Be mažiau nei prieš 100 metų sukurtų antibiotikų, arba antimikrobinių vaistų, šiais laikais neįsivaizduojamas bakterijų sukeltų infekcijų gydymas. Tačiau atsiranda naujų iššūkių: šie kai kuriais atvejais gyvybes gelbstintys vaistai, vartojant juos per dažnai arba nepagrįstai, savavališkai, praranda efektyvumą.

Gydo ne visas ligas

Antibiotikai naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis. Gydant antibiotikais, svarbiausia skirti juos kuo siauresnio spektro, kad mažiau paveiktų naudingas žmogaus organizmui bakterijas.

Siekiant, kad šie vaistai neprarastų efektyvumo, kiekvieną kartą, prieš juos skirdami, gydytojai turėtų įsitikinti, ar pacientas iš tiesų serga bakterine, o ne virusine infekcija. Tiksliai nustatyti, kokios kilmės yra infekcija – virusinės ar bakterinės, gydytojui padeda detalus paciento ištyrimas: surinkta ligos anamnezė, paciento fizinė apžiūra ir atliktų kraujo tyrimų rezultatai. Pasak Santaros klinikų klinikinės farmakologės Simonitos Alaburdės, antibakteriniai vaistai skiriami tik tuomet, kai ligą sukelia bakterijos ir remiamasi žinomo arba įtariamo ligos sukėlėjo jautrumu konkrečiam antibiotikui. Sloga, gripas, bronchitas, kovidas, hepatitas ir dauguma kitų virusų sukeltų ligų antibiotikais negydoma, nes virusinių infekcijų jie neveikia ir gydant ligą neturi jokios reikšmės.

Nors šie vaistai, skirti bakterijoms naikinti, pradeda veikti iš karto, tikėtina, kad pats ligonis geriau pasijus tik po 2–3 dienų. Ne visada įmanoma sužinoti konkretų ligos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, tad, jei, praėjus kelioms dienoms, pagerėjimo nejaučiama, reikia informuoti gydantį gydytoją, kuris nuspręs, ar reikia koreguoti gydymą. S. Alaburdė pastebi, kad mūsų visuomenėje dar tebegaji savigyda. Pacientas, dažniausiai neturėdamas tiek žinių, kad galėtų objektyviai įvertinti ligos priežastį, požymius, gydymo rezultatus, nori greitai pasveikti ir neretai pats sugalvoja, jog jam reikia antibiotikų, užsilikusių vaistinėlėje. „Netinkamai, savavališkai vartojant antibiotikus didėja bakterijų atsparumas, tai gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – perspėja S. Alaburdė.

Simonita Alaburdė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis gali atsirasti vartojant bet kokius vaistus. Ne išimtis – ir antibiotikai. „Nepageidaujamas šių vaistų poveikis priklauso nuo konkretaus antibiotiko, gydymo trukmės, individualių paciento savybių. Jis tikrai nepasireiškia kiekvienam vartojančiam antibiotikus“, – sako gydytoja. Bėrimai, patinimas ir pasunkėjęs kvėpavimas, klausos pablogėjimas, virškinimo trakto sutrikimai – viduriavimas, nevirškinimo jausmas, pykinimas, vėmimas ar pan., grybelinės infekcijos, pačios ligos simptomų paaštrėjimas – tai nepageidaujamas antibiotikų poveikis. Atsiradus bent vienam iš jų, reikia kuo skubiau apie tai pranešti gydytojui, kuris pakoreguos gydymą.

Bene didžiausia antibiotikų vartojimo klaida – savavališkai koreguoti  gydymo režimą: per anksti nutraukti gydymą pasijutus geriau, sumažinti ar padidinti dozę. Klinikinė farmakologė S. Alaburdė primena, kad vaisto lapelyje nurodytas gydymo režimas yra ištirtas ir patvirtintas klinikiniais tyrimais kaip užtikrinantis geriausią gydymo rezultatą. Jeigu nurodyta vaistą vartoti kas 6 valandas, taip reikėtų ir daryti. Laiku neišgėrus vaisto, kitu metu jo nereikėtų dubliuoti, taip pat nelaužyti, netrinti tablečių, jeigu nenurodė gydytojas.

Jei yra užsilikusių tablečių iš anksčiau, apie tai pravartu informuoti gydytoją, – jei gydymui bus skirta tokių pačių antibiotikų, vaistų teks pirkti mažiau. Antibiotikų galiojimo laikas netrumpas, kartais gali siekti net 5 metus. Tačiau labai svarbu, ar šie vaistai laikomi tinkamomis sąlygomis. Žmonės neretai linkę juos laikyti šaldytuve, nors dažniausiai tai nebūtina – tinkama ir kambario temperatūra.

Netinkamas, savavališkas antibiotikų vartojimas didina bakterijų atsparumą, gali lemti neefektyvų gydymą ir pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Grėsmė sveikatai

Atsparumas antibiotikams yra didžiulė sveikatos ir saugumo grėsmė pasauliniu mastu. Neteisingai vartojant šiuos preparatus, dalis bakterijų pasikeičia, prisitaiko, nebereaguoja į vaistus, tampa atsparios ir tą atsparumo geną gali perduoti vienos kitoms, netgi ne vien savo palikuoniams, o toms, kurios gyvena dabar. „Atsiradus bakterijų atsparumui antibiotikams, tampa sunkiau išgydyti kai kurias šiuo metu įprastas infekcijas, gali sutrikti paciento gydymas, tekti gydyti ilgiau, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė. Tai tampa iššūkiu, nes reikia ieškoti kitų sprendimų, kurti platesnio spektro antibiotikus, išauga ir gydymo kainos, padidėja mirštamumo rizika. Tik supratimas apie antimikrobinį atsparumą, pakankamas informacijos pateikimas gali sumažinti vaistams atsparių infekcijų atsiradimą ir plitimą“, – teigia Santaros klinikų gydytoja klinikinė farmakologė S. Alaburdė.

Jei vartojote arba vartojate antibiotikus

Ko vengti vartojant antibiotikus?

Gydymo antibiotikais laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti alkoholio. Kai kuriais atvejais reikėtų vengti pieno produktų, nevalgyti greipfrutų, negerti jų sulčių (bent kelias valandas pavartojus vaistų).

Jeigu, paskyrus antibiotikų, pacientas vartoja dar ir kitus vaistus ar vaistažoles, apie tai jis turėtų pranešti gydančiam gydytojui. Kai kurie vaistai ar vaistažolių preparatai gali tarpusavyje sąveikauti su antibiotikais ir nulemti pakitusį vienų ar kitų vaistų poveikį.

Kaip atgaivinti organizmą po antibiotikų vartojimo?

Vartodami antibiotikus sudarome terpę daugintis kitoms bakterijoms, grybeliams, paveikiame ir tas bakterijas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, žarnyno mikroflorą. Žarnyne yra mums būtinai reikalingų gerųjų bakterijų, jos padeda virškinti, gamina kai kuriuos vitaminus. Norėdami atkurti pažeistą mikroflorą, sustiprinti imuninę sistemą, į savo mitybą turime įtraukti probiotikų turinčio maisto. Tai natūralus jogurtas, kefyras, fermentuotos daržovės, maistas, turintis skaidulų, patariama gerti daugiau vandens, derinti tinkamą poilsio ir darbo režimą.

Po antibiotikų vartojimo atsiradus nusiskundimų dėl virškinimo trakto sutrikimų ir esant nepakankamai mitybai, galima vartoti probiotikų ir prebiotikų, nors jie būtini ne visais atvejais.