Orams pavasarėjant, vis daugiau laiko leidžiame lauke: kiemas, miškas, ilgi pasivaikščiojimai gamtoje. Dažnas gyventojas tikrai žino ir supranta, kad laikas gamtoje visada yra lydimas rizikos užsikrėsti erkių sukeliamomis ligomis, tačiau ar kiekvienas saugosi šių ligų ir, ar darome tai efektyviai? „Eurovaistinės“ užsakymu atliko tyrimo duomenys rodo, kad pernai su erkėmis susidūrė beveik pusė visų apklaustųjų.

Tyrimas buvo atliktas siekiant išaiškinti, kaip gyventojai saugosi nuo erkių ir jų sukeliamų ligų, ir išgirsti nuomonę dėl skiepų nuo erkinio encefalito. „Sprinter“ tyrimu buvo apklausta daugiau nei 1000 šalies gyventojų, kurie aktyviai leidžia laiką gamtoje. Tyrimas parodė, kad pernai šiltuoju sezonu su erkėmis susidūrė 41 proc. visų apklaustųjų: 28 proc. rado įsisiurbusią erkę, 13 proc. rado jas ant kūno arba drabužių.

Paklausti apie prevenciją, dauguma apklaustųjų nurodė, kad saugosi erkių sukeliamų ligų pasitikrindami kūną ir drabužius, kai grįžta namo po laiko gamtoje – taip saugosi net 45 proc. žmonių. Kiti 29 proc. naudoja repelentus, 27 proc. vengia aukštos žolės ar miškingų vietovių, 26 proc. grįžę iš laiko gamtoje visuomet persirengia ir taip tikisi apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo.

Vis dėlto tik 22 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad jau yra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito ir, nors 29 proc. kaip tik planuoja skiepytis, skiepais nesisaugančių procentas išlieka didelis – net 45 proc. respondentų sakė, kad skiepytis neketina.

28 proc. žmonių nesiskiepija dėl laiko stokos

To paties tyrimo metu respondentai būti klausiami ir apie priežastis, dėl kurių vis dar nesirenka saugotis nuo erkinio encefalito skiepais.

Didžioji dalis apklaustųjų, 28 proc., nurodė, kad pasiskiepyti tiesiog neranda laiko ir kiek mažiau, 21 proc., baiminasi šalutinio skiepų poveikio. 9 proc. nurodė, kad nepatogu nuvykti į skiepų kabinetą, dar 6 proc. sakė, kad mažai žino apie erkių sukeliamų ligų simptomus ir liekamuosius reiškinius.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito yra tikrai saugūs, o dažniausias šalutinis poveikis, kuris pasireiškia, – rankos skausmas. Tokie šalutiniai poveikiai, kaip šaltkrėtis, temperatūra, peršalimo simptomai, pasireiškia daug rečiau.

Imunitetas formuojasi jau po dviejų savaičių

J. Aleknienė sako, kad skiepijantis prieš pat erkių sezoną ar jam prasidėjus gali būti taikoma pagreitinta skiepijimo prieš erkinį encefalitą schema. Schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos charakteristikų santraukoje, todėl konkrečiai reikia teirautis vaistinėje, kurioje ketinama skiepytis.

„Kaip daugumai yra žinoma, erkės platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Viena iš jų, erkinis encefalitas – itin pavojinga ir gali turėti liekamųjų reiškinių, tokių kaip nemiga ar galvos skausmas. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, kuriais galima skiepytis ištisus metus, tačiau jei dar nespėjote to padaryti ir norite efektyvios apsaugos, laukti nebereikėtų“, – aiškina vaistininkė.

Skiepijantis įprastine schema, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, o trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių skiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų apraše. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau įgyjamas imunitetas ir taip galima sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.

Tiesa, vaistininkė ramina, kad mirtingumas nuo erkinio encefalito yra maždaug 2 proc., o nuo Laimo ligos miršta vienetai.

Kaip dar saugotis: drabužiai, repelentai ar kitos priemonės?

J. Aleknienė sako, kad vakcinos nuo erkinio encefalito išties efektyvios, bet saugotis įsisiurbimo rekomenduojama ir vietiškai, t. y. renkantis tinkamus drabužius, naudojant repelentus ir specialius purškalus, apsaugančius nuo erkių.

„Purškalai, skirti atbaidyti uodus, priskiriami ir prie erkių prevencijos. Jeigu norima efektyvesnės apsaugos nuo erkių, būtina naudoti preparatus, kuriuose erkes atbaidančių medžiagų koncentracija yra didesnė – tokius gali rekomenduoti vaistininkas. Taip pat svarbi yra apranga – ne paslaptis, kad lengviau erkę pastebėti ant šviesų drabužių, todėl laikui gamtoje reiktų rinktis šviesų spalvų ir prie odos priglundančius drabužius. Kalbant apie vietas – mažesnė tikimybė pasigauti erkę yra gerai nupjautoje žolėje, tad vengimas aukštos žolės ir miško teritorijų iš tiesų gali padėti“, – tikina vaistininkė.

Naudojant purškalus, vaistininkė rekomenduoja visada atidžiai skaityti instrukcijas, kur paaiškinama kas gali naudoti purškalą ir kaip tą daryti:

„Purkšti irgi reikėtų ne ant viso odos ploto, bet specialiose vietose: prie ausų, ant rankų, kulkšnių. Jeigu purškalo pagrindas bus eteriniai aliejai, jie kils. Netgi ant kojų apačios patepus, tas kvapas sklis į viršų“, – pataria.

Skiepų kabinetai veikia „Eurovaistinėse“, rekomenduoja registruotis

Jau kurį laiką norintys pasiskiepyti šalies gyventojai gali tą padaryti „Eurovaistinės“ vaistinėse, kur skiepams įrengti specialūs kabinetai. Tokius kabinetus turi didžiosios miestų vaistinės (konkretus sąrašas skelbiamas „Eurovaistinės“ interneto svetainėje www.apie-eurovaistine.lt)

„Užsiregistravus skiepui vaistinėje Jus pasitiks mūsų išplėstinės praktikos vaistininkas, kuris baigė teorinius ir praktinius kursus, jis pakvies į specialų kabinetą, kur galės privačiai atsakyti į visus jums kylančius klausimus ir jus paskiepyti. Skiepui prireiks iki 20 minučių. Tai laikas, kurio metu su sveikatos specialistu kalbama apie savijautą, vakciną, galimus šalutinius požymius. Po skiepo pacientų prašoma pasėdėti 15 minučių“, – apie skiepijimo procedūrą pasakoja vaistininkė.

Skiepui nuo erkinio encefalito rekomenduojama užsiregistruoti internetu „Eurovaistinės“ tinklapyje arba iš anksto lankantis vaistinėje, taip pat registracija galima ir nemokama linija 8 800 50005. Jeigu atvykus į vaistinę bus laisvų registracijos laikų, skiepijami bus ir nesiregistravę žmonės.