Visi esame sukurti judėti, todėl net ir minimalus fizinis aktyvumas kasdien duoda milžinišką naudą mūsų sveikatai.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė akcentuoja, kad, kai nesame pakankamai fiziškai aktyvūs, mūsų kūnai apie tai signalizuoja – mažėja energijos, prastėja nuotaika, didėja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau numalšiname stresą, silpsta imuninė sistema ir atsiranda kitų nemalonių simptomų.

Kada žmogus laikomas fiziškai aktyviu?

Anot fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos R. Burzdžienės, fizinis aktyvumas – tai bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai.

„Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra tada, kai, atliekant griaučių raumenų sukeltus judesius, energijos suvartojama daugiau nei ramybės būsenoje. Tai bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą: įvairios sporto rūšys, namų ūkio darbai ar laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų“, – aiškino ji.

R. Burzdžienė: „Visi galime ir turime atrasti fizinę veiklą, kuri teikia malonumą ir visas kitas sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo naudas.“ Medcentras.lt archyvo nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose siūloma per dieną skirti ne mažiau kaip 30 minučių bent jau vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

„Vidutinio intensyvumo veiklos metu pakyla pulsas, padažnėja kvėpavimas, sušylama. Tad, jei einate į darbą bent 15 minučių spartesniu žingsniu, galite šnekėti, bet jau būtų sunkoka dainuoti, tai jau sveikatą stiprinanti fizinė veikla“, – kalbėjo specialistė.

Pasak jos, fizinis aktyvumas turi būti reguliarus, naudingas sveikatai ir lavinantis funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai.

„Dėl to bandymas po pasyvios savaitės per pusdienį sukasti visą sodą tikrai nebus sveikatą stiprinanti veikla, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad mankštinantis labai svarbu kokybiškas poilsis tarp fizinio krūvio intervalų: – Poilsis būtinas, kad raumenyse atsinaujintų energinės medžiagos ir pasišalintų jų skilimo produktai.“

Kai netreniruoji kūno – jį prarandi

Fizinis aktyvumas didina atsparumą stresui, mažina baimes, nerimą, gerina nuotaiką, bendrą savijautą, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, leidžia lengviau bendrauti, socializuotis, pagreitina energijos gamybos procesus, mažina nuovargį, stiprina imuninę sistemą, didina raumenų jėgą, ištvermę. Taip pat yra išlaikomas kaulų tvirtumas, mažėja osteoporozės rizika, gerėja pusiausvyra, koordinacija, mažėja traumų, kaulų lūžių, nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, kardiologinių ligų ir vėžio rizika.

Specialistė R. Burzdžienė pabrėžė, kad tempimo, jėgos ir aerobiniai pratimai 30–50 proc. sumažina tikimybę susirgti daugeliu lėtinių ligų, stimuliuoja, mažina uždegimo procesus organizme.

„Fizinis aktyvumas stimuliuoja galvos smegenų neuronų, kurie nyksta nuo per didelio streso, pertempimo, emocijų valdymo, atsinaujinimą. Tai puiki ir pigi priemonė palaikyti psichinę ir fizinę sveikatą, gerą darbingumą, dėmesio koncentraciją ir atsparumą stresui“, – akcentavo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Pasak jos, kai netreniruoji kūno, prarandi labai daug – energiją, nuotaiką, anksčiau įgytas fizines ypatybes ir sveikatą.

„Mūsų raumenys – labai svarbi kūno biochemijos dalis. Jie gamina kūno ląstelėms aktyvuoti ir gydyti reikalingas medžiagas. Nenaudojant griaučių raumenų, jie atrofuojasi, mažėja galimybių gaminti tas naudingas medžiagas, – teigė ji. – Kai esame fiziškai pasyvūs, raumenų skaidulos apauga riebalais, prasideda uždegimo procesai, negrįžtamai ardantys raumenų struktūras. Nenaudojant raumenų, dauguma kūne vykstančių procesų lėtėja. Kūnas apsunksta, prastėja virškinimas, kvėpavimas, didėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų rizika. Išderinama tobula kaulų ir raumenų sistemos biomechanika, didėja nugaros, sąnarių skausmų, įvairių traumų tikimybė.“

Pradėti gali kiekvienas

Norintiems sveikiau ir aktyviau gyventi, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja rekomendavo pradėti tai daryti po truputį, bet sistemingai.

„Nereikia pirmą dieną apsiavus sportinius batelius iškart bėgti. Tai nebus nei sveika, nei malonu. Iš pradžių užteks bent 15 minučių ar pusvalandį ramiai pavaikščioti, paskui kasdien vis po minutę kitą didinti trukmę ir tempą. Svarbiausia – pradėti nuo to, kas malonu ir skatintų tai tęsti“, – minėjo ji ir pridūrė, kad, remiantis atliktais tyrimais, pajutus teigiamą pirmųjų treniruočių poveikį, žmogaus motyvacija būti fiziškai aktyviam pakyla.

R. Burzdžienė patarė stengtis daugiau judėti pėsčiomis ar dviračiu, o važiuojant automobiliu ar viešuoju transportu – išlipti tolėliau nuo darbo. Lipti laiptais, o ne kilti liftu. Kalbant telefonu – nesėdėti. Kas valandą darbe daryti pertraukas, per jas lengvai pasimankštinti, pasivaikščioti.

Gydytoja ragina su šeima ar draugais rinktis aktyvesnius laisvalaikio leidimo būdus – eiti į žygius, atrasti naujus pažintinius takus, kavines keisti piknikais gamtoje, kur galima atsinešti kamuolį, skraidančią lėkštę ar sugalvoti kitų aktyvių pramogų, kurios galimos ir vandens telkiniuose.

„Jei neturite laiko lankyti sporto klubą, parsisiųskite patinkančio sporto programėlę, skirtą pradedantiesiems, ir pradėkite nors po kelias minutes sportuoti pagal ją. Siūlau išbandyti skirtingo tipo fizines veiklas, kol atrasite tikrai patinkančią. Gal patiks orientavimosi sportas, gal tenisas, žaidimai su kamuoliu, gal važinėti dviračiu, plaukti, kovos menai, bėgimas ar dar kokia nors sporto šaka. Bandykite ir tikrai atrasite sau tinkančią sporto šaką, judesio džiaugsmą, nesvarbu, kokio amžiaus esate“, – skatino specialistė.

Užs. 1857670