Pavasarį pasitinkame džiugiai, tačiau ne kiekvieno mūsų organizmas į pražydusius augalus ir ore skraidančius pūkus reaguoja taip, kaip norėtųsi. Tekanti nosis, niežulys ir rytais sulipę vokai – galima ir tokia reakcija.

Apie pavasarinį konjunktyvitą ir kitas akių ligas kalbamės su Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologe dr. Rasa Sirtautiene.

– Pavasarinis konjunktyvitas – kaip jį atpažinti ir į ką jis nusitaiko?

– Jis dar vadinamas vernaliniu keratokonjunktyvitu. Tai yra ragenos ir junginės uždegimas, kurį sukelia alerginė reakcija. Šis susirgimas būdingas vaikams iki 10 metų. Daugiau serga berniukai. Kodėl? Kol kas nėra jokio paaiškinimo. Kaip ir neįrodyta, kas tiksliai sukelia pavasarinį konjunktyvitą, tačiau pastebima, kad jis pasireiškia žmonėms, kuriuos kamuoja ir kitos alerginės reakcijos – nosies užgulimas, odos alergijos, egzema, bronchinė astma. Į aplinką jautriau reaguojama pavasarį, kai sužydi pievos ir medžiai.

– Kuo skundžiasi vaikas, kuriam pasireiškia pavasarinis konjunktyvitas?

– Pagrindinis simptomas – akyčių niežėjimas, vėliau – deginimas. Atsiranda vandeningos ir netgi lipnios išskyros. Būdingas jautrumas šviesai, tai yra šviesos baimė. Paburksta vokai, vaikui gali būti ypač sunku atsimerkti rytais. Šis uždegimas gali pakenkti ne tik junginę, tai yra gleivinę, išklojusią vokus ir akies obuolį. Gali paliesti ir akies rageną, ir vadinamąjį limbą, tai riba tarp ragenos ir odenos, baltosios akies obuolio dalies. Akis gali parausti, gali pradėti vystytis randinis audinys. Kai uždegimo procesai pereina į rageną, gali pablogėti regėjimas.

Neišsigąskite – per kelias dienas uždegimas tiek nepažengs, tačiau metai iš metų besitęsiantis, negydomas konjunktyvitas gali pridaryti žalos.

Neįrodyta, kas tiksliai sukelia pavasarinį konjunktyvitą, tačiau pastebima, kad jis pasireiškia žmonėms, kuriuos kamuoja ir kitos alerginės reakcijos – nosies užgulimas, odos alergijos, egzema, bronchinė astma.

– Ar vaiką iškart reikėtų vesti pas akių gydytoją?

– Dvi tris dienas galima palaukti, ypač jei žinote, kad vaikas yra alergiškas. Jeigu negerėja, akis vis labiau skauda, vaikas skundžiasi, kad blogiau mato, tuomet būtina pasirodyti gydytojui.

– Kaip padėti pirmosiomis uždegimo dienomis?

– Rekomenduoju dėti šaltus kompresus (sumirkykite rankšluostį šaltame vandenyje ir uždėkite jį ant akyčių) arba tiesiog šaltu vandeniu nuplauti akis. Jeigu žinote, kad vaikas linkęs į alergijas, venkite būti lauke, kad ir kaip to norėtųsi. Pradėjus žydėti pievoms, medžiams, tikrai nereikėtų leisti vaikui lakstyti valandų valandas. Kuo dažniau plaukite akis vandeniu, kad būtų pašalinta kuo daugiau alergenų.

Patarčiau vaikui sulašinti akis drėkinančių lašiukų, vadinamųjų dirbtinių ašarų. Tik pirkdami rinkitės tas, kurios be konservantų. Jos palengvins sudirginimą ir nuplaus nešvarumus. Laikykite dirbtines ašaras šaldytuve ir, reikalui esant, lašinkite vėsias. Taip pat svarbu drėkinti kambarių orą, valyti dulkes.

Jeigu per dvi tris dienas padėtis negerėja, kreipkitės į gydytoją. Jis paskirs vaistų – antialerginių arba nuo uždegimo. Vienas būdingesnių simptomų: išvertus voką, vidinėje jo pusėje matyti grindinio akmenis primenantys iškilimai. Bet voką išversti gali tik gydytojas.

Dr. Rasa Sirtautienė.

– Ar alergiškų vaikų daugėja?

– Aplinka nešvarėja, tad ir alerginių reakcijų daugėja. Kartais per daug vartojame medikamentų, kartais per daug laiko praleidžiame nešvarioje aplinkoje, o kur dar įvairios cheminės medžiagos, vartojamos buityje... Galėtume tą priežasčių sąrašą tęsti ilgai, bet faktas tas, kad alergiškų vaikų yra vis daugiau.

– Ar matyti progreso požymių? Ko pasiekė mokslininkai?

– Eksperimentiniai vaistai vis dar kuriami. Dabar dirbama su grupe, kuriai duodami vadinamieji ciklosporinai. Tai antimetabolitiniai vaistai, kurie gali sumažinti alerginę reakciją į aplinką. Šiuos medikamentus gali skirti tik gydytojas. Šie vaistai sumažina alerginę reakciją, tačiau gali sukelti paraudimą, skausmą ir kitas nepageidaujamas reakcijas. Lietuvoje yra galimybė gydytis šiais vaistais, bet gydymas kol kas eksperimentinis ir nelaikomas panacėja.

Alergiškiems žmonėms metų metais taikoma ta pati praktika – bandyti išvengti alergenų arba kuo labiau sumažinti jų kiekį.

– Dažnai alergiški žmonės, nepasitikėdami vaistais, griebiasi liaudiškų priemonių. Ar jomis palengvina simptomus, ar, priešingai, pablogina padėtį?

– Šilta ramunėlių arbata alergiškoms akims tikrai nepadės, bet dar labiau suerzins. Geriau tiesiog praplauti akis švariu virintu vėsiu vandeniu. Virintu, bet ne karštu! Reikėtų saugotis, kad į akis nepatektų jokie tirpalai, nenaudoti jokių kompresų.

– Iki šiol kalbėjome apie pavasarinį konjunktyvitą, kuris pasireiškia alergiškiems vaikams. Tačiau akių uždegimai užklumpa ir suaugusiuosius. Kokia šių ligų kilmė?

– Pavasarinis konjunktyvitas tikrai nėra dažnas ir pasitaiko tik tam tikroje pacientų grupėje (šiuo atveju alergiškiems vaikams iki 10 metų). Dažniau sutinkamas paprastas alerginis konjunktyvitas, kurį sukelia namų dulkės, erkutės, gyvūnai, žiedadulkės, skalbimo milteliai, kosmetika ir pan.

Pacientai skundžiasi labai panašiai kaip ir anksčiau minėto konjunktyvito atveju: paburksta vokai, niežti akys, jos ašaroja. Šis uždegimas gali kilti bet kuriuo metų laiku ir bet kuriam alergiškam žmogui. Šio konjunktyvito gydymas yra labai panašus į pavasarinio.

– Pakalbėkime apie kitas dvi konjunktyvito rūšis – bakterinį ir virusinį. Kokie jų požymiai ir kuo šie uždegimai pavojingi?

– Bakteriniam konjunktyvitui būdingos gausios, kartais gelsvos ar žalsvos spalvos išskyros. Žmogus dažniausiai pats save užkrečia: palietęs nešvarius paviršius, jis perneša bakterijas į akį. Žmogus žmogui irgi gali perduoti šią ligą: tarkim, mama, valydama sergančio vaikučio akis, nenusiplauna rankų, pakrapšto savo akį ir taip perneša bakterijas. Bet taip pasitaiko rečiau.

Susirgęs žmogus patiria tikrai nemalonius pojūčius: pūlių gali būti nemažai, sulimpa akys, blakstienos. Jeigu tai tik junginės uždegimas, regėjimui pavojaus nėra. Jeigu uždegimas nukeliauja iki ragenos, tuomet žmogus gali pradėti prastai matyti. Šis konjunktyvitas gydomas antibiotikais.

Virusinis konjunktyvitas dažniausiai sukeliamas adenovirusų. Nuo viruso specifinio gydymo nėra, ir antibiotikai nepadės. Jei ir skiriami antibiotikų lašai, jie yra skirti antrinės infekcijos profilaktikai. Viruso sukeltas uždegimas praeina savaime.

Adenovirusas iš pradžių sukelia gerklės skausmą, slogą, gali kilti temperatūra. Tik vėliau parausta viena akis, tada – kita. Noriu pabrėžti, kad šis virusas yra labai užkrečiamas. Jeigu sergantis žmogus paliečia savo akį, vėliau ta ranka – durų rankeną, kitas žmogus irgi ją paliečia, su ta ranka pasikrapšto akį – virusas jau joje. Taip užsikrėsti galime ir autobuse, ir mokykloje, ir parduotuvėje, ir biure, kitaip tariant, bet kur.

Šio viruso simptomai panašūs į bakterinio, tik būna žymiai mažiau pūlių. Gydytojas turi įvertinti, pats žmogus tikrai nediagnozuos. Adenoviruso sukeltam akių uždegimui gydyti vaistų nėra. Gydymas tik palengvina simptomus. Ligonis gali vėlgi pasitelkti kompresus (bet ne karštus, o šiltus) ir dirbtines ašaras. Nepersistenkite ir nelašinkite dažnai – dviejų trijų kartų per dieną pakaks.

– Kokia turėtų būti kiekvieno žmogaus akių higiena?

– Nelieskite akių be reikalo, nekrapštykite jų, dažniau plaukite rankas. Pabandykite suskaičiuoti, kiek kartų per dieną paliečiate akis. Įtariu, kad nustebsite. Ypač dabar, kai viena svarbiausių koronaviruso profilaktikos priemonių yra neliesti veido ir akių, mūsų rekomendacija tampa ypač aktuali.

Kiek kartų per dieną paliečiate veidą?

Australijos visuomenės sveikatos institutas 2015 m. atliko įdomų tyrimą. Mokslininkai aiškinosi, kiek kartų per dieną žmogus paliečia savo veidą. Buvo stebimi 26 medicinos mokslus studijuojantys jaunuoliai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas studentas vidutiniškai per valandą savo veidą palietė 23 kartus. Vieni tiriamieji lietė burną, kiti – nosį, treti – akis, buvo ir tokių, kurie palietė visas šias zonas. Būtent akis lietė 27 proc. tiriamųjų. Mokslininkai padarė išvadą, kad dauguma žmonių savo veidą liečia nevalingai, todėl paragino kaskart rankai artėjant prie veido apie tai pagalvoti. Juk virusų ir bakterijų kelias prasideda būtent nuo rankų, o baigiasi mūsų nosyje, akyse ar burnoje.