KAIP SU VAIKAIS KALBĖTI APIE LYTIŠKUMĄ IR LYTINIU KELIU PLINTANČIAS LIGAS

Apie lytinę sveikatą tėvams kalbėtis su atžalomis dažnai yra nejauku. Tačiau specialistai tvirtina, kad reikia išdrįsti apie tai prabilti, – būtina suteikti žinių, kurios ateityje jiems padės būti sveikesniems.

Įvardyti kūno dalis

Vaikų psichologė Simona Velikienė sako, kad lytinio švietimo temomis su vaikais kalbėti galima pradėti nuo mažų dienų, tik svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas – skirtingas, todėl reikia prisitaikyti prie jo individualių poreikių ir suvokimo lygio.

„Nuo kūdikystės svarbu vaikui įvardyti kūno dalis su tikrais jų pavadinimais, įskaitant ir lytinių organų pavadinimus, – varpa ir makštis, arba penis ir vulva. Su 3–4 metų vaikais galima kalbėti, kuo skiriasi mergaitės nuo berniukų, apie 4–5 metus gali kilti klausimų apie gimimą, į juos reikia atsakyti vaikui suprantama kalba. Su 6–10 metų vaikais galima daugiau aptarti, kaip užsimezga gyvybė, kaip gimsta kūdikis, papasakoti apie brendimą, kūno pokyčius. Galima užsiminti apie lytinius santykius kaip apie suaugusių žmonių intymią veiklą, tik svarbu informaciją pritaikyti prie vaiko supratimo lygio ir pasakoti tiek, kiek jis klausia. Su 11–18 metų paaugliais verta detaliau kalbėti apie lytinius santykius, jų saugumą, lytines ligas, kontracepciją“, – komentuoja S. Velikienė.

Taktiškai, bet aiškiai

Psichologė aiškina, kad kalbėjimasis su vaikais lytiškumo temomis yra ilgalaikis procesas, todėl vertėtų suteikti vaikui informaciją laipsniškai ir būti pasirengusiems atsakyti į klausimus, jei tokių kiltų. Kalbantis tokiomis temomis tėvams reikia būti atsargiems, taktiškiems ir supratingiems.

„Vaikai turėtų žinoti, kad jie gali jumis pasitikėti ir kalbėti bet kokia tema, kuri jiems kelia susirūpinimą ar klausimų. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, suvokimo lygį ir kalbėti suprantamai, vartoti paprastus žodžius, pavyzdžiui, galima paklausti: „Ar esi girdėjęs apie lytinius santykius?“, „Ar turi kažkokių klausimų apie tai?“, „Ar žinai, kas yra lytinės ligos?“ ir pan. Gali būti, kad vaikas neatsakys iš karto, ir viskas dėl to yra gerai. Svarbu vaikui parodyti, kad esate pasirengę jį išklausyti, kai jis bus pasirengęs kalbėti“, – sako S. Velikienė.

Imtis: nemokama vakcinacija nuo ŽPV 11 metų sulaukusioms mergaitėms Lietuvoje vykdoma nuo 2016 m., o nuo pernai galima paskiepyti ir tokio paties amžiaus berniukus. / freepik.com nuotr.

Ji pataria kalbėti kuo aiškiau, vengti sudėtingos terminologijos ar pernelyg išsamios informacijos, nes vaikas gali sutrikti, atsiriboti. Pavyzdžiui, kalbant apie kontracepciją, galima kaip pavyzdžius paminėti prezervatyvus ar kontraceptines tabletes, paaiškinti, kaip jie veikia, o kalbant apie lytiniu keliu plintančias ligas – koncentruotis į tai, kaip sumažinti jų riziką laikantis saugaus lytinio gyvenimo būdo ir kodėl svarbi prevencija.

Informacijos ieško kitur

Pasak gydytojos akušerės-ginekologės prof. Kristinos Jarienės, lytiškai plintančių infekcijų ir dėl jų atsiradusių ligų prevencijos klausimas lytiškai šviečiant yra itin svarbus ir šią svarbą turėtų suvokti ir žinoti ne tik apie lytinį gyvenimą smalsaujantys paaugliai, bet labiausiai – jų tėvai ar globėjai, kurie turėtų būti pirmi ir vieni svarbiausių prevencinės žinios skleidėjų. Vis dėlto K. Jarienės ir kolegų atliktas Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių seksualinės elgsenos tyrimas atskleidė, kad, 56 proc. apklaustų vyresniųjų klasių moksleivių teigimu, tėvai niekada su jais nekalba lytinio gyvenimo temomis. Dar 14 proc. jaunuolių teigė, kad jie niekada nekalbės su savo tėvais lytinio gyvenimo temomis, net jei tėvai inicijuos tokį pokalbį. Tad galiausiai net 70 proc. paauglių reikiamos informacijos ieško pasirinkdami kitus prieinamus šaltinius. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad rizikingi lytiniai santykiai paauglystėje vėliau gali tapti rimtų reprodukcinės sveikatos sutrikimų priežastimi, tad šviesti visuomenę yra labai svarbu.

Kaip pavyzdį ji pamini vieną aktualiausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje ir vieną dažniausių moterų onkologinių ligų – gimdos kaklelio vėžį, kurio didžiausias rizikos veiksnys yra ilgai išliekantys organizme aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai, į gimdos kaklelį patenkantys lytinių santykių metu.

Jei šiandien, atlikdama tyrimus, viruso neaptikau, dar nereiškia, kad jo neaptiksiu po kelerių metų, net jei moters lytinis gyvenimas jau kurį laiką bus sėslus.

„Tačiau ŽPV yra ne tik gimdos kaklelio vėžio sukėlėjai. Lygiai taip pat šie virusai aptinkami sergant makšties, vulvos, išangės vėžiu. Apie gimdos kaklelį kalbame bene garsiausiai, nes šiems virusams gimdos kaklelis patinka labiausiai. Kita vertus, pastaraisiais metais ypač daugėja kitų lokacijų vėžio atvejų, o šalia kitų rizikos veiksnių, kurie gali jį sukelti, vienas svarbiausių vėl yra ŽPV“, – sako gydytoja.

Gali atsirasti karpų

ŽPV, kurie sukelia vėžines ligas, priskiriami didelės rizikos virusų grupei. Tačiau yra ir daugybė vadinamųjų mažos rizikos ŽPV tipų, kurie, tikėtina, onkologinės ligos nesukels, tačiau dėl jų gali atsirasti tipinių karpų gimdos kaklelyje, makštyje, ant varpos, tarpvietės, išangės. Tiek vienais, tiek kitais ŽPV tipais užsikrečiama artimo kontakto metu: bučiuojantis, glamonėjantis, bet kokių lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių ar analinių), o užsikrėsti gali tiek moterys, tiek vyrai. Lygiai taip pat abi lytys gali tapti šių virusų nešiotojais.

Pasak K. Jarienės, yra apskaičiuota, kad ŽPV per gyvenimą užsikrečia beveik 90 proc. žmonių. Didžioji dalis virusais atsikrato net nežinodami, kad jais buvo infekuoti, tačiau visada išlieka rizika užsikrėsti vėl ir vėl, ir jei šie virusai organizme lieka ilgai, tai yra tiesus kelias į ligą. Naujausių tyrimų duomenimis, virusas organizme gali tūnoti neaptinkamas ilgą laiką ir reaktyvuotis, kai atsiranda palankios sąlygos.

„Todėl, kalbėdama su savo pacientėmis, nuolat primenu, kad jei šiandien, atlikdama tyrimus, viruso neaptikau, dar nereiškia, kad jo neaptiksiu po kelerių metų, net jei moters lytinis gyvenimas jau kurį laiką bus sėslus ir, atrodo, jokių papildomų rizikos veiksnių užsikrėsti šiais virusais lyg ir nėra“, – sako profesorė.

Jos teigimu, tiriant didelę imtį įvairaus amžiaus Lietuvos moterų, kas ketvirtai jų buvo aptikti ŽPV gimdos kaklelyje, o jaunesnėms nei 20 metų lytiškai aktyvioms merginoms šis virusas aptiktas beveik kas antrai. Visi ŽPV infekcijos atvejai gimdos kaklelio vėžiu netampa, tačiau, priklausomai nuo didelės rizikos ŽPV tipo, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu ilgai virusu infekuotoms moterims, palyginti su viruso neturinčiomis, gali padidėti ir daugiau nei 400 kartų. ŽPV išgydyti negalima, kol kas nėra jokių virusą naikinančių tablečių ar tepalų, tačiau yra prevencinė priemonė – vakcina nuo ŽPV, kuri efektyviausia, kai skiepijama dar iki lytinių santykių pradžios, tačiau ne mažiau svarbi ir vyresniems jaunuoliams, ir suaugusiems žmonėms.

Labiausiai klaidina mitai

Nemokama vakcinacija nuo ŽPV 11 metų sulaukusioms mergaitėms Lietuvoje vykdoma nuo 2016 m., o nuo 2023 m. galima paskiepyti ir tokio pat amžiaus berniukus. Laiku nepaskiepytoms mergaitėms galima sudaryti individualų skiepijimo kalendorių, iki joms sukaks 18 metų. Nors skiepijama valstybės lėšomis, tačiau skiepijimo apimtis šioje amžiaus grupėje nepakankama ir tesiekia kiek daugiau nei 60 proc. Tam nemažą įtaką daro mitai apie ŽPV ir skiepus nuo jo.

K. Jarienė pastebi, kad dažnai tėvai, atsisakydami skiepyti vaikus nuo ŽPV, argumentuoja, jog skiepytis neaktualu, nes jų vaikai dar neturi lytinių santykių, tačiau taip manyti – klaidinga.

„Pasitaiko, kai lytinių santykių neturėjusiems paaugliams nustatomos mažos rizikos ŽPV sukeltos lytinių organų karpos. Jų atsiranda, kai yra kontaktas su viruso nešiotoju. Nebūtina turėti tikrų lytinių santykių, kad užsikrėstum, kartais pakanka petingo ar kito lytinių organų sąlyčio, nes ŽPV, lemiantis karpų atsiradimą, gali būti perduodamas intymaus odos–odos kontakto metu. Dauguma žmonių patys mažų karpų net nemato, jas pastebi gydytojas, konsultuojantis dėl kitų nusiskundimų. Nežinodamas, kad yra infekuotas, žmogus virusą platina toliau. Kita vertus, kas trečias vyresniųjų klasių paauglys prisipažįsta turėjęs tikrų lytinių santykių, tad rizika užsikrėsti tampa gana ankstyva“, – sako pašnekovė.

Tėvai dažnai užduoda klausimą, kodėl reikia skiepyti berniukus, jei vakcina yra nuo gimdos kaklelio vėžio. Pasak medikės, tai, kad vakcina apasugo tik nuo šio vėžio, yra vienas didžiausių mitų, sklandančių viešojoje erdvėje. K. Jarienės teigimu, vakcina padeda išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kai kurių kitų ikivėžinių ir vėžinių ligų, sukeliamų tam tikrų ŽPV tipų.

„Jei paskiepytume 90 proc. tikslinės grupės mergaičių, berniukų galėtume ir neskiepyti, nes jie dėl susidariusio visuomenės imuniteto, tikėtina, būtų saugūs nuo vakcinos sudėtyje esančių ŽPV tipų nulemtų ligų. Kol tokios vakcinacijos apimties nepasiekiame, berniukų vakcinacija išlieka svarbi, apsaugant juos nuo ligų, kurias gali sukelti ŽPV“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Pokalbiui reikia pasiruošti

Psichologė pataria tėvams su vaikais lytinio švietimo temomis kalbėtis ramioje, neutralioje aplinkoje, kažką kartu veikiant, pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti ar užsiimant bendru hobiu. Pokalbiui verta iš anksto pasiruošti: turėti informacijos apie lytinę sveikatą, lytinius santykius ir lytines ligas.

Svarbu vaikui parodyti, kad esate pasirengę jį išklausyti, kai jis bus pasirengęs kalbėti.

„Tačiau jei ir kažko nežinosite – ne bėda, visada galite pasakyti, kad pagalvosite, pasidomėsite ir atsakysite vėliau. Pradžioje galite pradėti nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, paaiškinkite, kokios yra lytinių organų dalys, kokios jų funkcijos. Pamažu judėkite link sudėtingesnių temų, tokių kaip lytinių santykių saugumas ir lytinių ligų prevencija. Paskatinkite savo vaiką pasidalyti savo mintimis, klausimais, nuogąstavimais“, – sako S. Velikienė.

Ji teigia suprantanti, kad tėvai gali jaustis nepatogiai kalbėdami su vaikais apie lytines ligas ir todėl viską palikti vaikui išsiaiškinti pačiam. Vis dėlto nekalbant su vaikais neįmanoma užtikrinti, kad juos pasieks teisinga ir aiški informacija, nes tuomet jie gaus informacijos iš draugų, interneto ar kitų šaltinių, kurie gali būti netikslūs ar klaidinantys.

„Suteikdami vaikams žinių šia tema, padėsite jiems atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą, saugotis nuo neplanuoto nėštumo ar infekcijų rizikos. Taip pat turite progą aptarti vertybes ir moralinius principus, tokius kaip santykiai, atsakomybė ir pagarba. Dar daugiau – teisingai pateikta informacija gali apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo ir seksualinio priekabiavimo, nes jie bus geriau pasiruošę atpažinti riziką ir žinos savo teises“, – komentuoja pašnekovė.

Galiausiai, kalbantis su vaikais tokiomis temomis, galima sustiprinti tarpusavio ryšį, suteikti vaikams daugiau pasitikėjimo savimi, nes jie žinos, kad gali kreiptis į tėvus bet kada dėl įvairių klausimų ir problemų.