Įvardyti kūno dalis

Vaikų psichologė Simona Velikienė sako, kad lytinio švietimo temomis su vaikais kalbėti galima pradėti nuo mažų dienų, tik svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas – skirtingas, todėl reikia prisitaikyti prie jo individualių poreikių ir suvokimo lygio.

„Nuo kūdikystės svarbu vaikui įvardyti kūno dalis su tikrais jų pavadinimais, įskaitant ir lytinių organų pavadinimus, – varpa ir makštis, arba penis ir vulva. Su 3–4 metų vaikais galima kalbėti, kuo skiriasi mergaitės nuo berniukų, apie 4–5 metus gali kilti klausimų apie gimimą, į juos reikia atsakyti vaikui suprantama kalba. Su 6–10 metų vaikais galima daugiau aptarti, kaip užsimezga gyvybė, kaip gimsta kūdikis, papasakoti apie brendimą, kūno pokyčius. Galima užsiminti apie lytinius santykius kaip apie suaugusių žmonių intymią veiklą, tik svarbu informaciją pritaikyti prie vaiko supratimo lygio ir pasakoti tiek, kiek jis klausia. Su 11–18 metų paaugliais verta detaliau kalbėti apie lytinius santykius, jų saugumą, lytines ligas, kontracepciją“, – komentuoja S. Velikienė.

Taktiškai, bet aiškiai

Psichologė aiškina, kad kalbėjimasis su vaikais lytiškumo temomis yra ilgalaikis procesas, todėl vertėtų suteikti vaikui informaciją laipsniškai ir būti pasirengusiems atsakyti į klausimus, jei tokių kiltų. Kalbantis tokiomis temomis tėvams reikia būti atsargiems, taktiškiems ir supratingiems.

„Vaikai turėtų žinoti, kad jie gali jumis pasitikėti ir kalbėti bet kokia tema, kuri jiems kelia susirūpinimą ar klausimų. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, suvokimo lygį ir kalbėti suprantamai, vartoti paprastus žodžius, pavyzdžiui, galima paklausti: „Ar esi girdėjęs apie lytinius santykius?“, „Ar turi kažkokių klausimų apie tai?“, „Ar žinai, kas yra lytinės ligos?“ ir pan. Gali būti, kad vaikas neatsakys iš karto, ir viskas dėl to yra gerai. Svarbu vaikui parodyti, kad esate pasirengę jį išklausyti, kai jis bus pasirengęs kalbėti“, – sako S. Velikienė.

Imtis: nemokama vakcinacija nuo ŽPV 11 metų sulaukusioms mergaitėms Lietuvoje vykdoma nuo 2016 m., o nuo pernai galima paskiepyti ir tokio paties amžiaus berniukus. / freepik.com nuotr.

Ji pataria kalbėti kuo aiškiau, vengti sudėtingos terminologijos ar pernelyg išsamios informacijos, nes vaikas gali sutrikti, atsiriboti. Pavyzdžiui, kalbant apie kontracepciją, galima kaip pavyzdžius paminėti prezervatyvus ar kontraceptines tabletes, paaiškinti, kaip jie veikia, o kalbant apie lytiniu keliu plintančias ligas – koncentruotis į tai, kaip sumažinti jų riziką laikantis saugaus lytinio gyvenimo būdo ir kodėl svarbi prevencija.

Informacijos ieško kitur

Pasak gydytojos akušerės-ginekologės prof. Kristinos Jarienės, lytiškai plintančių infekcijų ir dėl jų atsiradusių ligų prevencijos klausimas lytiškai šviečiant yra itin svarbus ir šią svarbą turėtų suvokti ir žinoti ne tik apie lytinį gyvenimą smalsaujantys paaugliai, bet labiausiai – jų tėvai ar globėjai, kurie turėtų būti pirmi ir vieni svarbiausių prevencinės žinios skleidėjų. Vis dėlto K. Jarienės ir kolegų atliktas Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių seksualinės elgsenos tyrimas atskleidė, kad, 56 proc. apklaustų vyresniųjų klasių moksleivių teigimu, tėvai niekada su jais nekalba lytinio gyvenimo temomis. Dar 14 proc. jaunuolių teigė, kad jie niekada nekalbės su savo tėvais lytinio gyvenimo temomis, net jei tėvai inicijuos tokį pokalbį. Tad galiausiai net 70 proc. paauglių reikiamos informacijos ieško pasirinkdami kitus prieinamus šaltinius. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad rizikingi lytiniai santykiai paauglystėje vėliau gali tapti rimtų reprodukcinės sveikatos sutrikimų priežastimi, tad šviesti visuomenę yra labai svarbu.

Kaip pavyzdį ji pamini vieną aktualiausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje ir vieną dažniausių moterų onkologinių ligų – gimdos kaklelio vėžį, kurio didžiausias rizikos veiksnys yra ilgai išliekantys organizme aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai, į gimdos kaklelį patenkantys lytinių santykių metu.

Jei šiandien, atlikdama tyrimus, viruso neaptikau, dar nereiškia, kad jo neaptiksiu po kelerių metų, net jei moters lytinis gyvenimas jau kurį laiką bus sėslus.

„Tačiau ŽPV yra ne tik gimdos kaklelio vėžio sukėlėjai. Lygiai taip pat šie virusai aptinkami sergant makšties, vulvos, išangės vėžiu. Apie gimdos kaklelį kalbame bene garsiausiai, nes šiems virusams gimdos kaklelis patinka labiausiai. Kita vertus, pastaraisiais metais ypač daugėja kitų lokacijų vėžio atvejų, o šalia kitų rizikos veiksnių, kurie gali jį sukelti, vienas svarbiausių vėl yra ŽPV“, – sako gydytoja.

Gali atsirasti karpų

ŽPV, kurie sukelia vėžines ligas, priskiriami didelės rizikos virusų grupei. Tačiau yra ir daugybė vadinamųjų mažos rizikos ŽPV tipų, kurie, tikėtina, onkologinės ligos nesukels, tačiau dėl jų gali atsirasti tipinių karpų gimdos kaklelyje, makštyje, ant varpos, tarpvietės, išangės. Tiek vienais, tiek kitais ŽPV tipais užsikrečiama artimo kontakto metu: bučiuojantis, glamonėjantis, bet kokių lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių ar analinių), o užsikrėsti gali tiek moterys, tiek vyrai. Lygiai taip pat abi lytys gali tapti šių virusų nešiotojais.

Pasak K. Jarienės, yra apskaičiuota, kad ŽPV per gyvenimą užsikrečia beveik 90 proc. žmonių. Didžioji dalis virusais atsikrato net nežinodami, kad jais buvo infekuoti, tačiau visada išlieka rizika užsikrėsti vėl ir vėl, ir jei šie virusai organizme lieka ilgai, tai yra tiesus kelias į ligą. Naujausių tyrimų duomenimis, virusas organizme gali tūnoti neaptinkamas ilgą laiką ir reaktyvuotis, kai atsiranda palankios sąlygos.

„Todėl, kalbėdama su savo pacientėmis, nuolat primenu, kad jei šiandien, atlikdama tyrimus, viruso neaptikau, dar nereiškia, kad jo neaptiksiu po kelerių metų, net jei moters lytinis gyvenimas jau kurį laiką bus sėslus ir, atrodo, jokių papildomų rizikos veiksnių užsikrėsti šiais virusais lyg ir nėra“, – sako profesorė.

Jos teigimu, tiriant didelę imtį įvairaus amžiaus Lietuvos moterų, kas ketvirtai jų buvo aptikti ŽPV gimdos kaklelyje, o jaunesnėms nei 20 metų lytiškai aktyvioms merginoms šis virusas aptiktas beveik kas antrai. Visi ŽPV infekcijos atvejai gimdos kaklelio vėžiu netampa, tačiau, priklausomai nuo didelės rizikos ŽPV tipo, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu ilgai virusu infekuotoms moterims, palyginti su viruso neturinčiomis, gali padidėti ir daugiau nei 400 kartų. ŽPV išgydyti negalima, kol kas nėra jokių virusą naikinančių tablečių ar tepalų, tačiau yra prevencinė priemonė – vakcina nuo ŽPV, kuri efektyviausia, kai skiepijama dar iki lytinių santykių pradžios, tačiau ne mažiau svarbi ir vyresniems jaunuoliams, ir suaugusiems žmonėms.

Labiausiai klaidina mitai

Nemokama vakcinacija nuo ŽPV 11 metų sulaukusioms mergaitėms Lietuvoje vykdoma nuo 2016 m., o nuo 2023 m. galima paskiepyti ir tokio pat amžiaus berniukus. Laiku nepaskiepytoms mergaitėms galima sudaryti individualų skiepijimo kalendorių, iki joms sukaks 18 metų. Nors skiepijama valstybės lėšomis, tačiau skiepijimo apimtis šioje amžiaus grupėje nepakankama ir tesiekia kiek daugiau nei 60 proc. Tam nemažą įtaką daro mitai apie ŽPV ir skiepus nuo jo.

K. Jarienė pastebi, kad dažnai tėvai, atsisakydami skiepyti vaikus nuo ŽPV, argumentuoja, jog skiepytis neaktualu, nes jų vaikai dar neturi lytinių santykių, tačiau taip manyti – klaidinga.

„Pasitaiko, kai lytinių santykių neturėjusiems paaugliams nustatomos mažos rizikos ŽPV sukeltos lytinių organų karpos. Jų atsiranda, kai yra kontaktas su viruso nešiotoju. Nebūtina turėti tikrų lytinių santykių, kad užsikrėstum, kartais pakanka petingo ar kito lytinių organų sąlyčio, nes ŽPV, lemiantis karpų atsiradimą, gali būti perduodamas intymaus odos–odos kontakto metu. Dauguma žmonių patys mažų karpų net nemato, jas pastebi gydytojas, konsultuojantis dėl kitų nusiskundimų. Nežinodamas, kad yra infekuotas, žmogus virusą platina toliau. Kita vertus, kas trečias vyresniųjų klasių paauglys prisipažįsta turėjęs tikrų lytinių santykių, tad rizika užsikrėsti tampa gana ankstyva“, – sako pašnekovė.

Tėvai dažnai užduoda klausimą, kodėl reikia skiepyti berniukus, jei vakcina yra nuo gimdos kaklelio vėžio. Pasak medikės, tai, kad vakcina apasugo tik nuo šio vėžio, yra vienas didžiausių mitų, sklandančių viešojoje erdvėje. K. Jarienės teigimu, vakcina padeda išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kai kurių kitų ikivėžinių ir vėžinių ligų, sukeliamų tam tikrų ŽPV tipų.

„Jei paskiepytume 90 proc. tikslinės grupės mergaičių, berniukų galėtume ir neskiepyti, nes jie dėl susidariusio visuomenės imuniteto, tikėtina, būtų saugūs nuo vakcinos sudėtyje esančių ŽPV tipų nulemtų ligų. Kol tokios vakcinacijos apimties nepasiekiame, berniukų vakcinacija išlieka svarbi, apsaugant juos nuo ligų, kurias gali sukelti ŽPV“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Pokalbiui reikia pasiruošti

Psichologė pataria tėvams su vaikais lytinio švietimo temomis kalbėtis ramioje, neutralioje aplinkoje, kažką kartu veikiant, pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti ar užsiimant bendru hobiu. Pokalbiui verta iš anksto pasiruošti: turėti informacijos apie lytinę sveikatą, lytinius santykius ir lytines ligas.

Svarbu vaikui parodyti, kad esate pasirengę jį išklausyti, kai jis bus pasirengęs kalbėti.

„Tačiau jei ir kažko nežinosite – ne bėda, visada galite pasakyti, kad pagalvosite, pasidomėsite ir atsakysite vėliau. Pradžioje galite pradėti nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, paaiškinkite, kokios yra lytinių organų dalys, kokios jų funkcijos. Pamažu judėkite link sudėtingesnių temų, tokių kaip lytinių santykių saugumas ir lytinių ligų prevencija. Paskatinkite savo vaiką pasidalyti savo mintimis, klausimais, nuogąstavimais“, – sako S. Velikienė.

Ji teigia suprantanti, kad tėvai gali jaustis nepatogiai kalbėdami su vaikais apie lytines ligas ir todėl viską palikti vaikui išsiaiškinti pačiam. Vis dėlto nekalbant su vaikais neįmanoma užtikrinti, kad juos pasieks teisinga ir aiški informacija, nes tuomet jie gaus informacijos iš draugų, interneto ar kitų šaltinių, kurie gali būti netikslūs ar klaidinantys.

„Suteikdami vaikams žinių šia tema, padėsite jiems atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą, saugotis nuo neplanuoto nėštumo ar infekcijų rizikos. Taip pat turite progą aptarti vertybes ir moralinius principus, tokius kaip santykiai, atsakomybė ir pagarba. Dar daugiau – teisingai pateikta informacija gali apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo ir seksualinio priekabiavimo, nes jie bus geriau pasiruošę atpažinti riziką ir žinos savo teises“, – komentuoja pašnekovė.

Galiausiai, kalbantis su vaikais tokiomis temomis, galima sustiprinti tarpusavio ryšį, suteikti vaikams daugiau pasitikėjimo savimi, nes jie žinos, kad gali kreiptis į tėvus bet kada dėl įvairių klausimų ir problemų.

„Rezultatai iš tikrųjų yra geresni nei mes galvojome, kad gali būti“, – pirmadienį LRT radijui sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Virusui sustabdyti, anot D. Razmuvienės, reikia pasiekti 90 proc. visų 11 metų mergaičių skiepijimo mastą ir didinti berniukų skiepijimą. Anot jos, skiepijant tiek mergaites, tiek berniukus galima sumažinti moterų mirtingumą dėl ŽPV sukeltų susirgimų – gimdos kaklelio vėžio ir kitų ligų.

„Ką turime šiandien, taip tai yra skaičiai, bet juos pavertus procentais, per 2023 metus paskiepijome apie 60 proc. tiek mergaičių, tiek berniukų 11 ir 12 metų. Dar mums iki 90 procentų, kad būtų visuotinis imunitetas, reikia pasispausti“, – kalbėjo epidemiologė.

Anot jos, ŽPV yra dažniausiai pasaulyje lytiniu keliu pasaulyje perduodama infekcija, šiuo metu žinoma daugiau nei 200 tipų, kurie gali sukelti ne tik lytinių organų gleivinių, tačiau ir odos viršutinių kvėpavimų takų pažeidimus, taip pat sukelti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus.

ŽPV yra labai paplitęs jaunimo tarpe.

„Įrodyta, kad skiepijant abi lytis, skiepijant ir mergaites, ir berniukus, sukeliamų mano minėtų ligų mastas žymiai mažesnis nei skiepijant vien moteris“, – teigė D. Razmuvienė.

Jos teigimu, Europos Komisija yra pateikusi kovos su vėžiu planą, kuriame numatyta, kad iki 2030 metų visos šalys pasiektų būtent 90 proc. skiepijimo nuo ŽPV apimtį. Į šį projektą su kitomis Europos šalimis yra įsijungusi ir Lietuva.

„ŽPV yra labai paplitęs jaunimo tarpe. Yra įrodymai, kad pirmas pikas užsikrėtimo yra labai jauname amžiuje – 15-20 metų, antras pikas – 30-35 metai, tačiau tikimybė užsikrėsti šiuo virusu išlieka visą žmogaus lytiškai aktyvų gyvenimą“, – sakė epidemiologė.

Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo 2023 metų vasario nuo ŽPV pradėti skiepyti visi 11 metų amžiaus vaikai. Skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės su ne mažesniu kaip 6 mėnesių intervalu.

Jeigu vaikas nebuvo pradėtas skiepyti 11 metų, tai galima padaryti vėliau – iki 17 metų, tačiau nuo 15 metų skiriamos trys ŽPV infekcijos vakcinos dozės, iš jų valstybė kompensuoja dvi dozes, o už trečią vakcinos dozę reikia susimokėti.

Per šių metų vasarį ir kovą iš viso paskiepyti 4867 vaikai, kai pernai tuo pačiu metu – 3012 vaikų.

Kiek tiksliai berniukų pasiskiepijo nuo ŽPV, centras BNS negalėjo atsakyti, nes iš gydymo įstaigų gauna bendrą informaciją apie vakcinuotus vaikus, jų neskirstant pagal lytį.

11 metų berniukai nuo šio viruso skiepijami daugiau nei tris mėnesius. Anksčiau Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.

Skiepijimą nuo ŽPV sudaro dvi vakcinos dozės su ne trumpesne kaip šešių mėnesių pertrauka. Nemokamai pasiskiepyti galima dviem vakcinos dozėmis.

ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

ŽPV infekcija yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis.

Efektyviausia priemonė nuo viruso yra skiepai, jie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).

Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.

„Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas“, – pranešime sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. 

Anot jos, šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius.

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

ŽPV tipai turi onkogeninių, t. y. galinčių sukelti vėžį, savybių. Vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę vėžio išsivystymo riziką. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais.

Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina be jokio gydymo, savaime. Tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.

Norint išvengti ŽPV rekomenduojamas rizikingo seksualinio elgesio vengimas; apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu; tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas; lytiškai plintančių infekcijų gydymas.

Anot specialistų, efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios: jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, makštyje, tai pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks ir paskiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios.

Pasiūlė vos kartą

Lietuvėms vis dar gana retai pasiūloma paimti tepinėlį dėl ŽPV. Kai kuriose ES šalyse, nuosekliai vykdant atrankinę patikros programą, gana sėkmingai kovojama su gimdos kaklelio vėžiu. Suomijoje jis įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą, o Lietuvoje išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų.

„Gal kokį kartą mano ginekologė ir siūlė išsitirti dėl ŽPV, paėmė tepinėlį, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai būtume šnekėję“, – sako dėl nustatyto išplitusio gimdos kaklelio vėžio susikrimtusi vyresnio amžiaus pacientė.

Minėdami gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitę medikai ragina moteris pačias rodyti daugiau iniciatyvos: ginekologo konsultacijos metu visada paklausti – gal jau atėjo laikas atlikti AR ŽPV ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimus. Juk laiku aptikus ikivėžinių pakitimų galima laimėti gyvenimą.

Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkoginekologijos skyriaus vedėjos gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Čiurlienės, svarbiausia nustatyti ikivėžinių pakitimų arba gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti anksti. „Raginu 25–60 metų moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje – nuo užsikrėtimo ŽPV iki vėžio atsiradimo vyksta ilgas procesas, liga neišsivysto greitai“, – sako gydytoja onkoginekologė.

Galima vėžio priežastis

Reikėtų nepamiršti, kad žmogaus papilomos virusas gali tapti vėžio priežastimi.

„Žmogaus papilomos virusai yra didelė ir įvairiapusė apvalkalo neturinčių DNR virusų grupė, kurie infekuoja ir replikuojasi odos ar gleivinės epitelinėse ląstelėse. Yra identifikuotų daugiau kaip 220 ŽPV tipų, o 15 iš jų priskiriami aukštos onkologinės rizikos ŽPV grupei. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, išangės, varpos ar burnaryklės vėžinių susirgimų“, – sako NVI jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Grubliauskaitė.

Tyrimai rodo, kad įprastai organizmo imuninė sistema geba išnaikinti ŽPV infekciją per kelis mėnesius ar metus nuo užsikrėtimo. Tačiau kartais infekcijos nesėkmingai kontroliuojamos ir aukštos rizikos ŽPV virusų lieka organizme daugybę metų, jie sukelia epitelinių ląstelių pokyčių, galinčių sukelti vėžį. „Moterims, kurių imuninė sistema normali, gali prireikti 15–20 metų, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, o moterims, kurių imuninė sistema kompromituota, pvz., sergant ŽIV, prireiktų 5–10 metų. Retais atvejais vėžys išsivysto per kelerius metus, tad profilaktinė patikra gali užkirsti kelią vėžio išsivystymui“, – teigia M. Grubliauskaitė.

Australijoje dėl programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92 proc. sumažėjo ŽPV tipų, kurie sukelia iki 75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje.

ŽPV infekcija lengvai plinta tarp partnerių lytinių santykių metu. Į gimdos kaklelį patekęs virusas jame praleidžia visą savo gyvenimo ciklą. Jis pakeičia gimdos kaklelio epitelio sluoksnio ląstelių genomą ir sukelia pakitimų. „Vyrai neturi tokios palankios vietos ŽPV virusui daugintis lytinėje sistemoje, jie yra viruso platintojai. Panaši į gimdos kaklelio yra gerklų gleivinė, todėl ŽPV virusas burnarykėje dažniau nustatomas vyrams“, – aiškina M. Grubliauskaitė.

Gavo Nobelio premiją

2008 m. dr. Haraldas zur Hausenas buvo apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso, kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, identifikavimą. Mokslininkas tyrimų metu norėjo įrodyti, kad jeigu navikinių ląstelių atsirado dėl onkogeninio viruso, šio viruso DNR turėtų būti randama ląstelės genome.

„Daugiau kaip dešimt metų mokslininkas ieškojo skirtingų ŽPV tipų. Buvo nelengva, žinant, kad tik maža dalis virusinės DNR integruojasi į šeimininko ląstelės genomą. Tačiau 1983–1984 m. jam pavyko ne tik atrasti, bet ir iš gimdos kaklelio vėžio biopsijų klonuoti ŽPV 16 ir 18 tipų DNR. Jie yra kancerogeniškiausi ŽPV tipai, sukeliantys iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Dėl šio atradimo 2006 m. buvo patvirtinta pirmoji vakcina nuo šių dviejų ŽPV tipų“, – pasakoja M. Grubliauskaitė.

Švedijoje atliktas vienuolikos metų trukmės klinikinis tyrimas parodė, kad mergaičių vakcinacija nuo ŽPV ankstyvame amžiuje ar iki pirmųjų lytinių santykių sumažina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo tikimybę 90 proc. „Tai ne vienintelis sėkmingos vakcinacijos pavyzdys – Australijoje dėl 2007 m. pradėtos universalios vakcinacijos programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92 proc. sumažėjo ŽPV tipų, kurie sukelia iki 75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje. Skiepijant abi lytis apsaugomi ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama kuriant bandos imunitetą prieš ŽPV infekciją“, – sako mokslininkė.

Viena pažangiausių

R. Čiurlienės teigimu, Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, veikianti Lietuvoje nuo 2004 m., yra viena pažangiausių tokio tipo programų. Jos tikslas yra aptikti ikivėžinių pakitimų ir juos išgydyti. Dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje kviečiamos moterys nuo 25-erių iki 60 metų. Nuo praėjusių metų prevencinėje programoje atsirado pakitimų.

„Nuo 2022 m. vyresnėms kaip 35 metų moterims kas penkerius metus imamas mėginys ir atliekamas labai jautrus aukštos rizikos ŽPV testas. Jei nustatoma, kad moteris užsikrėtusi ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas ir PAP testas. Nustačius ŽPV virusą, būtina kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą – specialistas įvertins tyrimo rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolesnį veiksmų planą. Tokioms moterims reikalinga dažnesnė patikra ir stebėjimas, kad vėžio būtų galima išvengti arba jį pavyktų diagnozuoti anksti. Moterims iki 35 metų, kaip ir ankstesnėje programoje, kas trejus metus atliekamas PAP testas“, – apie prevencinės programos pokyčius kalba R. Čiurlienė.

Kita prevencinė priemonė – profilaktinė vakcinacija nuo ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos vienuolikos metų mergaitės, o nuo vasario 1 d. bus pradėta ir berniukų vakcinacija. Visiems vaikams bus sudaryta galimybė pasiskiepyti nuo ŽPV. Dar viena naujiena – Lietuvoje nuo vasario 1 d. bus skiepijama devynvalente vakcina, kuri apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Ligos gydymas skiriasi

Priklausomai nuo to, kokios stadijos gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas, skiriasi ir gydymas.

„Ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejais pacientėms taikomas chirurginis gydymas. Gydymas parenkamas pagal ligos stadiją, naviko dydį, pacientės norą išsaugoti vaisingumą. Jei navikas matomas tik mikroskopu, galima atlikti tausojančias operacijas, kurios išsaugo vaisingumą: atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai pašalinamas navikas ir dalis gimdos kaklelio audinių. Kitais atvejais rekomenduojama šalinti gimdą kartu su gimdos kakleliu. Esant didesniems navikams, taikomas sudėtingas chirurginis gydymas, kai šalinama ir gimda, ir gimdos kaklelis, aplinkiniai dubens audiniai, dubens limfmazgiai“, – pasakoja NVI gydytoja akušerė ginekologė Margarita Montrimaitė.

Gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas jaunų, 15–54 metų amžiaus, moterų grupėje.

Esant didesniems nei 4 cm navikams arba jei vėžys išplitęs už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nėra, taikomas spindulinis gydymas, skiriama chemoterapija. „Moksliškai įrodyta, kad tokiu atveju atlikti operaciją netikslinga – išlieka didelė rizika, kad navikas atsinaujins. Todėl po operacijos vis tiek reikėtų skirti ir spindulinį gydymą, ir chemoterapiją. Kai pacientei nustatomos atokiosios metastazės, šis gydymo metodas netaikomas, skiriamas sisteminis medikamentinis vėžio gydymas – chemoterapija, neretai kartu su biologine terapija“, – kaip gali skirtis šios ligos gydymas vardija M. Montrimaitė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kai gimdos kaklelio vėžys yra pažengęs, liga paveikia aplinkinius organus – šlapimo pūslę, šlapimtakius, tiesiąją žarną, tai lemia komplikacijas. „Atsiranda šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų, inkstų funkcijos nepakankamumas, gausus kraujavimas iš minėtų organų, uždegimas, sepsis, fistulių formavimasis, kai iš makšties nevalingai teka šlapimas ar išmatos. Tada moterys susiduria su daugybe iššūkių, skaudžių netekimų, kaip vaisingumo praradimas, seksualinės funkcijos, psichologinės būklės pablogėjimas. Todėl labai svarbu gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti kuo anksčiau“, – reziumuoja M. Montrimaitė.

Dažnai suserga jaunos

Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. Pasaulinį sergamumą vėžiu fiksuojančios programos GLOBOCAN duomenimis, 2020 m. daugiau kaip 604 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu ir daugiau kaip 341 tūkst. mirė nuo šios ligos. 85 proc. visų šio vėžio atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis, 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atv. 100 000 gyventojų, kai ES vidurkis – 12,8 atv. 100 000 gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai Europoje stebimi Suomijoje, Maltoje ir Austrijoje. Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp šalių, kuriose sergamumo rodikliai didžiausi. Didesni sergamumo rodikliai stebimi tik Rumunijoje ir Estijoje. 2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 354 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai. Pažymėtina, kad tik 29 proc. visų atvejų buvo nustatyti pirmos stadijos ir net 33 proc. atvejų liga nustatyta pažengusios trečios ar ketvirtos stadijos.

Mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje taip pat yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 mirtis 100 000 gyventojų. ES vidurkis – 4,0, o Suomijoje šis rodiklis tik 1,5 mirčių 100 000 gyventojų. 2021 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 157 moterys.

„Tai mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimų gimdos kaklelyje dar iki to, kol jie tampa piktybiniai. Iš atliktų tyrimų žinoma, kad moterys, dalyvavusios atrankinėje patikros programoje, turi žymiai mažesnę riziką numirti nuo šios onkologinės ligos, palyginti su programoje nedalyvavusiomis. Geriausias sėkmingos patikros programos poveikio sergamumo ir mirštamumo rodikliams pavyzdys – Suomija. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa šioje šalyje pradėta vykdyti dar 1963 m. ir sėkmingai ją vykdant gimdos kaklelio vėžio sergamumo rodikliai sumažėjo 80 proc., o gimdos kaklelio vėžys šioje šalyje tapo reta onkologine liga. Dabar Suomijoje kas metai nustatoma vos 160 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik apie 50 moterų miršta nuo šios ligos, – sako NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė. – Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausiais onkologinis susirgimas jaunų, 15–54 metų amžiaus, moterų grupėje. Užkirsdami kelią ligai, išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti moterų sveikatą ir gyvybę.“

ŽPV moterims ir vyrams gali sąlygoti odos ir išorinių lytinių organų karpų atsiradimą, taip pat ir kur kas rimtesnius ikivėžinius bei vėžinius susirgimus. Nacionalinio Vėžio Instituto gydytoja ginekologė, onkoginekologė Diana Žilovič atkreipia dėmesį, kad daug vyrų ir moterų vis dar nežino, jog šių pasekmių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus.

ŽPV infekcija gali pasireikšti ir moterims, ir vyrams. Nustatyta, kad šį virusą bent kartą gyvenime turėjo apie 85 proc. moterų ir 91 proc. vyrų. Gydytoja D. Žilovič pabrėžia, kad nors ŽPV yra viena labiausiai lytiniu keliu plintančių infekcijų, tai nereiškia, jog užsikrėtimą lemia tik didelis lytinis aktyvumas ar dažna partnerių kaita. Išlieka tikimybė ŽPV užsikrėsti ir po pirmųjų lytinių santykių ar net turint pastovų partnerį.

„Žinoma, jei anksti pradedamas lytinis gyvenimas, turima daug lytinių partnerių ir lytinių santykių metu nenaudojamos apsaugos priemonės – rizika dar padidėja. Tačiau ŽPV užsikrėsti galima ir tiesioginio odos kontakto metu, pavyzdžiui, su užsikrėtusio žmogaus lyties organais. Svarbu žinoti, kad net barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, pilnai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo – jų sukuriama apsauga siekia vos 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka“, – pažymi medikė.

Gimdos kaklelio vėžys – tik viena iš ŽPV pasekmių

Šiuo metu išskiriama apie 200 skirtingų ŽPV tipų, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis. Svarbu pabrėžti, kad tuo pačiu metu įmanoma būti užsikrėtus net keliais ŽPV tipais. Kai kurie iš jų turi onkogeninių savybių – tai reiškia, kad gali sukelti vėžį.

„Daug kas ŽPV klaidingai sieja tik su gimdos kaklelio vėžiu, tačiau tiek vyrams, tiek moterims virusas gali sukelti kitus gerybinius ir piktybinius pakitimus. Mažos onkogeninės rizikos ŽPV tipai dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis, kurios gali sukelti diskomfortą, niežulį ar skausmą. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai susiję su tam tikrų lokalizacijų ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais. Nustatyta, kad ŽPV virusas aptinkamas 99 proc. gimdos kaklelio vėžio, 90 proc. išangės ir tiesiosios žarnos, 70 proc. i šorinių lytinių organų vėžių atvejų, gali būti atsakingas už burnos ertmės, ryklės, varpos ikivėžines ligas bei vėžį. Deja, minėtų susirgimų simptomai dažniausiai pajaučiami tik tada, kai liga jau išplinta“, – teigia D. Žilovič ir priduria, kad dėl atpažįstamų simptomų nebuvimo, dažniausiai virusą žmonės platina, to net nežinodami.

iStock nuotr.

Nors net iki 90 proc. populiacijos užsikrečia ŽPV, per 1–2 metų laikotarpį daugumai asmenų  virusas iš organizmo pasišalina savaime. Tik dešimtadaliui užsikrėtusiųjų virusas organizme persistuoja, o dar rečiau sukelia ikivėžinius pakitimus. Pasak gydytojos, pats virusas nėra vienintelė sąlyga vėžio išsivystymui – tam įtakos turi ir kitos lytinių organų infekcijos bei rūkymas, dažni uždegimai, nusilpęs imunitetas, genetiniai veiksniai.

Ragina naudotis vienintele su ŽPV susijusia prevencine programa

Su moters lyties organų ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais dirbanti onkoginekologė primena, kad gimdos kaklelio vėžio prevencija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė, nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį – ŽPV – yra vakcinacija. Antrinė – tai nuolatinė moterų profilaktinė patikra, skirta nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, t. y. ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, ir juos pašalinti.

„Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą kas trejus metus nemokamai tikrintis gali moterys nuo 25 iki 34 metų amžiaus, o kas penkerius – 35–59 metų moterys. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pažeidimai. Šiai dienai nėra jokių kitų prevencinių programų moterims ar vyrams, kurios leistų nemokamai tikrintis dėl kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų“, – sako D. Žilovič.

Skiepai apsaugo tiek moteris, tiek vyrus

Siekiant išvengti ŽPV sukeliamų ikivėžinių ir vėžinių susirgimų, gydytoja ragina apsvarstyti efektyviausią apsisaugojimo būdą – vakcinaciją nuo ŽPV.

„Pabrėžiu, pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo tam tikrų pavojingų ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol asmuo dar neturėjo jokio sąlyčio su ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama dvivalentė ŽPV vakcina 11 metų mergaitėms, kuri saugo nuo dviejų ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį.

Svarbu žinoti, kad tiek moterys, tiek vyrai mūsų šalyje gali pasiskiepyti savo lėšomis. Tačiau efektyvausia yra devyniavalentė ŽPV vakcina, kuri apsaugo nuo 9 ŽPV tipų. Šios vakcinos efektyvumas pagrįstas jau 15 metų vykdomais tyrimais, o apsauga nuo tam tikrų viruso tipų siekia net iki 100 proc.“, – paaiškina gydytoja.

Anot D. Žilovič, ne be reikalo didesnę apsaugą suteikianti vakcina kitose šalyse yra ir kompensuojama. Devyniavalente ŽPV vakcina Vakarų Europoje, įskaitant ir kaimyninėje Latvijoje, nemokamai skiepijamos tiek 12–18 metų amžiaus mergaitės, tiek 12–14 metų berniukai. Išvis jau 55 šalys pasaulyje ir 16 šalių Europoje yra įdiegusios lyčiai neutralios vakcinacijos programą, pagal kurią vykdomas mergaičių ir berniukų skiepijimas ŽPV vakcina.

„Sunku patikėti, kad ŽPV tema Lietuvoje vis dar yra vengiama kalbėti. Visuomenė per mažai edukuojama, dar trūksta žinių apie šio viruso plitimą bei sukeliamų pasekmių rimtumą. Pasirūpinti prevencija nėra per vėlu – moksliniai tyrimai įrodo vakcinos efektyvumą žmonėms iki 45 met ų. Kviečiu pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata ir neleisti ŽPV sukelti negrįžtamų pasekmių“ , – ragina gydytoja.

Gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal dažnumą vėžys po krūties vėžio, kuriuo Europos sąjungos šalyse serga 15–44 metų amžiaus moterys. Kiekvienais metais yra užfiksuojama 33 tūkst. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 15 tūkst. mirčių. Iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti skiepijant ŽPV infekcijos vakcinomis. Didžiausias vakcinos efektyvumas pasiekiamas, jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (t. y. neturėjusios lytinių santykių).

Lietuvoje pagal vaikų profilaktinio skiepijimo programą mergaitės yra skiepijamos dvivalente Cervarix vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų, kurie lemia apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip šešių mėnesių pertrauka.

Dėl nemokamos ŽPV infekcijos vakcinos vienuolikos metų mergaitėms reikia kreiptis į vaiko šeimos gydytoją. Jei mergaitė dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyta laiku, gydytojas sudaro individualų skiepijimų planą, siekiant pasivyti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje numatytus skiepijimus.

Nuo penkiolikos metų mergaitėms ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro trys vakcinos dozės, iš kurių – dvi dozės atliekamos valstybės lėšomis, o trečioji vakcinos dozė turės būti apmokama paciento lėšomis. Valstybės lėšomis ŽPV vakcina gali skiepytis tik tos mergaitės, kurioms vienuolika metų suėjo ne anksčiau, kaip 2016 m. rugsėjo 1 d. (t. y. nuo ŽPV vakcinos įtraukimo datos į profilaktinių skiepijimų kalendorių) arba vienuolika metų sukanka vėliau.

Per savo gyvenimą keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių kažkuriuo savo gyvenimo etapu tampa užkrėsti ŽPV. Nors didžioji dalis užkrėstųjų šiuo virusu per pora metų pasveiksta savaime be jokio gydymo, tikimybė užsikrėsti vėl tuo pačiu ar kitu virusu išlieka visą gyvenimą. Jei žmogaus organizmas viruso neįveikia ir jis lieka ląstelėse ilgai (žmogus tampa viruso nešiotojas), didėja rizika susirgti gimdos kaklelio, makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių vėžiu. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas. Susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali kiekviena moteris, nepriklausomai nuo amžiaus ar paveldimumo. Tačiau išvengti ligos gali kiekviena mergaitė pasiskiepijusi ŽPV vakcina.

Vasaros sezonas – vaikų profilaktinių sveikatos tikrinimų metas, tuo pačiu puiki proga paskiepyti vaikus pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikų sveikatos tikrinimo metu rekomenduojama su šeimos gydytoju aptarti kylančius klausimus dėl kitų skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų, tolesnio skiepijimo plano, o jei reikia ir pasiskiepyti.

"Ši vakcina suteikia didžiausią apsaugą tada, kai žmogus dar neturėjęs lytinių santykių ir neužsikrėtęs žmogaus papilomos virusu", – aiškindama, kodėl buvo pasirinkta skiepyti vienuolikmetes, sako gydytoja akušerė ginekologė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

– Sprendimas PSDF lėšomis nuo ŽPV skiepyti šalies vienuolikmetes priimtas prieš penkerius metus. Tuomet buvo visokių nuomonių – kad gal nereikia, gal per anksti. Ar šiandien galime sakyti, kad tai pasiteisino?

– Vienareikšmiškai taip. Viena pirmųjų nuo ŽPV pradėjo skiepyti Australija. Ten masiškai skiepijami jauni žmonės, vaikinai ir merginos. Ir Australijoje yra žymiai sumažėję gimdos kaklelio patologijų, išorinių lytinių organų karpų. ŽPV sukelia karputes ir jų gali būti visur: išoriniuose lytiniuose takuose, makštyje, gimdos kaklelyje, ant varpos, esant įvairioms lytinėms praktikoms, gali atsirasti ir burnos ertmėje. Taigi, tose šalyse, kuriose seniai taikoma plati vakcinacija, jau matoma teigiamų rezultatų.

– Ar vienuolikmetes mergaites skiepyti nuo lytiniu keliu plintančio ŽPV ne per anksti?

– Ši vakcina suteikia didžiausią apsaugą tada, kai žmogus dar neturėjęs lytinių santykių ir neužsikrėtęs žmogaus papilomos virusu. ŽPV yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija, ketvirtadalis lytinį gyvenimą gyvenančių žmonių ja užsikrėtę. Ir efektyviausia yra skiepyti asmenis dar prieš jiems pradedant lytinį gyvenimą. Tikimybė, kad vienuolikmetės dar negyvena lytinio gyvenimo, labai didelė. Be to, dabar jau aišku, kad, skiepijant mergaites nuo ŽPV, prieš joms pradedant lytinį gyvenimą, nereikia trijų vakcinos dozių – užtenka dviejų.

Kuo daugiau lytinių partnerių, kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus užsikrės ŽPV.

– Prieš skiepus vienuolikmetėms buvo nusistačiusių dėl to, kad esą šie skiepai gali paankstinti lytinį gyvenimą.

– Tokie teiginiai neracionalūs. Kai kuriose šalyse šiuo skiepu skiepijami devynmečiai. Tai nejaugi pradėsime tvirtinti, kad mes juos taip pat skatiname pradėti lytinį gyvenimą?

Kitas dalykas, yra nemažai šalių, kur nuo ŽPV skiepijami ir berniukai. Atsižvelgiant į išlaidas, Lietuvoje pasirinktas kelias skiepyti tik mergaites. Jei mūsų šalis būtų turtingesnė, būtų rekomenduojama skiepyti ir berniukus.

– Nuo kokių ŽPV tipų apsaugo Lietuvoje vienuolikmetėms naudojama vakcina nuo ŽPV?

– Kompensuojama vakcina apsaugo nuo agresyviausių 16 ir 18 ŽPV tipų, jie sukelia 70–80 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tyrimai rodo, kad vakcinos 100 proc. efektyviai apsaugo nuo 16 ir 18 ŽPV tipų sukeltų ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, 90 proc. efektyvios apsaugant jaunuolius nuo lytinių organų karpų ir ikivėžinių varpos ligų, 78 proc. efektyvios apsaugant nuo išangės ligų.

Gimdos kaklelio vėžys tarp moterų yra antra pagal dažnumą vėžinė liga Lietuvoje. 2019 m. nuo jo mūsų šalyje mirė 191 moteris.

– Kodėl Lietuvoje mergaitės skiepijamos dvivalente vakcina, apsaugančia tik nuo dviejų ŽPV tipų, nors jau yra ir devynvalentė vakcina?

– Laimėtas toks konkursas. Kai vyko konkursas, devynvalentė vakcina dar nebuvo sukurta, jis vyko įsigyti tik dvivalentei ir keturvalentei vakcinoms. Tuo metu, matyt, kaina lėmė, kad buvo pasirinkta dvivalentė vakcina. Turtingesnės šalys pereina prie devynvalentės vakcinos. Jei žmogus gali pats susimokėti už vakciną, tegu renkasi, kuri jam atrodo geresnė, efektyvesnė, tačiau, kalbant apie gimdos kaklelio patologiją, apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją ateityje, visos vakcinos yra geros – nė vienos efektyvumas nepaneigtas. Supraskime, kad ši vakcina sumažina galimybę gimdos kaklelio vėžiui vystytis. Ir jokių žymenų, padedančių nustatyti, kad štai šiai moteriai yra didesnė tikimybė, kad po 10–20 metų išsivystys gimdos kaklelio vėžys, o kitai – mažesnė, nėra. Tai susiję su lytiniu gyvenimu, su kitais rizikos veiksniais, bet iš anksto pasakyti, kam šis vėžys išsivystys, kam – ne, mes negalime.

Skiepai suteikia dar ir kryžminę apsaugą – net dvivalentė vakcina nuo ŽPV apsaugo ir nuo kitų giminingų virusų. Ir nė viena dvivalentę vakciną naudojanti šalis nepasakė, kad ji yra bloga ir nenaudotina. Taigi, mamos gali nesijaudinti ir ramiai vesti skiepyti dukras dvivalente vakcina nuo ŽPV.

Profesorė Rūta Nadišauskienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kuo gimdos kaklelio vėžys susijęs su lytiniu gyvenimu?

– Kuo daugiau lytinių partnerių, kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus užsikrės ŽPV. Kitas dalykas, jei žmogus turi keletą lytinių partnerių ir nenaudoja prezervatyvų, taip pat didėja tikimybė užsikrėsti ŽPV. O šis virusas įsismelkia į ląstelę. Tarkim, gimdos kaklelio epitelio ląstelę, ir ten dauginasi. Dalis tų ląstelių periodiškai atsidalija ir išnyksta. Todėl mes ir sakome: ŽPV žmogaus organizme dar nėra vėžys. O kai žmogus paskiepijamas vakcina, pradeda veikti ne tik labai menkas ir mažai reikšmingas vietinis imunitetas, kuris gali būti įvairaus stiprumo, bet ir sisteminis imunitetas. Ir tada, kai į organizmą patenka ŽPV, reaguoja sisteminis imunitetas.

Dar daugiau – dabar gauname vis daugiau duomenų, kad išangės vėžį, būdingą ir vyrams, sukelia ŽPV. Ir vyro varpos vėžys priklauso nuo ŽPV.

– Kartais žmonės lytinių organų karpas maišo su Herpes virusu. Ar šie virusai kaip nors susiję?

– Tai visiškai skirtingi virusai. Virusas, atsirandantis žemiau juosmens, – tai antrojo tipo Herpes virusas. Kartą persirgus, Herpes virusas lieka žmogaus organizme ir, susilpnėjus imunitetui, vėl pasirodo. Prieš 30–40 metų buvo manyta, kad dėl Herpes viruso susergama gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau tai paneigta ir įrodyta, kad būtent ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį. Už tai profesorius Haraldas zur Hausenas gavo Nobelio premiją.

– Gal žinoma statistika, kiek šalies vienuolikmečių paskiepijama nuo ŽPV?

– Vasario mėnesį buvo surengta trečioji Baltijos šalių konferencija, kurią organizavo Lietuvos akušerių ginekologų draugija. Buvo pateikti rezultatai: Lietuvoje jau 64 proc. vienuolikmečių paskiepyta nuo ŽPV. Latvijoje ir Estijoje šis procentas siekia tik kiek daugiau nei 40 proc. Taigi, situacija pas mus geresnė nei kaimyninėse šalyse.

– Iki kokio amžiaus tikslinga skiepytis nuo ŽPV?

– Rekomenduojame skiepytis bet kokio amžiaus merginoms ir moterims, ir jau gyvenančioms lytinį gyvenimą. Kaip minėjau, vienuolikmetės skiepijamos PSDF lėšomis, o vyresnės tai turi daryti savo lėšomis. Žmogus savo lėšomis gali nusipirkti ir keturvalentę, ir devynvalentę vakciną. Prieš skiepijantis, nereikia ištirti, ar žmogus turi ŽPV, ar ne. Net ir tuo atveju, jei žmogus jau užsikrėtęs ŽPV, turi ir lytinių organų karpų, jam verta skiepytis, nes skiepas, kaip minėjau, apsaugo nuo agresyviausių ŽPV tipų. Nuo maždaug 60 metų mes jau nerekomenduojame skiepytis, nes tai duotų nedaug naudos. Juk tam, kad iš viruso išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, taip pat reikia ne vienų metų.

Dermatovenerologas apie ŽPV: šia infekcija užsikrečia devyni iš dešimties

Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila primena, kad švietimas apie žmogaus papilomos viruso (ŽPV) profilaktiką labai svarbus. Daugelis žmonių net nežino, kad užsikrėtęs  šia infekcija, o jos padariniai ne visada lengvai išgydomi.

Daugiau nei 200 tipų

Pasak A.Šumilos, šiuo metu yra nustatyta daugiau nei 200 ŽPV tipų. Penktadalis jų aptinkama lytinių organų gleivinėje ir yra lengvai perduodami lytinių santykių metu.

Algirdas Šumila. Asmeninio arch. nuotr.

"Dabar apie šią infekciją paaiškinti mėgstu palygindamas ją su COVID-19. Kaip ir sergant koronavirusu, daug žmonių ŽPV gali sirgti to net nežinodami ir nesuprasdami galimų padarinių. Statistiškai net devyni iš dešimties žmonių per savo gyvenimą užsikrečia ŽPV. Didžiajai daugumai simptomų neatsiranda ir rimtesnių komplikacijų nekyla, tačiau kai kurie šio viruso tipai priskiriami aukštai rizikai, o ją sumažinti reikėtų užsiimant profilaktika", – teigia gydytojas.

Dermatovenerologo teigimu, lengviausia ŽPV nustatyti pagal lytinių organų karpas. "Nors tai yra nedidelė dalis ŽPV atvejų, dažniausiai infekciją aptinkame diagnozavę genitalijų karpas. Pamatę jas, pacientai patys ateina pasitikrinti. Paprastai ŽPV sukeltos karpos yra nepiktybiniai dariniai, atsirandantys genitalijose, išangės srityje, kirkšnyse arba gaktos srityje. Pusė naujų tokios ligos atvejų nustatomi jauniems, 15–24 metų žmonėms", – sako gydytojas.

Jo teigimu, genitalijų karpos gali išnykti pačios, tačiau tik nedidelei daliai pacientų, o vėliau gali vėl atsirasti. Pradingus karpai, nebūtinai išnyksta virusas, todėl ir vėliau gali sukelti įvairių su ŽPV susijusių ligų.

Didžiajai daugumai simptomų neatsiranda ir rimtesnių komplikacijų nekyla, tačiau kai kurie šio viruso tipai priskiriami aukštai rizikai.

"Lytinių karpų gydymo būdų yra daug – šalinimas lazeriu, elektra, šalčiu, chirurginiu būdu ar tepamaisiais vaistais. Vieno geriausio būdo nėra – kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo to, kiek yra karpų, kuriose vietose, kokio jos dydžio. Tačiau bet kuriuo atveju karpų gydymas siejamas su pasekmės, o ne priežasties pašalinimu, todėl, karpai pranykus, ji vėl gali atsirasti kitoje vietoje, ir tai pasaka be galo", – pasakoja dermatovenerologas.

Ilgalaikis skiepijimo efektas

ŽPV sukeltos karpos nėra pavojingos gyvybei, tačiau jų gydymas gali trukti mėnesius. Gydytojas pabrėžia, kad karpos – ne vienintelis galimas ŽPV padarinys. "Per 600 tūkst. vėžio atvejų pasaulyje yra siejami su ŽPV infekcija. Ji yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, tačiau gali sukelti ir lytinių organų – tiek makšties, tiek varpos – vėžį, taip pat išangės, ryklės ir burnos vėžį", – vardija A.Šumila.

Pasak gydytojo, norint išvengti šio klastingo viruso padarinių, vien stiprinti organizmą neužtenka.

"Beveik visi kažkada vis tiek susidurs su ŽPV, bet niekas nežino, kaip tai gali baigtis. Tad kam rizikuoti, jei yra būdas apsisaugoti? Įrodyta, kad skiepijimo nuo ŽPV efektas ilgalaikis – praėjus net dešimčiai metų po vakcinacijos, stebimas reikšmingai sumažėjęs pavojingiausių viruso tipų plitimas, taip pat gerokai mažiau ŽPV sukeltų karpų atvejų", – sako Santaros klinikų gydytojas.

Latviai skiepys ir berniukus

Pusė varpos vėžio atvejų siejama su ŽPV, todėl gydytojas pabrėžia, kad skiepyti svarbu ir berniukus. Kaimyninėje Latvijoje nuo kitų metų berniukų vakcinacija nuo ŽPV bus įtraukta į nacionalinį vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių.

"Lietuvoje kol kas skiepijamos tik mergaitės, tačiau keisčiausia, kad jos skiepijamos dvivalente vakcina. O vakcinų yra trys, iš kurių aš visada rekomenduosiu didžiausią apsaugą suteikiančią ir nuo daugiausia ŽPV tipų apsaugančią devyniavalentę vakciną. Latvijoje ir Estijoje būtent ši vakcina įtraukta į nacionalinį skiepijimo kalendorių. Tikiuosi, kad, siekiant užkirsti kelią šiai infekcijai, ir mūsų šalyje bus priimtas efektyviausias sprendimas", – mąsto A.Šumila.

ŽPV žinomumo dienos proga gydytojas ragina įvertinti infekcijos keliamą riziką ir priimti sprendimą apsisaugoti nuo daugiau ŽPV tipų.

"Galimybė apsisaugoti ne tik nuo karpų, bet ir nuo įvairių vėžinių ligų – kiekvieno mūsų rankose. Nebijokime kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas, nesidrovėkime teirautis apie jų prevenciją ir apsaugokime save bei savo vaikus", – linki dermatovenerologas.

Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila sako, kad daugelis žmonių net nežino, jog turi šią infekciją, o jos pasekmės ne visada yra lengvai išgydomos.

Šiuo metu yra nustatyta daugiau nei 200 ŽPV tipų. Penktadalis jų aptinkami lytinių organų gleivinėje ir yra lengvai perduodami lytinių santykių metu.

„Dabar apie šią infekciją paaiškinti mėgstu palygindamas ją su COVID-19. Kaip ir su koronavirusu, daug žmonių ŽPV gali turėti to net nežinodami ir nesuprasdami galimų pasekmių. Statistiškai, net devyni iš dešimt žmonių per savo gyvenimą užsikrečia ŽPV. Didžiajai daugumai simptomai ir rimtesnės komplikacijos nepasireiškia, tačiau kai kurie šio viruso tipai priskiriami aukštai rizikai, o ją sumažinti reikėtų užsiimant profilaktika“, – teigia gydytojas.

Infekciją išduoda lytinių organų karpos

Dermatovenerologo teigimu, lengviausia ŽPV nustatyti pagal lytinių organų karpas.

„Nors tai yra nedidelė dalis ŽPV atvejų, dažniausiai infekciją aptinkame diagnozavę genitalijų karpas. Pamatę jas pacientai patys ateina pasitikrinti. Paprastai ŽPV sukeltos karpos yra nepiktybiniai dariniai, atsirandantys genitalijose, išangės srityje, kirkšnyse arba gaktos srityje. Pusė naujų tokių susirgimų atvejų nustatomi jauniems, 15-24 m. amžiaus žmonėms“, – sako A. Šumila.

Gydytojo teigimu, genitalijų karpos gali išnykti pačios, tačiau tik nedidelei daliai pacientų, o vėliau gali vėl atsirasti. Pradingus karpai, virusas nebūtinai pasišalina, todėl gali ir toliau sukelti įvairias su ŽPV susijusias ligas.

Lytinių karpų gydymo būdų yra daug – šalinimas lazeriu, elektra, šalčiu, chirurginiu būdu ar tepamais vaistais. Vieno geriausio būdo nėra – kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai.

„Lytinių karpų gydymo būdų yra daug – šalinimas lazeriu, elektra, šalčiu, chirurginiu būdu ar tepamais vaistais. Vieno geriausio būdo nėra – kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo to, kiek yra karpų, kuriose vietose, kokio jos dydžio. Tačiau bet kuriuo atveju karpų gydymas siejamas su pasekmės, o ne priežasties pašalinimu, todėl karpai pranykus ji vėl gali atsirasti kitoje vietoje, ir tai bus pasaka be galo“, – pasakoja dermatovenerologas.

Liūdniausia – laiku neapsisaugoti nuo vėžio

Nors ŽPV sukeltos karpos nėra pavojingos gyvybei, jų gydymas gali trukti ir mėnesius. Gydytojas taip pat pabrėžia, kad karpos nėra vienintelis galimas ŽPV padarinys – šis virusas siejamas ir su daug rimtesniais, vėžiniais susirgimais.

„Jeigu karpos kieno nors ir negąsdina, reikia suprasti, kad ŽPV sukelia ir daug didesnės rizikos pasekmes. Virš 600 tūkst. vėžio atvejų pasaulyje yra siejami su ŽPV infekcija. Ji yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, tačiau gali sukelti ir lytinių organų – tiek makšties, tiek varpos vėžį, taip pat išangės, ryklės ir burnos vėžį“, – vardija A. Šumila.

Pasak gydytojo, norint išvengti šio klastingo viruso pasekmių, vien organizmo stiprinimas nepadės. Geriausia profilaktika visais atvejais yra skiepai.

„Beveik visi žmonės kažkada vis tiek susidurs su ŽPV, bet niekas nežino, kaip šis susidūrimas gali baigtis. Tad kam rizikuoti, jei yra būdas apsisaugoti? Įrodyta, kad skiepijimo nuo ŽPV efektas ilgalaikis – praėjus net dešimčiai metų po vakcinacijos stebimas reikšmingai sumažėjęs pavojingiausių viruso tipų plitimas, o taip pat ir gerokai mažiau ŽPV sukeltų karpų atvejų“, – sako Santaros klinikų gydytojas.

Ragina priimti teisingą sprendimą

Pusė varpos vėžio atvejų siejami su ŽPV, todėl gydytojas pabrėžia, kad skiepyti taip pat svarbu ir berniukus. Kaimyninėje Latvijoje nuo kitų metų berniukai bus įtraukti ir į nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

„Lietuvoje kol kas skiepijamos tik mergaitės, tačiau kas keisčiausia – jos skiepijamos dvivalente vakcina. O vakcinų yra trys, iš kurių aš visada rekomenduosiu didžiausią apsaugą suteikiančią ir daugiausiai ŽPV tipų apimančią devyniavalentę vakciną. Latvijoje ir Estijoje būtent ši vakcina įtraukta į nacionalinį skiepijimo kalendorių. Norint užkirsti kelią šiai infekcijai, aš tikiuosi, kad ir mūsų šalyje bus padarytas efektyviausias sprendimas“, – mąsto A. Šumila.

ŽPV žinomumo dienos proga, gydytojas ragina įvertinti infekcijos keliamą riziką ir priimti sprendimą apsisaugoti.

„Galimybė apsisaugoti ne tik karpų, bet ir nuo įvairių vėžinių susirgimų yra kiekvieno iš mūsų rankose. Nebijokime kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas, nesidrovėkime teirautis apie jų prevenciją ir apsaugokime save bei savo vaikus“, – linki dermatovenerologas.

ULAC duomenimis, skiepijimų aprėptys nuo ŽPV infekcijos pastaraisiais metais turėjo didėjimo tendenciją: 2018 m. paskiepytų pirma ŽPV vakcinos doze aprėptys siekė – 77,8 proc., antra – 65,2 proc., o metais anksčiau (2017m.) skiepijimų aprėptys buvo gerokai žemesnės – atitinkamai 43,2 ir 27,7 procentai.

Lietuvoje nuo ŽPV infekcijos nemokamai pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės nuo 2016 m. rugsėjo pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. ŽPV skiepijimų schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijama „Cervarix“ vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 ŽPV tipų, kurie yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų priežastis.

Dėl nemokamos vakcinacijos nuo ŽPV infekcijos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vyresni asmenys nuo ŽPV infekcijos gali pasiskiepyti savo lėšomis.

Visose ES šalyse skiepai nuo ŽPV infekcijos yra įtraukti į valstybės apmokamą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Skiepijant ŽPV vakcinomis, devynios iš dešimties moterų apsaugomos nuo ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų atsiradimo bei daugiau kaip septynios iš dešimties (75 proc.) moterų išvengia gimdos kaklelio vėžio. Pasaulyje jau įskiepyta daugiau nei 270 mln. vakcinos nuo ŽPV dozių.

Šį pirmadienį prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė (sausio 20–26 d.). Tarptautinės organizacijos primena, kad Europoje kasmet registruojama apie 33 tūkst. naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ir kas antra moteris nuo jo miršta.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2018 metais pasaulyje diagnozuota 570 tūkst. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tai ketvirtas dažniausiai pasitaikantis moterų vėžys. Lietuvoje kasmet apie 450 moterų diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, iš kurių pusė miršta nuo jo.

ŽPV infekcija plinta visų rūšių lytinių santykių metu. Užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie virusą gali perduoti kitiems. Per savo gyvenimą ŽPV užsikrečia 70–80 proc. lytiškai aktyvių asmenų, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį.