NEIŠNAUDOJAMI NEMOKAMI SVEIKATOS TYRIMAI: KAI KURIEMS – GĖDA

Apie valstybės kompensuojamus sveikatos tyrimus LNK žurnalistė kalbėjosi su Valstybinės ligonių kasos paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiaja specialiste Jurgita Grigariene.

– Kokie tie tyrimai, kuriais gyventojai gali pasinaudoti?

– Lietuvoje jau beveik 20 metų yra vykdomos penkios prevencinės programos. Keturios yra skirtos onkologiniams susirgimams ir viena skirta širdies ir kraujagyslių ligoms. Dėl onkologinių susirgimų gali pasitikrinti moterys t. y. dėl gimdos kaklelio vėžio ir dėl krūties vėžio. Taip pat tiek vyrai, tiek moterys gali pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, o vyrai dėl priešinės liaukos vėžio.

Bet iš tikrųjų tiek vyrai, tiek moterys turėtų vienodai atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.

– Jau 20 metų vyksta šios prevencinės programos, ar pastebit, kad auga gyventojų, kurie ateina pasitikrinti, skaičius?

– Taip, besitikrinančių asmenų skaičius auga. Jeigu žiūrėtume, kokie buvo duomenys prieš 20 metų, tai aktyvumas buvo labai nedidelis. Aišku, mes norėtume, kad tų pacientų būtų dar daugiau, nes prevencija yra labai svarbi. Nes pacientas nejaučia jokių simptomų, kai tik liga prasideda ir mes siekiam prevencijos metu pagauti tą ligą, kuomet dar ji neturi jokių požymių. Ir tada jeigu reikia kažkokio gydymo, jis atliekamas, pacientui yra išsaugomas darbingumas, jis gali greitai grįžti į darbą. Galiu pasakyti, kad gimdos kaklelio prevencinėje programoje gali sudalyvauti moterys nuo 25 iki 60 metų, krūties prevencinėje programoje – nuo 50 iki 70 metų, storosios žarnos prevencinėje programoje – vyrai ir moterys nuo 50 iki 75 metų, priešinės liaukos programoje – vyrai nuo 50 iki 70 metų, o širdies prevencinėje programoje – vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų. Dažnai sako pacientai, aš nejaučiu jokių simptomų, kam tikrintis? Bet dažniausiai onkologinė liga prasideda tyloje, be simptomų ir siekiant tą ligą pagauti pačiose pirmose stadijose prevencinės programos yra būtent ta priemonė, kuria reikėtų pasinaudoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip suprantu, 50 proc. visų pacientų, kurioms priklauso tos programos, ateina pasitikrinti. Dalis dar neateina. Kaip manote, ar gydytojai turėtų paskatinti, ar čia jau pačių žmonių sąmoningumas?

– Turbūt daug faktorių lemia, kodėl žmogus ateina ar neateina. Aišku, ir gydytojo vaidmuo yra labai svarbus, ir pačio paciento požiūris į savo sveikatą. Dažnai mes girdime, kai sako, aš esu sveikas, niekuo nesergu, neturiu jokių simptomų. Bet reikėtų nepamiršti savęs, savo artimųjų. Gal kartais užtenka tik paraginti savo artimą nueiti pasitikrinti. Aišku, pasitaiko atvejų, kai sudalyvauja prevencinėje programoje ir randami rimti pakitimai, tada gali būti ir liūdnesnės pasekmės. Todėl visą laiką sakom, kad prevencinė programa turi tam tikrą periodiškumą nustatytą – kas kiek laiko reikėtų tikrintis. Gimdos kaklelį kas 3-5 metus, priklausomai nuo moters amžius, krūties prevencinėje programoje galima kas du metus sudalyvauti, storosios žarnos programoje taip pat kas du metus. Priešinės liaukos programoje, priklausomai nuo tyrimų rezultatų ir amžiaus, gali vyrai sudalyvauti kas du ar kas penkerius metus. O širdies prevencinėje programoje, priklausomai nuo nustatytos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, tas pacientas ateis po vienų, po dvejų ar po ketverių metų. Jeigu ta rizika yra labai didelė, tai jis tikrai nėra paleidžiamas ir siunčiamas išsamiau išsitirti širdį pas gydytoją kardiologą.

– Ką jūs pastebit, kas labiau rūpinasi savo sveikata – moterys ar vyrai?

– Galėčiau pastebėti, kad moterys. Vyrai save pamiršta, galbūt kartais jaučia tokį ir gėdos jausmą. Bet iš tikrųjų tiek vyrai, tiek moterys turėtų vienodai atsakingai žiūrėti į savo sveikatą.