Adrenalino švirkštas – nuolatinis palydovas vabzdžių sezono metu | Diena.lt

ADRENALINO ŠVIRKŠTAS – NUOLATINIS PALYDOVAS VABZDŽIŲ SEZONO METU

Keleri metai iš eilės šiltas rugsėjis džiugina lietuvius, tačiau užsitęsusi vasara – dar vienas pavojus vabzdžiams alergiškiems žmonėms. Pavojingiausi yra bičių ir širšių įgėlimai. Nors, įgėlus vabzdžiui, rimtų padarinių dažniausiai pavyksta išvengti, vis dėlto bent kartą per metus toks atvejis baigiasi mirtimi.

Ūmi alerginė reakcija

Įgėlus vabzdžiui, paprastai oda nežymiai parausta. Tokią vietą užtenka pašaldyti. Jei žmogus alergiškas, patariama suvartoti ir vaistų nuo alergijos. Didžiausias pavojus iškyla tada, kai žmogų ištinka anafilaksinis šokas. Tai ūmi perteklinė imuninės sistemos reakcija į alergenus: vabzdžių nuodus, taip pat ir į maisto produktus, vaistus, žiedadulkes ar net lateksą. Kauno klinikų vaikų alergologė docentė Jolanta Kudzytė skiria keturias sistemas, kurias pažeidžia anafilaksinis šokas: širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo bei odos.

Ištikus tokiai alerginei reakcijai, visų pirma rekomenduojama susileisti adrenalino dozę, o tik tada kviesti greitąją pagalbą. Anksčiau šiai procedūrai atlikti reikėdavo vaistu užpildytos ampulės, kurią nulaužus, turinys supilamas į insulino švirkštą. Gydytoja J.Kudzytė ramina, kad šiandien jau galima įsigyti specialų adrenalinu užpildytą prietaisą, kurį rekomenduojama leisti į vidurinio šlaunies trečdalio išorinio paviršiaus raumenis. Paprastai šis vaistas yra receptinis, tačiau jei žmogus anksčiau patyrė anafilaksinį šoką ir pateikia gydytojo pažymą, jam adrenalino švirkštas yra išrašomas ir kompensuojamas.

Visada po ranka

Gydytoja įspėja, kad širšių sezono metu stipriai alergiškiems žmonėms šis prietaisas turi būti visuomet po ranka.

Adrenalino reikėtų nelaikyti šaldytuve ar automobilyje, būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir didelių temperatūros svyravimų. Optimali jo aplinkos temperatūra turėtų būti nuo 15 ºC iki 30 ºC. Pasibaigus galiojimui ar netinkamai laikant, vaistas gali tapti rožinės spalvos ar paruduoti. Jam pakeitus spalvą, naudoti nerekomenduojama.

Jei pajutote bent kelis anafilaksinio šoko simptomus ir skubiai atvykote į gydymo įstaigą – pasielgėte teisingai.

Suleidus švirkštą adrenalino, kol laukiama greitosios pagalbos, žmogų reikia paguldyti į horizontalią padėtį ir šiek tiek kilstelėti jo kojas, o pykinant – paversti ant šono. Atsiradus dusuliui – nedelsiant pradėti gaivinti.

Gydytoja teigia, kad vyresnio amžiaus ar astma sergantys asmenys labiausiai rizikuoja patirti anafilaksinį šoką. Vaikams stipri alerginė reakcija nuo vabzdžių pasireiškia retai, didesnis priešas – maistas. Nuo jo mažamečius anafilaksinis šokas ištinka gerokai dažniau.

Alergijos simptomai dažniausiai atsiranda praėjus pusvalandžiui, rečiau – po keleto valandų nuo įgėlimo, tačiau būna atvejų, kai šokas ištinka praėjus parai. Pavėluota organizmo reakcija yra taip pat pavojinga, tačiau jos simptomai gali būti ne tokie ryškūs.

Išvengti padeda imunoterapija

Pasak J.Kudzytės, vienas naujausių būdų, padedantis išvengti anafilaksinio šoko, – imunoterapija. Tai yra gydymas, sukeliantis toleranciją nuodams alergiškam asmeniui ir sumažinantis sisteminių reakcijų riziką po vabzdžio įgėlimo. Organizmas pripranta prie tam tikro alergeno ir nustoja į jį reaguoti neteisingai. Imunoterapija trunka keletą metų, tačiau gydytoja tikina, kad po jų alergiškas žmogus gali lengviau atsikvėpti – jam anafilaksinis šokas nebegresia. Deja, kol kas šis metodas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Alergologės teigimu, nėra pastebėta, kad per pastaruosius metus daugėtų alergiškų žmonių. Tačiau kiekvieno sezono metu gydytojai dažnai sulaukia pacientų, kurie po įgėlimo skuba į gydymo įstaigą, nes nežino, kaip tinkamai elgtis. J.Kudzytė tikina: "Jei pajutote bent kelis anafilaksinio šoko simptomus ir skubiai atvykote į gydymo įstaigą – pasielgėte teisingai."

Ištikus anafilaksiniam šokui, pasireiškia šie simptomai:

• Sloga, čiaudulys.

• Kūno niežėjimas, dilgelinė, odos patinimas ar paraudimas.

• Kosėjimas, skausmas krūtinės plote.

• Silpnumo jausmas, galvos svaigimas, alpulys.

• Oro trūkumas, bronchų spazmai.

• Pagreitėjęs širdies ritmas ir žemas kraujospūdis.

• Ištinusios ar niežtinčios lūpos, kaklas, nosis ir gerklė.

• Vėmimas, viduriavimas, mėšlungis.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS