdikcijoje, turi būti įšaldytas, o pačiam oligarchui – uždrausta atvykti į Europos Sąjungą.

Anksčiau šį mėnesį Italija areštavo apie 140 mln. vertės turto, priklausančio Rusijos oligarchams, įskaitant 65 mln. vertės jachtą „Lady M“, priklausančią metalų magnatui Aleksejui Mordašovui.

Scanpix nuotr.

Rusijos pajėgos toliau stengiasi apsupti Kyjivą

Rusijos pajėgos šeštadienį toliau lėtai veržėsi Kijevo link ir bombardavo civiles teritorijas kituose Ukrainos miestuose, didėjant nerimui dėl padėties blokuojamame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur, anot pareigūnų, jau žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių.

Šeštadienį oro pavojaus sirenos gaudė virtinėje miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, Odesą, Dniprą ir Charkivą, nurodė ukrainiečių žiniasklaida.

Anksti šeštadienį per Rusijos smūgius buvo sunaikintas Vasylkivo oro uostas, esantis maždaug už 40 km į pietus nuo sostinės, taip pat buvo apgadinta ir užsidegė naftos saugykla, pranešė miesto merė.

Kyjivo šiaurės vakariniai priemiesčiai, įskaitant Irpinę ir Bučą, jau kelias dienas buvo smarkiai bombarduojami, o Rusijos šarvuočiai artėja prie miesto šiaurės rytinio pakraščio.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį pavadino sostinę „apgultu miestu“.

Kyjive dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai šeštadienį pranešė, kad iš rytinių apylinkių kyla tirštų juodų dūmų stulpas, tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad sausumos pajėgos veržtųsi į priemiesčius.

Praėjus dviem savaitėms nuo pasaulį sukrėtusio Maskvos sprendimo įsiveržti į Ukrainą Jungtinės Tautos ir kiti perspėjo, kad Rusija tikriausiai vykdo karo nusikaltimus prieš tokius miestus kaip Mariupolis, jau kelias dienas atakuojamas prezidento Vladimiro Putino pajėgų.

Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, pietinį Mariupolio uostamiestį ištiko „didžiausia humanitarine katastrofa planetoje“, mieste per pastaruosius 12 dienų žuvus per 1,5 tūkst. civilių gyventojų.

Rusijos pajėgos apšaudė vietos mečetę, kur slėpėsi 80 taikių gyventojų, šeštadienį pranešė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija, nenurodydama nei atakos laiko, nei aukų skaičiaus.

Šeštadienį planuojama vėl padėti civiliams gyventojams evakuotis iš miesto humanitariniu koridoriumi į Zaporižią, esančią maždaug už 200 km į šiaurės rytus, pranešė Kyjivas.

Tuo metu AFP reporteris pranešė iš pietinio Mykolajivo miesto, kad šiauriniame Inhulsko mikrorajone buvo apšaudyta ligoninė. Toje miesto dalyje nutrūko šilumos tiekimas, o daugelis gyventojų buvo priversti išvykti.

„Jie šaudė į civilines zonas, neturėdami jokio karinio tikslo, – pareiškė ligoninės vadovas Dmytro Lahočevas. – Čia yra ligoninė, našlaičių namai ir oftalmologijos klinika.“

Laikantis žiemiškiems orams, gyventojai stengėsi ištrūkti iš Rusijos bombarduojamo Mariupolio uostamiesčio, likusio be vandens ir šildymo, taip pat mažėjant maisto produktų atsargoms. Padėtis Mariupolyje tapo „desperatiška“, perspėjo organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).

„Šimtai tūkstančių žmonių... faktiškai yra apsiausti, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas iš MSF veiklos Ukrainoje vadovų Stephenas Cornishas (Stivenas Kornišas). – Apsiaustys yra viduramžių praktika, kuri buvo uždrausta šiuolaikinių karo taisyklių, ir ne veltui.“

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis penktadienį sakė, kad mėginama organizuoti evakuaciją iš blokuojamų miestų, bet Rusijos pajėgos šias pastangas trikdo.

„Mariupolis toliau blokuojamas priešo. Rusijos kariai neįleidžia mūsų pagalbos į miestą ir toliau kankina mūsų žmones, mūsų Mariupolio gyventojus“, – vėlai penktadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

„Rytoj mėginsime vėl – dar kartą pasiųsti maisto, vandens ir vaistų mūsų miestui“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios jau daugiau kaip 2,5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos, o dar apie 2 mln. yra palikę savo namus ir persikėlę į kitas šalies vietas.

Putinas privalo sumokėti. Jis negali vykdyti karo, keliančio grėsmę patiems tarptautinės taikos ir stabilumo pamatams, o paskui prašyti tarptautinės bendrijos pagalbos.

Rusijai plečiant bombardavimą, o deryboms tarp Maskvos ir Kyjivo neduodant jokių pastebimų rezultatų, V. Zelenskis vis emocingiau ragino NATO įsikišti.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį dar kartą atmetė galimybę imtis veiksmų prieš branduolinių ginklų turinčią Rusiją ir perspėjo, kad toks žingsnis vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Tačiau Vašingtonas toliau plėtė sankcijas, žlugdančias Rusijos ekonomiką. Vėliausiu žingsniu buvo panaikintas Rusijos turėtas palankiausios prekybos partnerės statusas ir uždraustas tokių rusiškų prekių kaip degtinė, jūrų gėrybės ir deimantai, importas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga taip pat įšaldė prabangos prekių eksportą į Rusiją.

„Putinas privalo sumokėti. Jis negali vykdyti karo, keliančio grėsmę patiems tarptautinės taikos ir stabilumo pamatams, o paskui prašyti tarptautinės bendrijos pagalbos“, – Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.

„Jo plaučiuose tebėra pelenų“

Milijoną gyventojų turintis centrinis pramoninis Dnipro miestas neteko palyginti saugaus prieglobsčio įvaizdžio, kai penktadienį trys raketos pataikė į civilinius pastatus.

Apie brutalų konfliktą dabar liudija ir apanglėjusių ar sugriautų pastatų, įskaitant vaikų darželį išdaužytais langais, vaizdai – kaip ir panašios scenos Charkivo ir Mariupolio miestuose.

„Šiandien turėjome priimti žmones, kuriems reikalinga daug pagalbos“, – sakė Svetlana Kalenečeko, gyvenanti ir dirbanti apgadintoje klinikoje.

„Dabar niekam negalime padėti“, – pridūrė moteris.

Rytuose esančiame Charkiovo ligoninės gydytojai pasakojo dvi dienas praleidę šalindami pelenus iš aštuonmečio vaiko skrandžio, į jo namus pataikius Rusijos raketai.

„Jo plaučiuose tebėra pelenų“, – AFP sakė Dimos Kasjanovo gydytojas.

Dėl atakų prieš civilius gyventojus penktadienį pasipylė nauji perspėjimai, kad Rusija vykdo karo nusikaltimus.

„Mes iš tikrųjų artėjame prie neįsivaizduojamos tragedijos“, – įspėjo S. Cornishas iš MSF.

Tačiau, anot jo, „vis dar yra laiko išvengti [šios tragedijos] ,ir turime pasirūpinti, kad jos būtų išvengta“.

JT ragina atidaryti saugų koridorių laivų evakuacijai iš Juodosios jūros

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) – tarptautinę laivybą ir jūrų teisę prižiūrinti JT institucija – ragina Juodojoje ir Azovo jūrose atidaryti saugų koridorių, kad komerciniai laivai galėtų evakuotis iš karo draskomos Ukrainos.

Daugelis akvatorijų yra užminuotos, o Rusijos kariniai laivai patruliuoja prie Ukrainos krantų. Šiame regione per sprogimus jau buvo apgadinti mažiausiai du krovininiai laivai, o dar dešimtys jų yra įstrigę.

IMO Taryba per neeilinę sesiją pasmerkė Maskvos pajėgų išpuolius prieš komercinius laivus, įskaitant naudojamus per paieškos ir gelbėjimo operacijas, taip pat jų užgrobimą ir grėsmės kėlimą jūrininkų saugumui ir gerovei bei aplinkai.

Rusija teigia esanti pasiruošusi tęsti ginklų kontrolės derybas su JAV

Rusija yra pasiruošusi tęsti ginklų kontrolės derybas su JAV, portalas „Sky News“ remiasi Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, kuri cituoja Rusijos užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą.

Pasak S. Riabkovo, Maskva ir Vašingtonas palaiko nuolatinį ryšį, tačiau Kremlius esą nemato ženklų, kad Vašingtonas būtų pasirengęs tęsti dialogą dėl Ukrainos. Tačiau jis pridūrė, kad pasiūlymai dėl saugumo garantijų, kuriuos Rusija dar prieš savo pradėtą invaziją nusiuntė JAV ir NATO, nebegalioja, kadangi situacija esą visiškai pasikeitė.

Į šiuos komentarus JAV dar nesureagavo, tačiau neabejotinai bus kvestionuojama, ar siūlymus surengti derybas dėl ginklų kontrolės galima vertinti rimtai ir ar tai nėra dar vienas Kremliaus bandymas kontroliuoti naratyvą apie invaziją, skelbiant klaidinamus pareiškimus.

Rusijos pajėgos apšaudė kelias gydymo įstaigas Mykolajive

Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje naktį buvo apšaudomos ligoninės, tarp jų – onkologinių ligų centras ir akių klinika, šeštadienį pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Onkologinių ligų centre, kur pacientams anksčiau buvo atliekama chemoterapija, buvo išdaužti langai ir apgadintos durys.

„Jie šaudė į civilines zonas, neturėdami jokio karinio tikslo“, – pareiškė ligoninės vadovas Dmytro Lahočevas.

„Čia yra ligoninė, našlaičių namai ir oftalmologijos klinika“, – pridūrė jis.

Anot D. Lahočevo, bombardavimo metu gydymo centre nebuvo nei ligonių, nei medicinos specialistų, tačiau akių klinikoje buvo kažkiek pacientų.

„Visi mes naktį praleidome rūsyje; visi drebėjo. Pacientai buvo išsigandę“, – sakė klinikos vadovė Kazimira Rilkova.

Inhulsko mikrorajone nutrūko šilumos tiekimas, o daugelis gyventojų buvo priversti išvykti.

Rusija perspėjo galinti smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainoje

Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija.

„Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

V. Balkūno / BNS nuotr.

Pasak jo, Maskva perspėjo „apie ginklų, tokių kaip nešiojamosios zenitinių raketų sistemos, prieštankinių raketų sistemos ir panašiai, neapgalvoto tiekimo pasekmes“.

S. Riabkovas sakė, kad Vašingtonas Maskvos perspėjimų nelaikė rimtais. Anot jo, „derybų procesai“ tarp Rusija ir JAV dėl Ukrainos nevyksta.

Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ kaimyninę šalį.

Dėl šios invazijos Maskva sulaukė didžiulės tarptautinių sankcijų bangos.

Kroatija ragina NATO bendradarbiauti

Kroatijos premjeras šeštadienį paragino NATO nares glaudžiau bendradarbiauti, kai vienas karinis dronas, anot jo, paleistas iš Ukrainos, sudužo Zagrebe.

Sovietinių laikų žvalgybos dronas „Tu-141 Striž“ vėlai ketvirtadienį nukrito Kroatijos sostinėje ir apgadino apie 40 stovėjusių automobilių, bet žmonės per šį incidentą nenukentėjo.

Į Kroatijos oro erdvę jis pateko praskridęs virš Rumunijos ir Vengrijos, anksčiau sakė pareigūnai.

Visos šios trys šalys yra NATO narės.

„Sprendžiant iš to, ką žinome, jis akivaizdžiai buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos“, – šeštadienį žurnalistams sakė kroatų premjeras Andrejus Plenkovičius.

„Nežinome, kam jis priklausė“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad tiek Ukraina, tiek Rusija teigė, jog ši bepilotė skraidyklė yra ne jų.

A. Plenkovičius, kalbėdamas incidento vietoje, sakė pasiuntęs laišką dėl šio įvykio kolegoms Europos Sąjungoje ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

„Šiuo metu nežinome, ar tai buvo atsitiktinumas, klaida arba tyčinis veiksmas“, – pabrėžė premjeras.

Šis incidentas „rodo būtinybę glaudžiau bendradarbiauti NATO viduje“, sakė jis ir pabrėžė, kad bepilotė skraidyklė netrikdomai praskrido virš trijų Aljanso narių.

„Tokios padėties toleruoti nebegalime, – sakė A. Plenkovičius. – Tai labai aiški grėsmė, kuri reikalauja reakcijos.“

Vietos saugumo ekspertai incidentą nedelsdami pavadino NATO nesėkme. Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius penktadienį pareiškė, kad „tai yra NATO jungtinės vadovybės reikalas“.

Penktadienį vienas NATO pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad karinio aljanso „integruota priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba sekė objekto, kuris galiausiai sudužo Zagrebe, skrydžio trajektoriją“.

Dronas sudužo ketvirtadienį apie 23 val. vietos (penktadienio vidurnaktį Lietuvos) laiku viename parke prie Jarūno ežero.

Ta vieta yra maždaug už 6 km nuo miesto centro, šalia studentų bendrabučių komplekso, kur gyvena apie 4,5 tūkst. žmonių.

Daugiau kaip šešias tonas sveriantis dronas, kurio ilgis – 14 metrų, tebebuvo traukiamas iš duobės, kurią išmušė nukritęs.

Zagrebas yra maždaug už 550 km nuo sienos su Ukraina, į kurią Rusija savo pajėgas pasiuntė vasario 24 dieną.

Portugalijoje sulaikytas R. Abramovičiaus natūralizacija rūpinęsis rabinas

Portugalijos prokurorai sulaikė vieną rabiną ir surengė reidų, susijusių su keleto žydų, įskaitant Rusijos milijardierių Romaną Abramovičių, Anglijos „Chelsea“ futbolo klubo savininką, natūralizacijos procesu, vėlai penktadienį pranešė pareigūnai.

Portugalijos prokuratūros tarnyba nurodė sulaikiusi Porto miesto žydų bendrijos lyderį Danielį Litvaką, teisėsaugai vykdant tyrimą dėl įtariamos „prekybos poveikiu, aktyvios korupcijos, dokumentų klastojimo, pinigų plovimo ir netgi mokesčių slėpimo“.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad D. Litvakas buvo sulaikytas ketvirtadienį, kai ruošėsi išskristi į Izraelį.

Šeštadienį jis turėtų stoti prieš teismą, spręsiantį dėl kardomosios priemonės parinkimo.

Portugalijos prokurorai sausį paskelbė tiriantys R. Abramovičiau natūralizaciją. Šiam milijardieriui Portugalijos pilietybė buvo suteikta 2021 metų balandį.

„Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas pasinaudojo 2013 metais priimtu įstatymu, leidžiančių visiems žydų sefardų, persekiotų ir tremtų iš šalies XV amžiaus pabaigoje, palikuoniams įgyti Portugalijos pilietybę.

R. Abramovičiaus sefardų kilmės liudijimas buvo išduotas Portugalijos šiaurinio Porto uostamiesčio žydų bendrijos.

Vokietija ir jos sąjungininkės priims dalį ukrainiečių pabėgėlių

Vokietija, bendradarbiaudama su sąjungininkėmis, oro transportu perkelia į tolimesnes šalis karo pabėgėlius iš Ukrainos, jos kaimynėms susiduriant su sunkumais priimant naujus atvykėlius, šeštadienį pranešė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Pasak jos, Moldova, su Ukraina besiribojanti 2,5 mln. gyventojų turinti šalis, priėmė jau apie 100 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek ir Vokietija, kurios gyventojų skaičius daugiau kaip 30 kartų didesnis.

Kalbėdama Kišiniove per susitikimą su Moldovos užsienio reikalų ministru A. Baerbock nurodė, kad Vokietija kol kas „prisiėmė tik nedidelę atsakomybės dalį“. Ministrė taip pat gyrė neturtingą Rytų Europos valstybę už pastangas padėti pabėgėliams.

Anot A. Baerbock, Europos Sąjunga kuria „žaliąjį koridorių“, kuriuo žmonės autobusais per Rumuniją bus gabenami į kitas bloko šalis. Be to, ES bendradarbiauja su šalimis partnerėmis, siekdama padėti iš Ukrainos pabėgusiems jų piliečiams grįžti namo, ir „visų pirma skraidina ukrainiečius, pavyzdžiui, per Atlantą“, pridūrė A. Baerbock.

Vokiečių diplomatijos vadovė paragino sąjungininkes solidarizuotis su nuo karo nukentėjusiais asmenimis ir apkaltino Rusiją skleidžiant „vis beprotiškesnę propagandą, dabar net nevengiančią grasinti panaudoti masinio naikinimo ginklus“.

Rusijos kariuomenės nuostoliai – didžiausi per kelis dešimtmečius

Socialiniuose tinkluose paskelbtas naujausias Ukrainos prezidento V. Zelenskio kreipimasis į tautą.

BBC cituoja V. Zelenskį, kuris teigė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai yra didžiausi per kelis dešimtmečius – neutralizuota 31 Rusijos bataliono taktinė grupė.

Ukrainos prezidentas taip pat pareikalavo nedelsiant paleisti Melitopolio merą, kurį pagrobė rusų kariai. V. Zelenskis nurodė apie tai pasikalbėjęs su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.

Prezidentas pridūrė, kad Ukraina bendradarbiauja su Europos Komisija (EK), siekiant paspartinti jo šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą.

Rusijos kariai Charkive apšaudė mokyklą

Rusijos kariai Charkive apšaudė mokyklą. Apie tai šeštadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos nacionalinės policijos Charkivo srities Pagrindinio departamento Tyrimų skyriaus viršininku Serhejumi Bolvinovu.

„Dar vienas okupanto „denacifikacijos“ aktas. Dabar tai netoli Oleksijivkos esanti mokykla. Rusijos propaganda niekada nesugebės paaiškinti artilerijos apšaudymo į mokyklas, gimdymo namus ir sporto kompleksus. Ir mes niekada to nepamiršime ir neatleisime“, – savo feisbuko paskyroje parašė S. Bolvinovas.

Scanpix nuotr.

Sunaikintas penkiaaukštis gyvenamasis pastatas

Charkive gelbėtojai naršo po penkių aukštų gyvenamojo pastato, kurį apšaudė Rusijos kariai, griuvėsius. Apie tai praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos valstybine pagalbos tarnyba.

„Šiandien, kovo 12 dieną, Charkive, Cholodnohirskos gatvėje, vyksta gelbėjimo darbai, kur priešo raketa neseniai pataikė į penkių aukštų gyvenamąjį pastatą“, – programėlėje „Telegram“ pranešė tarnyba.

Remiantis preliminariais duomenimis, ketvirtame pastato aukšte po griuvėsiais įstrigęs per nelaimę žuvusios 73-ejų metų moters kūnas.

Scanpix nuotr.

V. Putinas kaltina Ukrainą tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais kaltino Ukrainos kariuomenę vykdant „akivaizdžius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“.

„Vladimiras Putinas informavo juos apie realią padėtį“ Ukrainoje, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba išplatintame pranešime.

„Visų pirma buvo pateikta daug faktų apie Ukrainos saugumo pajėgų vykdomus šiurkščiausius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – rašoma pranešime. 

V. Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.   

„Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus“, – tvirtino Kremlius.

Anot jo, V. Putinas paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) spausti Kyjivą nutraukti šiuos „nusikalstamus veiksmus“.  

V. Putinas taip pat informavo E. Macroną ir O. Scholzą apie derybas tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų.

„Šiame kontekste trijų šalių lyderiai aptarė tam tikrus klausimus, susijusius su rengiamais susitarimais dėl gerai žinomų Rusijos reikalavimų įgyvendinimo“, – nurodė Kremlius, tačiau jokių detalių nepateikė.

Pasirodė prieštaringų pranešimų apie Mariupolio mečetės apšaudymą

Ukrainos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė Mariupolio mečetę, kur tuo metu slėpėsi apie 80 civilių gyventojų, įskaitant Turkijos piliečius, tačiau vienas iš jų šią informaciją paneigė.

„Sultono Siuleimano Puikiojo ir jo žmonos Roksolanos (Chiurem Sultan) mečetė Mariupolyje buvo apšaudyta Rusijos įsibrovėlių“, – per „Twitter“ pranešė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija.

„Ten nuo bombardavimo slepiasi daugiau kaip 80 suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant Turkijos piliečius“, – priduriama žinutėje, nepatikslinant, kada buvo įvykdyta ataka.

Rusijos karių apsuptas Mariupolis bombarduojamas jau ne vieną dieną.

Tuo metu Siuleimano mečetės asociacijos prezidentas Ismailas Hacioglu (Ismailas Chadžiohlu), su kuriuo šeštadienį popiet susisiekė turkų televizija „HaberTurk“, pranešė, kad mečetė nebuvo apgadinta, nors aplinkinė teritorija buvo apšaudoma.

„Rusai bombarduoja rajoną.., esantį už 2 km nuo mečetės, o bomba nukrito 700 m atstumu nuo mečetės“, – anksčiau parašė jis socialiniame tinkle „Instagram“.

Pastate yra 30 civilių Turkijos piliečių, „įskaitant vaikus“, informavo I. Hacioglu, bet nenurodė jų skaičiaus.

Iš viso Mariupolyje tebėra 86 Turkijos piliečiai, kuriuos asociacija siekia suburti į vieną vietą, televizijai sakė I. Hacioglu.

„Bandysime tai padaryti penktą kartą“, – kalbėjo jis.

Asociacijos vadovas „Instagram“ paskelbė, kad evakuacijai jau yra pasiruošę du autobusai.

Turkijos užsienio reikalų ministerija, naujienų agentūros AFP paprašyta pateikti komentarų, pareiškė neturinti „jokios informacijos“ apie situaciją.

Kovo 7 dieną Turkijos konsulatas Odesoje, svarbiame Ukrainos pietiniame mieste, per „Twitter“ paragino Mariupolyje esančius Turkijos piliečius „prisiglausti“ mečetėje, „turint tikslą evakuotis į mūsų šalį“.

Nevyriausybinė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) išreiškė susirūpinimą dėl padėties Mariupolyje, kur žmonės slepiasi rūsiuose, neturi vandens, dujų, elektros ir ryšio.

Pasak MSF, pastarosiomis dienomis mieste susiklostė „beviltiška“ padėtis: esama pranešimų, kad žmonės mušasi dėl maisto.

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė trečiadienį suduotus smūgius uostamiesčio vaikų ligoninei ir gimdymo namams. Kyjivo duomenimis, per tuos išpuolius žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką.

Šiuo metu iš naujo bandoma atverti humanitarinį koridorių, kad civiliai gyventojai galėtų evakuotis iš Mariupolio į Zaporižią, esančią maždaug už 200 km į šiaurės rytus, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ukrainiečiai jau kelias dienas tvirtina, kad Rusijos kariuomenė taikosi į evakuacijos maršrutą ir neleidžia žmonėms pasitraukti.

V. Zelenskis pasakė, kiek žuvo karių

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo apie 1 300 ukrainiečių karių, šeštadienį pareiškė prezidentas V. Zelenskis, Maskvos pajėgoms artėjant prie provakarietiškos šalies sostinės Kyjivo ir toliau veržiant apsiausties žiedą aplink Mariupolio uostamiestį. 

V. Zelenskis tokį skaičių pateikė per susitikimą su žurnalistais. Kyjivas apie nuostolius informavo pirmą kartą nuo karo pradžios vasario 24 dieną.

Kovo 2 dieną Rusija pranešė netekusi beveik 500 karių, tačiau nuo to laiko šio skaičiaus neatnaujino.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusija neteko „apie 12 tūkst. vyrų“.

„Santykis yra vienas prie dešimties, bet tai manęs nedžiugina“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, kad dauguma rusų karių, vykdami į Ukrainą, iš esmės nieko nežino, nes jiems pasakojama apie kažkokį „fašizmą“.

Jis pridūrė, kad Rusija neteko tiek daug karių, nes „tiesa yra mūsų pusėje“.

Rusija į Ukrainą pasiuntė apie 150 tūkst. karių.

Maskvos pajėgos, siekdamos dar padidinti spaudimą Kyjivui, šeštadienį pradėjo bombarduoti gyvenamuosius rajonus kituose Ukrainos miestuose. Šeštadienį oro pavojaus sirenos gaudė virtinėje miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, Odesą, Dniprą ir Charkivą.

Anksti šeštadienį per Rusijos smūgius buvo sunaikintas Vasylkivo oro uostas, esantis maždaug už 40 km į pietus nuo sostinės, taip pat buvo apgadinta ir užsidegė naftos saugykla, pranešė miesto merė.

Kyjivo šiaurės vakariniai priemiesčiai, įskaitant Irpinę ir Bučą, jau kelias dienas buvo smarkiai bombarduojami, o Rusijos šarvuotoji technika artėja prie miesto šiaurės rytinio pakraščio.

V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį pavadino sostinę „apgultu miestu“. Tuo metu meras Vitalijus Klyčko šeštadienį pranešė, kad Kyjive stiprinama gynyba, ruošiamos maisto ir vaistų atsargos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu pareiškė, kad jau daug dienų rusų pajėgų apsiaustą Mariupolį ištiko „didžiausia humanitarinė katastrofa planetoje“. Ministro duomenimis, strategiškai svarbiame uostamiestyje per 12 pastarųjų dienų žuvo daugiau nei 1,5 tūkst. civilių gyventojų.

Izraelis neigia raginęs Ukrainą sutikti su Rusijos sąlygomis karui užbaigti

Izraelis šeštadienį paneigė pranešimus, esą ragino Kyjivą sutikti su Rusijos iškeltomis sąlygomis,  žydų valstybei bandant tarpininkauti pastangoms nutraukti karą Ukrainoje.

Izraeliečių žiniasklaida penktadienį pranešė, kad vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas apkaltino ministrą pirmininką Naftali Bennettą (Naftalį Benetą), esą jis atlieka „pašto dėžutės“, per kurią Rusija perduoda savo reikalavimus, vaidmenį. 

Pasak kairiosios pakraipos dienraščio „Haaretz“, neįvardytas pareigūnas sakė, kad N. Bennettas telefonu ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „sutikti su Rusijos pozicija“ ir kapituliuoti.

„Šis pranešimas yra ne tik netikslus, bet ir akivaizdžiai melagingas“, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė N. Bennetto biuro aukšto rango pareigūnas.

„Premjeras N. Bennettas tikrai nepatarinėjo prezidentui V. Zelenskiui pritarti kažkokiam susitarimui su V. Putinu. Negalėtume to daryti, nes Izraeliui nebuvo pateiktas joks susitarimas“, – sakė pareigūnas.

„N. Bennettas tikrai nenurodinėjo V. Zelenskiui, kaip elgtis, ir neketina to daryti“, – pridūrė jis.

N. Bennettas tikrai nenurodinėjo V. Zelenskiui, kaip elgtis, ir neketina to daryti.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, N. Bennettas vengė aiškiai pasmerkti invaziją, akcentuodamas tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

Žydų valstybė nusiuntė Ukrainai humanitarinės pagalbos, o N. Bennetas, prieš savaitę lankęsis Kremliuje, pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp Maskvos ir Kijevo. 

Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Kornijčukas šią savaitę padėkojo N. Bennettui už jo tarpininkavimo pastangas. Vis tik ambasadorius išreiškė nusivylimą dėl to, kad Izraelis dar neuždegė žalios šviesos gynybinės įrangos, pirmiausia šalmų ir neperšaunamų liemenių, eksportui į Ukrainą.

„Nežinau, kodėl šie žmonės [Izraelio pareigūnai] bijo parūpinti ukrainiečiams apsaugos priemonių“, – sakė J. Kornijčukas, užsidėdamas šalmą.

Pasak izraeliečių žiniasklaidos, N. Bennetas kelis kartus atmetė Kyjivo prašymą suteikti karinės pagalbos.

Izraelio užsienio reikalų ministro Yairo Lapido (Jairo Lapido) biuras pranešė, kad šeštadienį vakare jis išvyksta į Rumuniją ir Slovakiją aptarti su tų šalių aukšto rango pareigūnais karo Ukrainoje.

Čekija prašo ES pagalbos apgyvendinant karo pabėgėlius iš Ukrainos

Čekija dėl senkančių pajėgumų paprašė kitų Europos Sąjungos valstybių priimti 50 tūkst. pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos, šeštadienį pranešė čekų priešgaisrinės tarnybos atstovė Pavla Jakoubkova.

„Mūsų absorbcijos pajėgumai beveik išnaudoti, – sakė P. Jakoubkova. – Prašome ES sudaryti sąlygas Čekijai visų pirma būti tranzito šalimi, o pabėgėlius priimti kitose valstybėse narėse.“

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Čekijoje jau užregistruota per 102 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių, pranešė ugniagesių atstovė. 

Ji pridūrė, kad tikrasis skaičius „neabejotinai siekia 200 tūkstančių“.

10,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvena nemaža ukrainiečių bendruomenė, turinti apie 200 tūkst. narių. Dauguma šių žmonių dirba statybininkais, slaugytojais ar valytojais.

„Stengiamės užsitikrinti didesnius apgyvendinimo pajėgumus, tačiau pamažu artėjame prie padėties, kai pabėgėliams galėsime suteikti tik laikiną priebėgą“, – sakė P. Jakoubkova.

„Taigi, žmones teks apgyvendinti sporto klubuose, salėse ir panašiose vietose, kur jiems nebus patogu“, – pridūrė pareigūnė.

Ukraina: šeštadienį iš Kyjivo regiono evakuota apie 2 tūkst. žmonių

Šeštadienį iš Kyjivo regiono evakuota apie 2 tūkst. žmonių, remdamasi Ukrainos valstybine pagalbos tarnyba, praneša BBC.

Šeštadienio popietę į Bilohorodkos kaimą atvyko evakuacinė 40 autobusų vilkstinė, teigiama tarnybos pranešime ir priduriama, kad gelbėtojai evakuotiems žmonėms teikia, be kita ko, medicininę ir psichologinę pagalbą.

Rusijai apšaudžius evakuacinę vilkstinę žuvo septyni civiliai

Rusijos pajėgos apšaudė grupę moterų ir vaikų, evakuojamų iš vienos gyvenvietės netoli Kyjivu, ir per šį incidentą žuvo septyni žmonės, įskaitant vieną vaiką, šeštadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.

Pranešime sakoma, kad incidentas įvyko penktadienį.

„Mėginant evakuoti iš Peremohos gyvenvietės... sutartu „žaliuoju“ koridoriumi okupantai paleido ugnį į civilių koloną, kurioje buvo vien tik moterys ir vaikai. Šio brutalaus akto rezultatas – septyni žuvusieji. Vienas jų – vaikas“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtame Gynybos žvalgybos tarnybos pranešime.

JAV skiria Ukrainai dar 200 mln. dolerių karinės paramos

JAV prezidentas Joe Bidenas pritarė, kad Ukrainai būtų skirta dar 200 mln. dolerių (183 mln. eurų) karinės paramos, pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas prieš dvi savaites jau patvirtino 350 mln. dolerių paramą Ukrainos kariuomenei. Pasak šalies valstybės departamento, už šias lėšas nupirkta ginkluotė, įskaitant „Javelin“ tipo modernias prieštankines raketas, jau pasiekė Ukrainą.

Nuo praėjusių metų pradžios JAV jau skyrė Ukrainai 1,2 mlrd. dolerių karinės paramos. Anksčiau šią savaitę šalies Kongresas taip pat patvirtino didelį Ukrainai skirtą humanitarinės ir karinės paramos paketą.

Amsterdamo ortodoksų dvasininkai atsiskyrė nuo Maskvos patriarchato

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai Nyderlandų mieste Amsterdame šeštadienį paskelbė atsiskiriantys nuo Maskvos patriarchato, sulaukę grasinimų dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Šios bendruomenės tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad surengę pasitarimą „dvasininkai pranešė, jog jie nebegali veikti kaip Maskvos patriarchato dalis ir suteikti dvasiškai saugią aplinką mūsų tikintiesiems“.

Amsterdamo Miros Šv. Mikalojaus parapijos keturi dvasininkai priėmė šį sprendimą „sunkia širdimi“, sakoma pranešime.

Jie paprašė Hagoje reziduojančio Rusijos Ortodoksų Bažnyčios arkivyskupo Jelisejaus suteikti kanoninį atskyrimą. Taip pat buvo išsiųstas prašymas leisti prisijungti prie Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčios.

Anksčiau paskelbtame pranešime šios bažnyčios dvasininkai nurodė nebeminėsiantys Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo vardo savo liturgijoje, nes jis palaiko Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą patriarchas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Ankstesnis Amsterdamo bažnyčios sprendimas paskatino arkivyskupą Jelisejų neplanuotai apsilankyti jos mišiose. Arkivyskupas tąsyk pareiškė, kad Maskva atidžiai stebi dvasininkų veiksmus.

Amsterdamo dvasininkai sakė, kad jaučia arkivyskupo ir Rusijos valstybės spaudimą išsižadėti savo pozicijos.

Amsterdamo rusų stačiatikių dvasininkai – ne vieninteliai, išreiškę prieštaravimų dėl Maskvos patriarcho pozicijos.

Ukrainoje kai kurie rusų ortodoksų dvasininkai smerkė Maskvos patriarchato nuostatą nuo pat invazijos pradžios.

Tuo metu Paryžiaus metropolitas Jeanas de Doubna (Žanas de Dubna), vadovaujantis apie 60 rusų stačiatikių parapijų Vakarų Europoje, trečiadienį paskelbtu atviru laišku išreiškė palaikymą Ukrainai.

Jis taip pat ragino patriarchą Kirilą įsikišti, kad būtų sustabdytas „kraujo liejimas“.