Pripažinimą pelno ne tik apdovanojimai aukso medaliais, bet ir pasiaukojama drąsa, pagarba varžovui

Lietuvos penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, Atėnų olimpiadoje padėjęs iškovoti medalį savo draugui Andrejui Zadneprovskiui, užsitarnavo sporto sirgalių pagarbą, nors pats liko tik priešpaskutinėje vietoje. Garbingas elgesys kartais suteikia daugiau galimybių įeiti į istoriją nei iškovoti medaliai. Tarptautinius “Fair play” (“kilnaus elgesio”) apdovanojimus gavę lietuviai tokio įvertinimo sulaukė net rizikuodami savo gyvybe.

A.Šocikas gerbė nokautuotus varžovus

Tarptautinius “Fair play” apdovanojimus yra gavę penki Lietuvos sportininkai. Boksininkui Algirdui Šocikui garbės diplomas paskirtas 1993 metais, o įteiktas 1995 metų sausio 9 dieną Štutgarte (Vokietija).

A.Šocikas - dukart Europos (1953 m. Varšuvoje ir 1955 m. Berlyne) bei šešiskart buvusios SSRS (1950-1956 m.) sunkaus svorio bokso čempionas. Jis ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 - nokautais. Nė vienas jo varžovas niekada apie šį boksininką nepasakė blogo žodžio. Lietuvis buvo vadinamas ringo džentelmenu. Šis vardas A.Šocikui prigijo 1955 m. kai jis Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą.

Tada kaunietis finale susitiko su vokiečiu Viteršteinu. Po vieno smūgių A.Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokaute, ir atsitraukė, taip leisdamas varžovui pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. Vyresni kauniečiai pamena, kad po kovų Kauno halėje jis net padėdavo atsikelti nokautuotiems varžovams.

Vienai žymiausių visų laikų Lietuvos lengvaatlečių Birutei Kalėdienei įteiktas “Fair play” garbės raštas už nepriekaištingą sportinę karjerą. Ji buvo pirmoji lietuvė pasaulio rekordininkė (1958 metais ietį numetusi 57,49 m). Šiemet padėkos raštą gavo boksininkas, 1968 metų olimpinis čempionas Danas Pozniakas.

Išsekęs V.Vitkauskas grįžo parnešti kūną

Padėkos raštu gali didžiuotis ir Vladas Vitkauskas - pirmas pasaulyje žmogus, iškėlęs savo valstybės vėliavą visose aukščiausiose planetos kontinentų viršukalnėse. 1993 m. pavasarį įkopęs į Everestą (Džomolungmą) ir jau grįžęs į bazinę stovyklą, nors buvo žygio nualintas, nušalęs abiejų kojų pirštus, antrąkart lipo aukštyn - nuleisti žuvusios Nepalo alpinistės kūno.

“Ji buvo pirmoji Nepalo moteris, įkopusi į Everestą. Tada net negalvojau, kad galėčiau nekopti atgal. Tik vėliau sužinojau, kad man buvo skilę šonkauliai, nušalę pirštai. Atgal pasiryžome lipti penki žmonės, kiti išsibėgiojo. Iš tikrųjų mes rizikavome gyvybe, nes neturėjome jėgų. Tačiau tada atrodė, kad tai būtina. Buvo reikalinga mano patirtis, supratimas. Kiek tai pareikalavo jėgų? Šešiems vyrams nelengva nešti kūną gatve, kai jiems niekas netrukdo, kojos neslysta, o mes tai darėme kalnuose, visi ką tik grįžę iš jų”, - prisimena V.Vitkauskas.

Anot jo, visi apdovanojimai - lyg sutartinis žaidimas, kuriame nuo apdovanojamojo niekas nepriklauso. “Bet šis įvertinimas man ne tik formalus dalykas. Pirmą kartą buvo atkreiptas dėmesys į tai, kas vyksta kalnuose. Pirmą kartą “Fair play” apdovanojimas teko alpinistui. Todėl jis svarbus man, alpinizmui ir Lietuvai”, - sakė V.Vitkauskas.

Parašiutininkė švenčia antrą gimtadienį

Tik pernai garbės raštą gavusi parašiutininkė Jūratė Gutnikienė šuolio metu, rizikuodama savo gyvybe, išgelbėjo kitos parašiutininkės gyvybę. Tragedija vos neįvyko 1979 metų rugsėjo 4 dieną. “Šeštadienį vėl švęsiu savo antrąjį gimtadienį”, - vakar sakė moteris, paprašyta prisiminti anuos įvykius.

“Tarnavau sovietinėje kariuomenėje. Pociūnuose rengėmės Tautų spartakiadai. Tai atsitiko varžybų išvakarėse. Per treniruotę keturi žmonės turėjome sudaryti figūras. Vis kažkas nesisekė, forsavome įvykius. Kartą kolegės Albinos Kiseliovos parašiutas neišsiskleidė. Ji nukrito ant mano išsiskleidusio parašiuto, kuris ėmė suktis. Pagal instrukcijas greitai pasirengiau atsikabinti. Tačiau supratau, kad draugei nebus šansų išsigelbėti, nes ji visa susukta į parašiutą.

Jos nemačiau, ji į mano šauksmą neatsiliepė. Pamaniau, kad gal neteko sąmonės. Nutariau, kad liksime kartu ir bandysime išsigelbėti. Prie pat žemės išskleidžiau atsarginį parašiutą, bet jis irgi susisuko - kitaip ir negalėjo būti. Tačiau tai, kad kritome sukdamosi, ir išgelbėjo mūsų gyvybes. Jei būtume kritusios tiesiai - viskas. Man lūžo kojos, rankos, stuburas, draugei - stuburas, alkūnė. Ji daugiau nebešokinėjo. Aš pusę metų gulėjau gipse. Gerai, kad pavyko operacija. Iki šiol dėkinga jau žuvusiam gydytojui žydui”, - sakė moteris. Kitų metų birželį kaunietė vėl šoko su parašiutu. Ji yra atlikusi apie 7500 šuolių. Pagal šį rodiklį ją Lietuvoje lenkia tik Vitalijus Janušauskas.

Apie J.Gutnikienės žygdarbį po daugelio metų prisiminė jos buvusi trenerė Janina Brundzienė, dabar dirbanti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete. “Aišku, buvo smagu gauti apdovanojimą. Bet būtų dar smagiau tokio dėmesio sulaukti iš karto. Tačiau tada buvo kiti laikai, apie šį įvykį visuomenė nesužinojo”, - prisiminė J.Gutnikienė.

Padėjo varžovams

Pirmuoju “Fair play” laureatu tapo italas bobslėjininkas Eugenijus Montis. 1964 metų olimpiadoje jis kartu su kolega važiavo dvivietėmis rogutėmis, italai buvo lyderiai. Tačiau sužinojęs, kad artimiausi varžovai britai turi problemų su rogutėmis, paskolino savąsias. Britai tapo čempionais, o E.Montis su komandos draugu laimėjo bronzą ir Pjero de Kuberteno apdovanojimą, tačiau buvo labai kritikuojamas Italijos žiniasklaidos. 1968 metų olimpiadoje E.Montis laimėjo du aukso medalius.

1964 metų Tokijo olimpiadoje jachta plaukę švedai Larsas ir Stigas Kalai turėjo galimybę tapti čempionais, bet puolė gelbėti kitus sportininkus, kurių jachta ėmė skęsti.

1987 metais “Fair play” garbės raštas įteiktas amerikiečiui mokyklos krepšinio komandos treneriui Klivlendui Stroudui. Jis pats pranešė, kad per vienerias rungtynes jo komandoje žaidė negalėjęs tai daryti krepšininkas. Nors jis rungtyniavo tik minutę ir taškų nepelnė, komanda buvo diskvalifikuota iš varžybų.

2001 metais Rusijos gimnastė Irina Karavajeva pasaulio čempionate iškovotą aukso apdovanojimą atidavė savo konkurentei Anai Dogonadzei iš Vokietijos. Danijos mieste Odensėje vykusiose pirmenybėse ji užėmė pirmąją vietą, bet pati pareiškė, kad tai įvyko dėl teisėjų klaidos, ir aukso medalis turėjo būti įteiktas ne jai. Daugkartinė pasaulio čempionė ir Sidnėjaus olimpiados čempionė paprašė čempionės medalį skirti A.Dogonadzei. Tarptautinė gimnastikos federacija sutiko pirmą kartą sulaužyti savo taisykles ir patenkino rusės prašymą, o jai įteikė sidabro medalį. Pernai sportininkei įteiktas “Fair play” apdovanojimas.

Japonui pagailo vabzdžio

Lietuvos kilnaus poelgio komisijos, kuri įkurta 1993 metais, generalinis sekretorius Algis Daumantas sakė, kad lietuviai iki šiol nėra gavę aukščiausio apdovanojimo - Pjero de Kuberteno trofėjaus. “Dėmesys tenka olimpinėms sporto šakoms, o mes nelabai turime ką pasiūlyti. Visą laiką ieškome tokių žmonių, prašome trenerių, žurnalistų pagalbos”, - teigė jis.

Tačiau kartais garbingas apdovanojimas įteikiamas ir gana netikėtai. Tarptautinės “Fair play” organizacijos sveikinimo laišką 1996 metais gavo japonas golfo žaidėjas, kuris per vienerias varžybas smūgiuotu kamuoliuku prispaudė žiogo uodegą. Žaidėjas turėjo teisę pakartoti smūgį, bet atsisakė, pakėlė kamuoliuką ir išlaisvino žiogą. Jis varžybose liko paskutinis. Dėl kilnaus poelgio japonas prarado 350 dolerių. Tik vėliau japonas prisipažino, kad greičiausiai būtų pasielgęs kitaip, jei būtų turėjęs galimybių laimėti.

Šiemet Pjero de Kuberteno apdovanojimas Atėnuose įteiktas maratono bėgikui Vanderlėjui de Limai iš Brazilijos. Jis maratono trasoje ilgą laiką pirmavo, bet iki finišo likus 5 kilometrams į trasą išbėgęs žiūrovas sugriebė jį už rankos ir trumpam sulaikė. Brazilas po incidento tęsė bėgimą, tačiau prarado lyderio poziciją.

Brazilijos delegacija pateikė oficialų protestą Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC), reikalaudama sportininką apdovanoti aukso medaliu, kaip ir maratoną laimėjusį italą Stefaną Baldinį. Tačiau IOC brazilui įteikė Pjero de Kuberteno vardo medalį už kilnų elgesį.

“Viskas padaryta labai greitai, nes kažko reikėjo griebtis. Gali būti, kad ir graikai labai stengėsi kažkaip sušvelninti nemalonią sitauciją. Būtų buvę gražiau, jei pirmą ir antrą vietas užėmę sportininkai būtų pakvietę nelaimėlį ant pakylos aukščiausiojo laiptelio. Tai tikrai būtų kilnus elgesys. Dabar tiesiog atlyginta skriauda”, - mano A.Daumantas.

P.S. Pabaigai vis dėlto reikėtų pažymėti, kad rasti sportininkų negarbingo elgesio pavyzdžių būtų kur kas lengviau nei herojų šiam straipsniui.