PSICHOLOGĖ – APIE ŠVENTES SU ARTIMAISIAIS: SUSITIKIMAI BUS JAUKESNI, JEI PAVYKS PADĖTI TELEFONUS

Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti?

Poilsį reikia planuoti

Psichologės psichoterapeutės Gabijos Petravičės teigimu, didžiausia problema, kai ir švenčių metu, ir įprastomis darbo dienomis poilsis neplanuojamas. Tikimės, kad pailsėti pavyks be mūsų pačių pastangų, tačiau nepavyksta.

„Atrodo, ilsėsimės savaime, kai liks laiko po visų darbų, pramogų ir bendravimo su artimaisiais. Tačiau be mūsų pačių indėlio nieko nebus. Neretai švenčių metu prioritetas skiriamas susitikimui su toliau gyvenančiais giminaičiais ar draugais. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad po intensyvaus savaitgalio, dešimt prie vairo praleistų valandų ir penkių skirtingų susitikimų jausitės pailsėję, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Jei norisi pailsėti, poilsį reikia planuoti. Koks poilsio būdas bus efektyviausias, galite pasakyti tik jūs patys. Dirbantys fizinį darbą arba tie, kurių kiekviena diena susideda iš krūvos susitikimų, galbūt norės ilsėtis pasyviai. Gali būti ir atvirkščiai – galbūt pailsėti padės aktyvus poilsis ar kokybiškas laikas su artimaisiais. Bet kuriuo atveju visiems svarbu bent šiek tiek laiko praleisti gryname ore, ypač pirmoje dienos pusėje. Po žiemos mūsų organizmui būtina saulės šviesa, kad ir matoma tik pro debesis.“

Pasak G. Petravičės, norint pailsėti, labai svarbu kuriam laikui užmiršti socialinius tinklus.

„Socialinės medijos daro didelę įtaką mūsų emocinei būsenai, ypač jei jos naudojamos ne bendravimui, o kitų žmonių nuotraukų peržiūroms ir lyginimui, kieno Velykų stalas gražesnis. Visa tai vargina ir kelia nereikalingų emocijų. Susitikimai su artimaisiais bus jaukesni, o bendravimas – artimesnis, jei pavyks padėti telefonus į šalį ir bent kelias valandas pabendrauti žiūrint vienas kitam į akis“, – pabrėžia pašnekovė.

Gabija Petravičė / Asmeninio archyvo nuotr.

Į pagalbą – humoras

G. Petravičė pastebi, kad per šventes gali išvarginti ir šeimos susibūrimų metu pasikartojantys nemalonūs giminaičių klausimai. Vyresniems artimiesiems būna labai smalsu sužinoti, kada laukti dukterėčios vestuvių, tačiau jaunus žmones tokie komentarai vargina ir verčia jaustis nejaukiai.

Tokiu atveju, pasak G. Petravičės, geriausiai padės humoras, kuris gali sėkmingai nuginkluoti klausiantį ir nesugadinti vakaro nuotaikos.

„Svarbiausia neturėti lūkesčių, kad vyresni giminaičiai patys susipras, jog tokie klausimai netinkami, nes pagal jų pasaulėžiūrą klausti tokių dalykų yra visiškai normalu. Vis dėlto, jei jaučiate, kad asmeninės ribos skaudžiai peržengiamos, galima švelniai, tačiau tvirtai jas brėžti. Pavyzdžiui, pasakyti, kad į klausimus apie būsimus vaikus neatsakinėsite ir net nereaguosit, – pataria ji. – Verta ir sau užduoti klausimą, kodėl taip skaudžiai reaguojate į šią temą? Galbūt su partneriu dar nesate aptarę vaikų klausimo ar nesijaučiate užtikrinti dėl savo santykių? Įprastai klausimas, į kurį labai emocingai reaguojama, yra emocinė problema, kurią verta išspręsti, kad gyventi būtų lengviau. Žinoma, to daryti prie šventinio stalo tikrai neverta.“

Susitikimai su artimaisiais bus jaukesni, o bendravimas – artimesnis, jei pavyks padėti telefonus į šalį ir pabendrauti žiūrint vienas kitam į akis.

Svarbiausia – pusiausvyra

Psichologės Linos Gudaitės-Berckaitienės teigimu, belaukdami švenčių mes daug iš jų tikimės ir išsikeliame labai didelių lūkesčių. Todėl nieko keisto, kad besistengdami viską įgyvendinti pavargstame.

„Per šventes suplanavus aplankyti vyro ar žmonos artimuosius, ypač jeigu jie gyvena kitame mieste, natūralu, kad vien jau kelionė išvargins, – pastebi pašnekovė. – Varginti gali ir noras įgyvendinti visus šventinius planus, griežtas tradicijų laikymasis. Pavyzdžiui, įsitikinimas, kad būtina pačiam pagaminti daug tradicinių šventinių patiekalų. Tokiu atveju pervargstama jau pasiruošimo proceso metu ir šventė nebūna smagi. Psichiką išvargina ir intensyvus bendravimas su artimaisiais, šventinių veiklų gausa, šiuo laikotarpiu pasireiškianti miego stoka.“

Pasak psichologės, per šventes itin svarbu skirti laiko poilsiui ir atsižvelgti į savo poreikius. Būtina atrasti pusiausvyrą ir realistiškai pažvelgti į savo galimybes.

„Visko aprėpti neįmanoma. Dėliojant šventinius planus reikėtų įvertinti, kiek giminaičių galite aplankyti ir kokias veiklas įgyvendinti, kad nepervargtumėte. Atsižvelkite į tai, ko jums šiuo metu reikia ir kas teikia malonumą, o ne aklai laikykitės metai iš metų kartojamų tradicijų. Galbūt šiemet norėsite Velykas paminėti tik šeimos rate? Gal norite skirti laiko pasivaikščiojimui gamtoje arba daugiau pabendrauti su retai matomais artimaisiais? – klausia ji. – Jei darbe daug laiko leidžiate prie kompiuterio ekrano, švenčių metu vertėtų padėti telefoną į šalį ir pasivaikščioti gamtoje. Galbūt kasdien tenka daug bendrauti? Tada jums galbūt norėsis ramesnio poilsio mažesniame artimųjų rate. Esate mažai bendraujantis žmogus? Velykos – atbudimo šventė, tad ji gali tapti puikia proga atsiverti pasauliui.“

Pašnekovė pataria siekti pusiausvyros. Jei visas šventes praleisite prie televizoriaus ar vien keliaudami iš vienų giminaičių pas kitus, pasikartojanti veikla sukels nuovargį ir nuobodulio jausmą. Geriausia švenčių metu skirti laiko tiek pasyvesniam poilsiui, tiek aktyvesnėms veikloms.

Lina Gudaitė-Berckaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kai trukdo perfekcionizmas

L. Gudaitė-Berckaitienė pastebi, kad nemažai įtampos šventiniu laikotarpiu sukelia perfekcionizmas. Besistengiant suruošti tobulą šventinį stalą ir išblizginti visas namų kertes, kyla nerimas ir irzlumas, kurie šventės metu gali peraugti į konfliktus dėl smulkmenų.

„Perfekcionizmas yra problema, su kuria šiais laikais susiduria nemažai žmonių. Ruošiantis pavasario šventėms siūlyčiau pasimokyti kuklumo ir suprasti, kad gražioms Velykoms visai nereikia kalno tradicinių patiekalų. Verčiau savo laiką ir energiją skirkite kokybiškam bendravimui su artimaisiais ir smagioms akimirkoms kartu. Juk tai ir yra šventės esmė“, – pabrėžė ji.

Dalį žmonių taip pat kamuoja po švenčių užplūstanti melancholija ir liūdesys. Pasak psichologės, tai visiškai natūralu, nes po linksmos, daug gražių emocijų suteikusios šventės nelengva sugrįžti į ramią kasdienybę. Specialistė pošventiniu laikotarpiu į darbą ar studijas siūlo sugrįžti pamažu. Jei įmanoma, pirmosiomis dienomis stenkitės susiplanuoti ramesnius, pasyvesnius darbus, skirkite daugiau laiko poilsiui, labiau pasirūpinkite savimi.

Ruošiantis pavasario šventėms siūlyčiau pasimokyti kuklumo ir suprasti, kad gražioms Velykoms visai nereikia kalno tradicinių patiekalų.

„Įsiklausykite į savo kūną, nes jis mums niekada nemeluoja. Jei organizmui norisi poilsio, pailsėkite, palepinkite save. Išmokti įsiklausyti į savo kūno poreikius labai svarbu ne tik švenčių metu, bet ir kasdien“, – neabejoja ji.

Nuovargis ar nuobodulys?

Psichologė Monika Kuzminskaitė pastebi, kad šventės mums suteikia ne tik daug pozityvių emocijų, bet ir nemažai iššūkių. Visų pirma, šventinės dienos skiriasi nuo įprastos kasdienybės. Kadangi mūsų smegenys į visas naujoves reaguoja stipriau, greičiau emociškai pavargstame.

Šventinės dienos dažniausiai būna gana intensyvios, kupinos bendravimo ir linksmybių, tai irgi išvargina. Vis dėlto, pasak psichologės, nuovargis nebūtinai yra blogas dalykas.

„Nenoriu tvirtinti, kad per šventes privalome ilsėtis. Jos gali būti kupinos džiuginančių nuotykių, nuo kurių, be abejo, pavargsime. Pats žmogus turėtų nuspręsti, ar jis labiau norėtų šventes praleisti pasyviai ilsėdamasis ir nieko neveikdamas, ar aktyviai švęsdamas ir už tai sumokėdamas nuovargiu. Svarbiausia, kad pasirinktas šventimo būdas mums suteiktų džiugių emocijų, – sako pašnekovė. – Vis dėlto, jei švenčiame pernelyg pasyviai, galime pajusti nuobodulį, kurį lengva sumaišyti su nuovargiu. Jei šventės metu pajutote nuovargį, gali būti, kad tiesiog reikia paieškoti naujo dėmesio objekto, pajudėti.“

Monika Kuzminskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Švęsti kaip norisi

M. Kuzminskaitė atkreipia dėmesį, kad šventes dažnai lydi riebesnio ir saldesnio maisto gausa, didesnis alkoholio, kofeino, nikotino kiekis. Be abejonės, visa tai gali neigiamai paveikti mūsų psichikos ir fizinę savijautą.

„Nors šventinėje aplinkoje nesinori kontroliuoti suvalgomo maisto ir vartojamų gėrimų kiekio, saikas leis mums jaustis geriau. Emocinę būseną reikšmingai veikia ir miego trukmės pokyčiai, o juk per šventes neretai miegame kitaip, nei esame įpratę. Tad patarčiau kaip įmanoma labiau laikytis įprasto režimo. Nepamirškite, kad už nemiegotą naktį išsimiegoti kitą dieną nepavyks, net jei pusdienį praleisite lovoje“, – perspėjo psichologė.

Nesijausime gerai, jei švęsime ne taip, kaip mums priimtina. Niekas iš šono negali pasakyti, kokia šventė jums bus šventiška.

Pasak M. Kuzminskaitės, pakilią šventinę nuotaiką neretai temdo ir nerimastingas pasiruošimas šventėms, kupinas lyginimosi su kitais ir iš įtampos kylančio pykčio su artimaisiais.

„Nesijausime gerai, jei švęsime ne taip, kaip mums priimtina. Todėl būtų prasminga atidžiai pergalvoti savo prisiminimus ir susikonstruoti tokios šventės vaizdinį, koks jus jau buvo džiuginęs anksčiau. Niekas kitas negali pasakyti, kokia šventė jums bus šventiška. Todėl geriausia, ką galima nuveikti dabar, laukiant artėjančių švenčių, – skirti laiko savo šventės vaizdiniui sukurti ir apsvarstyti, ką realistiškai galima nuveikti jį įgyvendinant. Tada bus mažiau šventinio liūdesio, kuris dažniausiai gimsta iš susikurtų nerealistiškų lūkesčių“, – atskleidžia psichologė.