EKSPERTAI: DIDESNĖ PROBLEMA – PRIKLAUSOMYBĖ NUO MOBILIŲJŲ, O NE JŲ SKLEIDŽIAMA SPINDULIUOTĖ
- diena.lt inf. 1
Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Kartu – ir pasvarstymų, kad įvairūs prietaisai žalingi sveikatai. Ar kompiuteris skleidžia pavojingą spinduliuotę? Ar saugu miegant prie lovos laikyti įkraunamą mobilųjį telefoną? Ką bendro turi rentgeno nuotrauka ir skrydis lėktuvu? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.
Jonizuoja įvairūs šaltiniai
Anot Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos Atviros prieigos centro vadovo dr. Vitalijaus Karabanovo, terminas „jonizuojančioji spinduliuotė“ žmonėms dažniausiai asocijuojasi su kažkuo kenksmingu ir pavojingu sveikatai. Tačiau jonizuojančioji spinduliuotė plačiai naudojama ir mokslo, medicinos srityse. Taigi, kas tai per spinduliuotė?
„Jei šį klausimą užduotumėte ne man, o atsitiktiniam praeiviui, turbūt išgirstumėte grėsmingą atsakymą – radiacija. Žmonėms jonizuojančioji spinduliuotė kelia neigiamų asociacijų, nes ji nematoma. Tos baimės ne be pagrindo, nes ši spinduliuotė sukelia DNR pažaidų, kurios gali lemti genetinius pokyčius arba žmogaus ląstelių mirtį. Mes, fizikai, jonizuojančiąja spinduliuote vadiname elementarių dalelių srautą, arba elektromagnetinę spinduliuotę, kuri sukelia medžiagos jonizaciją. Šios spinduliuotės pavyzdžiai yra gama spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė arba tam tikros dalelės, tokios, kaip alfa arba beta. Tačiau neapsigaukite – šiais laikais jonizuoti arba gaminti jonizuojančiąją spinduliuotę gali įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, labai galingi lazeriai. Nepaisant visų baimių, susijusių su šia spinduliuote, ji mums puikiai tarnauja tiek radiologijoje, tiek radioterapijoje. Natūralu, kad, dirbant su šia spinduliuote, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir laikytis saugos protokolų“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.
Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga.
Skleidžia ir gamta
Ar sveikatai pavojinga elektromagnetinė spinduliuotė?
„Elektromagnetine spinduliuote vadiname elektromagnetinių bangų sklidimą erdvėje. Elektromagnetinė spinduliuotė daugeliui asocijuojasi su šviesa, nors elektromagnetinės spinduliuotės diapazonas žymiai platesnis ir apima visas elektromagnetinio spektro sritis, įskaitant radijo bangas, mikrobangas, infraraudonąją, matomą ir ultravioletinę šviesą, rentgeno ir gama spindulius. Elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo jos bangos ilgio. Trumpesnio bangos ilgio spinduliuotė, tokia kaip rentgeno spinduliuotė ar gama spinduliuotė, yra pavojinga, nes gali sukelti jonizaciją ir pažeisti organizmo ląsteles. Radijo bangų ar infraraudonojo spektrinio diapazono ilgabangė elektromagnetinė spinduliuotė yra nepavojinga ir plačiai pritaikoma kasdieniame gyvenime“, – aiškina mokslininkas.
Anot dr. V. Karabanovo, labai svarbu suprasti, kad spinduliuotė sklinda ne vien iš prietaisų. Ją skleidžia ir gamta ir, pagaliau, mes patys.
„Spinduliuotės fono lygis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių, kaip vietovės geografinė padėtis, klimato sąlygos ar gyvenamoji vieta. Normalus spinduliuotės fonas yra natūrali elektromagnetinė spinduliuotė, kurios yra mus supančioje gamtoje. Gamtinį spinduliuotės foną sudaro skirtingų spinduliuotės šaltinių, tokių, kaip Saulės, Žemės, vandenynų ir kitų gamtos šaltinių, suma. Galima pasakyti, kad gamtos spinduliuotės fonas yra nuolatinis ir nepastebimas mums kasdieniame gyvenime. Tarptautinė atominės energijos agentūra nustatė, kad vidutinis gamtos spinduliuotės fonas yra apie 2,4 miliremų per metus, o vidutinis žmogaus sukeltas spinduliuotės kiekis yra apie 0,6 miliremų per metus. Šie lygiai gali skirtis priklausomai nuo regiono ar individualių veiksnių, tačiau jie leidžia suprasti, kad spinduliuotės fonas yra normalus ir nesukelia didelių sveikatos problemų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai neatsakinga žmogaus veikla gali sukelti papildomą spinduliuotę, kuri lokaliai gali viršyti saugų spinduliuotės foną“, – apie mus nuolat supančią spinduliuotę pasakoja mokslininkas.
Tarp tiesos ir spekuliacijų
Anot dr. V. Karabanovo, viešojoje erdvėje galima išvysti daugybę spekuliacijų apie neva žmogaus sveikatai žalingas buitinių prietaisų skleidžiamas bangas. Dr. V. Karabanovas atkreipia dėmesį, kad tokioms spekuliacijoms bent jau kol kas nėra jokio mokslinio pagrindo.
„Visi mes naudojame įvairiausius buitinius prietaisus, kurie skleidžia skirtingo bangos ilgio elektromagnetinę spinduliuotę. Žiemos sezono metu daugiausia infraraudonosios spinduliuotės skleidžia radiatoriai. Nemažai spinduliuotės skleidžia namuose sumontuotos kambarių apšvietimo sistemos. Jei kalbėtume apie elektromagnetinę spinduliuotę, daugiausia visuomenės diskusijų vyksta dėl mikrobangų krosnelių, televizorių, Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir mobiliųjų telefonų. Mikrobangų krosnelės naudoja aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę maistui gaminti. Nors jų spinduliuotės lygis gana aukštas, jos yra saugios, jei naudojamos pagal instrukciją ir tinkamai prižiūrimos.
Šiuolaikinių televizorių, projektorių ir monitorių skleidžiama spinduliuotė irgi atitinka tarptautinius saugos standartus ir nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai. Pastaruoju metu spaudoje galima rasti daug prieštaringų nuomonių dėl Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir išmaniųjų mobiliųjų telefonų, ypač 5G ryšio, naudojimo. Tačiau bent kol kas jokie patvirtinti moksliniai tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp mobiliojo telefono spinduliuotės ir sveikatos problemų. Tačiau, jei žmogui kelia nerimą buitinio prietaiso spinduliuotės lygis, jis gali imtis papildomų priemonių, pvz., laikytis atstumo nuo prietaisų ar naudoti apsauginį ekraną. Manau, didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.
Kitos žalos didesnės
Sparčiai tobulėjant technologijoms, daugelis savo gyvenimo, ko gero, nebeįsivaizduoja be išmaniojo telefono ir kitų komfortą keliančių įrenginių. Dažniausiai tokius įrenginius žmonės laiko arti kūno. Ar tai kenksminga?
„Mobilieji telefonai ir išmanieji laikrodžiai, kaip ir bet koks kitas elektroninis įrenginys, skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę. Tačiau mobiliojo telefono naudojimas ir nešiojimas kišenėje ar atsakymas į skambučius nekelia sveikatai kenksmingo poveikio, nes jo skleidžiamos spinduliuotės lygis yra per mažas. Tačiau, jei norite sumažinti bet kokią riziką, galite laikyti telefoną toliau nuo savo kūno, pavyzdžiui, naudoti laisvų rankų įrangą. Dėl laikymo šalia lovos naktį ir krovimo prie lovos nėra mokslinių įrodymų, kad tai kenkia sveikatai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia miego sutrikimų. Jei telefonas yra arti lovos ir jūs nuolat gaunate pranešimų ir skambučių, tai paprasčiausiai trikdo jūsų miegą, todėl geriausia būtų laikyti telefoną toliau nuo miegamojo“, – sako mokslininkas.
Daugybė žmonių dirba kompiuteriu, prie jo praleidžia visą darbo dieną. Ar toks darbo pobūdis žalingas sveikatai? Anot NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjo dr. Jono Veniaus, kompiuterio ekrano skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra per silpna, kad pakenktų sveikatai. Tačiau netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio ir darbas be pertrauktų sveikatai pakenkti gali.
„Jau ne viename tyrime yra įrodyta, kad darbas prie kompiuterio visą dieną gali turėti įtakos tam tikriems sveikatos sutrikimams. Tačiau didžioji jų dalis yra siejama su ilgu sėdėjimu, netaisyklinga sėdėsena ir įtemptu žiūrėjimu į ekraną. Neretai – ir esant netinkamam apšvietimui. Žinoma, kompiuteris ir jo monitorius yra prietaisai, kurie veikia naudodami elektros energiją. Elektromagnetinė spinduliuotė yra generuojama elektros srovei tekant įvairiais elektronikos komponentais, esančiais prietaisuose, didžiąja dalimi – kompiuterio maitinimo bloku. Tačiau ši spinduliuotė yra ypač silpna ir jokio poveikio sveikatai neturi. Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga. Ekranų skleidžiama šviesa yra regimojo spektro srities, t. y. analogiška spinduliuotei, kurią skleidžia šviesos lemputės, tad ir kompiuterių monitoriai mums nekelia pavojaus“, – sako dr. J. Venius.
Prižiūri institucijos
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie antenas ir jų ryšį su žmogaus sveikata. Kaip yra iš tiesų? Dr. J. Venius atkreipia dėmesį, kad antenų skleidžiama spinduliuotė poveikio mūsų ląstelėmis neturi.
„Šiuolaikiniame gyvenime mus supa daugybė įvairiausių antenų (dažniausiai tai būna tiek siunčiantis informaciją, tiek priimantis ją įrenginys), pradedant mobiliuoju telefonu ir baigiant bevieliais prietaisais, interneto ryšiu. Vis dėlto daugiausia nerimo ir klausimų visuomenei kelia mobiliojo ryšio stotys ir antenos. Visų mus supančių antenų (siųstuvų) skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra ne jonizuojančioji spinduliuotė, t. y. ji neturi pakankamai energijos, kad pažeistų atomus ar molekules, todėl tiesioginių pažaidų mūsų ląstelėms ar genetinei medžiagai nesukelia. Neretai girdime teiginių, kad ir nekenksminga, tačiau nuolat veikianti elektromagnetinė spinduliuotė ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Tačiau reikia suprasti, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ir jo sukeltą žalą įvertinti labai sunku. Dažniausiai žmogų veikia daugybė ir kitų, daug reikšmingesnių rizikos veiksnių, o sutrikus sveikatai negalime išskirti vieno sutrikimą sukėlusio veiksnio. Be to, visų elektromagnetinius laukus kuriančių prietaisų naudojimą Lietuvoje atidžiai prižiūri atsakingos institucijos, o leidžiamos naudoti elektromagnetinės spinduliuotės normos yra bene 50 kartų mažesnės už ribines, riziką galinčias sukelti vertes“, – sako medicinos fizikas.
Dozė griežtai kontroliuojama
Dar vienas nerimą kai kuriems žmonėms keliantis dalykas – radiologiniai tyrimai. Specialistai pabrėžia, kad nors per tam tikrus radiologinius tyrimus pacientas ir gauna apšvitos, jos dozė yra griežtai kontroliuojama, be to, tokie tyrimai atliekami tik įvertinus jų būtinumą.
„Radiologinių tyrimų metu žmogaus organizmą veikia jau kita, daug energijos turinti jonizuojančioji spinduliuotė. Daugiausia apšvitos žmonės gauna kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu. Šis tyrimas yra labai detalus ir išsamus, dažniausiai taikomas tik esant labai specifinių indikacijų. Didelės apšvitos dozės gaunamos ir per intervencinės radiologijos procedūras, pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) tyrimą. Rentgeno ar mamografijos tyrimų metu, kai atliekama plokštuminė rentgeno nuotrauka, dozės yra dešimtis kartų mažesnės, o dantų rentgeno atveju – iki 1 000 kartų mažesnės, palyginti su KT metu gaunamomis dozėmis. Tačiau visų medicininių tyrimų, kuriuos atliekant naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, dozės yra griežtai kontroliuojamos įstaigoje dirbančių medicinos fizikų ir nuolat teikiamos Radiacinės saugos centrui. Tad pacientai gali būti ramūs – tyrimo metu jie gaus gaus mažiausią diagnostikai atlikti būtiną dozę“, – pasakoja dr. J. Venius.
Didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė.
Skrydis ir rentgenas
Medicinos fizikas atkreipia dėmesį, kad pacientai neretai nerimauja dėl rentgeno tyrimo metu gaunamos apšvitos. Dr. J. Venius ramina, kad baimintis tikrai nereikėtų – pavyzdžiui, kelias valandas skrisdamas lėktuvu keleivis patiria tiek pat apšvitos, kiek darant vieną krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.
„Radiacinės saugos centro duomenimis, Lietuvos gyventojas iš jį supančios aplinkos dėl natūralios gamtinės spinduliuotės vidutiniškai per metus patiria apie 2,5 mSv apšvitą net ir neatliekant jokių medicininių procedūrų. Papildomai iš medicininių procedūrų žmogus vidutiniškai gauna dar maždaug 0,65 mSv apšvitos per metus. Palyginimui: 1 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dozė – maždaug 0,01 mSv. Įdomu tai, kad net maistas ir vanduo skleidžia tam tikrą kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią kuria natūraliai gamtoje esantys ir į maistą ar vandenį patenkantys radioaktyvūs nuklidai. Tokia apšvita sudaro maždaug 12 proc. visos žmogaus patiriamos apšvitos. Skrydžio metu žmonės taip pat patiria didesnę apšvitą nei žemės paviršiuje. Palyginimui: 3–4 valandų skrydžio metu lėktuvo keleiviai gali patirti iki 0,01 mSv apšvitą. Taigi, viena krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ir atitiktų maždaug 3–4 valandų trunkantį skrydį“, – palygina dr. J. Venius.
Medicinos fizikas taip pat pastebi, kad kartais pacientai gydytojų reikalauja atlikti papildomus radiologinius tyrimus, tačiau medikai tai daryti atsisako.
„Radiologiniai tyrimai, ypač tokie, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, yra skiriami labai atsakingai, tik esant aiškių indikacijų ir kai duomenų apie paciento sveikatos būklę negalima gauti naudojant kitas priemones“, – apibendrina dr. J. Venius.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.7 komentarai -
0 komentarai -
LNK inf.6 komentarai
Šiaip