Alytaus apskrities policijos duomenimis, 1963-aisiais gimusio vyro vairuojamas automobilis „Audi A6“ į kelią staiga dviračiu išvažiavusį vaiką partrenkė apie 17 valandą.

Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 1709 asmenys, 2253 – pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 89 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 19 užsikrėtusiųjų.

Izoliacijoje yra 17 tūkst. 839 asmenys.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatytas 255 įvežtiniai atvejai.

Per praėjusią parą laboratorijose ištirta 6613 ėminių, iš viso iki šiol ištirti 744 tūkst. 174 ėminiai.

Šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Trakų, Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Mažeikių rajonų, taip pat Vilniaus ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 11 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Pokalbio, kurį vėliau publikavo „Le Monde“, metu V. Putinas pareiškė, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimo byloje reikia ieškoti ir „latviško pėdsako“, nes neva Latvijoje gyvena vienas „Novičiok“ kūrėjų.

Rusijos žurnalistai ėmėsi aiškintis, apie ką kalbėjo prezidentas ir padarė išvadą, kad jis ... nežinojo apie ką kalbėjo.

Tikruosius „Novičiok“ kūrėjus kalbinę Rusijos žurnalistai išsiaiškino, kad nė vienas jų niekada negyveno Latvijoje, o ir užsienyje apskritai jų aptikti sunku.

Kaip išsiaiškino radijo stoties „Svoboda“ žurnalistai, žmogus, galimai netiesiogiai siejęs Latviją ir „Novičiok“ iš tiesų egzistuoja. Arturas Talanovas – buvęs sovietų laivyno karininkas, o vėliau sovietinės Latvijos OMON darbuotojas, dar vėliau tapęs gana žinomu gangsteriu. Tik gyvena jis jau seniai ne Latvijoje, o Rusijoje. Yra valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys ir vienos Pamaskvio gyvenvietės administracijos vaaldininkas.

Su „Novičiok“ kūrimu jis neturi nieko bendro, tačiau „Svoboda“ aptiko jo pėdsakų kraupiose nuodų panaudojimo istorijose. Pasirodo, kad 1995 metais A. Talanovas (tuo metu žinomas nusikalstamo pasaulio veikėjas) nusipirko 2 ampules į „Novičiok“ panašios medžiagos, kurią pagamino vienas iš tikrųjų „Novičiok“ kūrėjų – Leonidas Rinkas. Sutapimas, ar ne, bet tais pačiais metais, tokia medžiaga buvo nunuodytas Rusijos „Rosbiznesbank“ vadovas ir jo sekretorė.

1995 metais A. Talanovas vėl pasirodė teisėsaugos kronikose. Šį kartą – dėl ginkluoto užpuolimo Estijoje. Susišaudymo metu sužeistas buvęs Rygos „omonininkas“ buvo suimtas ir nuteistas kalėti 7 metus (3 iš jų – lygtinai).

Vėlesniais metais „Svoboda“ tyrėjai A. Talanovą „aptiko“ jau Rusijoje. 2013 m. jis turėjo keleivių pervežimo verslą Buriatijoje, tačiau nei šis, nei kiti jo verslai nesisekė ir A. Talanovas patraukė į politiką.

2016 m. jis jau buvo valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nariu ir pirmą sykį dalyvavo municipaliniuose rinkimuose Pamaskvyje. Tais pačiais metais jis tapo Rodnikų gyvenvietės administracijos vadovo pavaduotoju.

2019 m. jo vardas minėtas žiniasklaidoje dėl skandalo, kai „Vieningosios Rusijos“ nariai trukdė rinkimų stebėtojams iš kitų partijų.

Naujienų portalas newsru.com taip pat kėlė klausimą, kodėl V. Putinas paminėjo būtent Latviją? Visai tikėtina, kad apie A. Talanovą jis nieko nežinojo ir ne jį turėjo omenyje, kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu. Tuomet, kodėl visgi Latvija?

Anot newsru.com, priežastis gali būti gana triviali: daugumos rusų ir matyt paties V. Putino sąmonėje, įsitvirtino Latvijos, kaip labiausiai „rusofobiškos“ šalies įvaizdis. Taigi, prezidentas galimai turėjo omenyje ne konkrečius asmenis, o tiesiog pasirinko pasąmonėje įstrigusį „priešą“.

Susipažinti su cirko kultūra ir išmokti cirko disciplinų čia galės ir vaikai, ir suaugusieji. Mokymus ves profesionalūs užsienio ir lietuvių šiuolaikinio cirko atlikėjai. Tarp jų – akrobatas Džiugas Kunsmanas, po studijų Italijoje sugrįžęs į gimtąjį Kauną. Apie savo unikalią patirtį, apie šiuolaikinį cirką ir jo mokslą – pokalbis su Dž.Kunsmanu.

– Kokią reikšmę šiuolaikinio cirko centro įkūrimas suteikia Lietuvos šiuolaikinio cirko bendruomenei?

– Tai labai svarbus įvykis Lietuvai ir Baltijos šalims. Jis atvers galimybę vietiniams ir kitų šalių atlikėjams kartu dirbti ir dalytis patirtimi. Jis gali inspiruoti didelius kultūrinius pokyčius. Cirko atlikėjai, šokėjai ir kiti laisvi menininkai ilgą laiką viešai kalbėjo, kad Kaune ir Vilniuje nėra erdvių, kuriose būtų galima treniruotis, rengti mokymus. Tai buvo ypač didelė problema šiuolaikiniam cirkui, kuriam reikia specifinių erdvių. Aš pats visą vasarą treniravausi parkuose, nes tiesiog nebuvo kur. Labai tikimės išplėsti šiuolaikinio cirko bendruomenę ir suteikti galimybę vaikams, kurie ateis mokytis, tapti profesionaliais atlikėjais.

– Ką reikš šiuolaikinio cirko pamokos vaikams?

– Mes orientuojamės ne vien į fizinį pasirengimą, net jei tai sudarys didelę užsiėmimų dalį. Norime supažindinti ir su cirko filosofija, istorija ir bendruomene, kurioje nuolat vyksta mainai, todėl tarp mūsų yra kolegų užsieniečių. Svarbu ir tai, kad cirkas suteikia daug socialinių įgūdžių, jis yra neatsiejamas nuo bendravimo, reikalauja, kad šalia būtų partneris – daug lengviau ir sparčiau tobulėjama kartu. Buvo atlikta daug studijų, įrodančių, kad cirkas padeda vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų ir gali būti naudingas sprendžiant kitas aktualias problemas. Į tai mes taip pat atkreipsime dėmesį mokydami vaikus. Laukiame visų vaikų – ir tų, kurie turi tam tikrų emocijų ar elgesio sutrikimų. Nedarome jokių atrankų, dabar laukiami visi, o paskui, jeigu bus toks poreikis, bandysime suskirstyti į tam tikras grupes, kad visi čia atėję jaustųsi gerai. Vienoje grupėje mokytojas mokys iki dvylikos vaikų. Laukiami vaikai nuo penkerių iki aštuoniolikos metų. Ateityje ketiname dirbti ir su mažesniais vaikais.

– Cirko meno vakarais galės mokytis ir suaugusieji. Galima išmokti šių disciplinų: oro akrobatikos (šilkai, trapecija, virvė), akropartneriavimo (hand-to-hand, banquin, akrobatika), žongliravimo bei kiniško stulpo metodų. Pavadinimai kiek gąsdina. Ar būtinas išankstinis pasirengimas?

– Amžius ir sugebėjimai nėra svarbu. Gali prisijungti visi norintys. Tam mes ir esame, kad padėtume mokytis. Nereikėtų tikėtis, kad tik atėjus bus galima padaryti salto. Pradedame nuo labai paprastų dalykų ir palaipsniui einame link sudėtingesnių. Kiekvienas gali atrasti savų dalykų, kurie jam patiks. Gali ateiti bet kokio amžiaus žmonės, taip pat ir senjorai.

Lietuvoje, manau, labai didelės įtakos turės šis šiuolaikinio cirko centras, kuris gali suteikti galimybę stoti į profesionalias cirko mokyklas.

Aš pats cirko artisto karjerą pradėjau būdamas 20 metų. Iki tol neužsiėmiau jokiomis fizinėmis veiklomis. Nemažai dėsčiau suaugusiesiems Italijoje ir Prancūzijoje. Kai studijavau Italijoje, kartą per mėnesį turėjome atvirų durų dieną, kai ateidavo visi, norintys išsibandyti, ir mūsų pareiga buvo priimti juos, jiems išdėstyti tai, ką mes mokame. Ten žmonės labai daug investuoja į save. Daug kas pasilikdavo, ateidavo į vakarines pamokas. Buvo vienas unikalus atvejis, kai gana stambus, virš 30-ies vyras pradėjo lankyti mūsų pamokas, po truputį eidavo vis dažniau, kol pateko į mūsų mokyklą kaip vienas iš studentų.

– Papasakokite apie savo patirtį Italijoje. Kaip ten žvelgiama į šiuolaikinį cirką?

– Italijoje atsidūriau visai neplanuotai. Savo kūrybinę karjerą pradėjau nuo muzikos, teatro ir šokio. Po vidurinės mokyklos įstojau į VDU vaidybos studijas Kaune, kurių metu save atradau šiuolaikiniame šokyje, o dar vėliau ir šiuolaikiniame cirke. Italijoje Flic cirko mokykloje pradėjau studijuoti akropartneriavimą, kai tu turi dirbti tik su partneriu. Man labai daug davė kultūrinis susibūrimas, susipažinau su cirko atlikėjais iš Brazilijos, Čilės, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos ir kitų šalių.

Italijoje yra daug cirko, nes ten stiprios gatvės meno tradicijos. Yra kelios cirko mokyklos. Nemažai studentų eina uždarbiauti į gatves, darydami triukus ir už tai prašydami pinigų. Ten yra nemažai cirko atlikėjų, kurie renkasi būti beveik benamiai ir pragyvena iš triukų, atliekamų gatvėse. Italijos valdžia nelabai nori pripažinti šiuolaikinį cirką kaip profesionalią meno sritį, dėl to yra daug sunkumų cirkui vystytis, bet yra kelios didelės kompanijos, kurios stengiasi pakeisti situaciją. Rengiami ir šiuolaikinio cirko festivaliai. Labai jaučiamas teigiamas žmonių  požiūris į cirką, nes jie pasirodymus mato gatvėse, yra įpratę prie to ir džiaugiasi matydami cirką. Nemanau, kad jie labai skirsto, ar tai yra šiuolaikinis ar tradicinis cirkas.

– Ar pats atlikdavote triukus gatvėse?

– Taip. Sustodavau prie šviesoforo, kol dega žalia šviesa, greitai išbėgdavau į perėją ir atlikdavau triukus, o paskui prašydavau pinigų. Žmonės dėkodavo už tai, kad juos pralinksmindavau. Lietuvoje to nėra, būtų įdomu kada nors surengti tokį gatvės festivalį. Tačiau čia mes turime labai gerą sistemą, patogu gauti finansavimą, turime patogią erdvę kurti profesionalų meną. Labiau norime fokusuotis į tai. Šiandien pasaulyje yra keli centrai, kurie vykdo šiuolaikinio cirko magistro ir doktorantūros studijas. Lietuvoje, manau, labai didelės įtakos turės šis šiuolaikinio cirko centras, kuris gali suteikti galimybę stoti į profesionalias cirko mokyklas.

– Skirtingų trupių pasirodymai labai skiriasi tarpusavyje, todėl šiuolaikinio cirko apibrėžimų yra daug. Kaip pats jį apibrėžtumėte?

– Tai yra scenos meno sritis, kuri išsiskiria savo santykiu tarp atlikėjo ir publikos. Kai žiūrovai eina į teatrą, jie būna tam tikros nuotaikos, susikaupę, ateidami į šokio pasirodymą yra nusiteikę dar kitaip. Eidami pažiūrėti cirko pasirodymo jie nežino, ko tikėtis, kas jų laukia. Atėję susiduria su atlikėjų atvirumu, su jų noru dalytis. Vyksta be galo įdomus bendradarbiavimas. Tai yra pagrindinis dalykas, kuriuo būtų galima konkrečiau apibūdinti tai, kas yra šiuolaikinis cirkas. Dar nėra aiškios krypties, kur link jis keliauja. Aš ir pats dar ieškau, kas tai yra.

Cirkas susiformavo kaip keliaujantis menas. Pirmiausia buvo sukonstruota rato formos struktūra, kurioje buvo atliekami triukai ant arklių. Arkliai galėjo ilgai bėgioti, o aplink susėdę žiūrovai viską stebėjo. XIX a. pradžioje buvo sukurta šapito – didelė kilnojama cirko palapinė, atsirado klounai, akrobatai. Buvo galima pamatyti egzotinių gyvūnų. Pasirodymai vis plėtėsi. Artistai keliaudavo po skirtingas šalis išplėsdami kultūrinį suvokimą. Per daug metų keitėsi palapinės, atsirado karavanai, kad būtų lengviau keliauti iš vieno miesto į kitą. Ilgainiui keitėsi teatras, menas apskritai, apie 1980-uosius įsikūrė kelios cirko kompanijos, kurios norėjo cirkui suteikti daugiau reikšmės, perkelti šį meną į konceptualesnį lygį. Vieni iš pradininkų – "Cirque du Soleil". Taip prasidėjo šiuolaikinis cirkas, kuris vis dar vystosi ir dar labai sunku pasakyti, kas tai yra.

– Dauguma šiuolaikinio cirko atlikėjų siekia sugriauti dominuojantį požiūrį, kad cirkas yra skirtas vaikams ir kad jis turi linksminti. Koks tavo paties santykis su tradiciniu cirku ir jo samprata?

Įžengę į cirko pasaulį žmonės peržengia limitus, jie pakeičia suvokimą apie tai, kas yra realybė, o kas ne.

– Norėčiau suteikti daugiau pagarbos tradiciniam cirkui. Tai, ką darė jo atlikėjai, yra didelis pasiaukojimas. Man teko susidurti su tradicinio cirko šeima, kurioje daugelis įgūdžių keliavo iš kartos į kartą. Jie dar ir dabar gyvena savo pačių rankomis pasigamintuose arklių tempiamuose karavanuose. Noriu, kad atsirastų supratimas, jog tradicinis cirkas taip pat turi labai daug pusių ir kalba apie daug ką. Tai nėra vien triukai, jame taip pat yra labai prasmingų ir gražių dalykų. Šiuolaikinis cirkas naudojasi technika, atkeliavusia iš tradicinio cirko. Žinoma, yra visokių pasirodymų: ir labai konceptualių, kuriuose visai nėra triukų.

– Koks jūsų požiūris į gyvūnus cirke?

– Anksčiau, kai žmonės nebuvo girdėję ir matę egzotinių laukinių gyvūnų, cirkas buvo unikali galimybė tai padaryti. Buvo įdomu pamatyti, tarkim, gyvą dramblį ar tigrą. Dabar visa tai neteko prasmės, nors iki šiol dar egzistuoja tokių cirkų. Tačiau nebūtinai tradiciniame cirke yra žiauriai elgiamasi su gyvūnais. Kiekvienoje bendruomenėje yra visokių žmonių. Kai kuriuose cirkuose gyvūnai yra labai prižiūrimi ir mylimi. Nereikėtų žiūrėti taip kategoriškai. Jeigu aš turėčiau šunį, gal ir jam būtų įdomu atlikti triukus, ir nemanau, kad tai būtų jo išnaudojimas. Tai būtų kažkas panašaus į šuns dresavimą. Esu matęs spektaklį, kuriame cirko atlikėjas šoka su dešimčia balandžių, ir tai buvo be galo gražu. Mačiau ir gatvės pasirodymų su šunimis, kurių metu buvo akivaizdu, kad gyvūnui tai patinka, kad jis tai priima kaip žaidimą ir kiekvieną dieną leidžia su šeimininku. Egzistuoja klaidingas požiūris, kad jeigu cirke yra gyvūnas, tai būtinai jis yra kankinamas ir kad tai nėra šiuolaikinis cirkas. Manau, šiuolaikiniame cirke triukus gali atlikti ir pavieniai gyvūnai, bet, žinoma, ne laukiniai.

– Galbūt norėtum ką nors palinkėti būsimiems centro lankytojams? Ypač tiems, kurių širdis pradėjo plakti smarkiau susižinojus šią naujieną, bet kamuoja dvejonės, apsilankyti ar ne.

– Labai kviečiu suaugusiuosius bent jau pasibandyti, kas tai yra. Cirkas duoda visiškai kitokį suvokimą apie tai, ką tu gali ir ko negali. Mes esame linkę per greitai save nuteisti. Aš pats tą patyriau. Kai pradėjau mokytis cirko meno, norėjau būti tuo atlikėju, kurį partneriai kilnoja, mėto, ir kai atvažiavau mokytis į Italiją, paaiškėjo, kad tam esu per didelis. Tuomet man teko kilnoti štangas, kas, man atrodė, yra absoliučiai priešinga mano kūnui ir kad aš niekada to nesugebėčiau, tačiau jau po metų pradėjau mėtyti kitus. Turėjau laikyti du žmones (apie 130 kg) ant savo pečių. Atrodė, kad gyvenime niekada to nedarysiu, bet pakeičiau suvokimą apie savo kūną. Supratau, kad aš net nežinau, kiek yra įmanoma. Mūsų kūnai yra nuostabūs įrenginiai, it molis, kurį kaip nukreipsi, taip jis ir susidėlios. Įžengę į cirko pasaulį žmonės peržengia limitus, jie pakeičia suvokimą apie tai, kas yra realybė, o kas ne. Dauguma žmonių elgiasi kaip tik nenatūraliai – didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami, o ši poza yra nenatūrali ir žaloja mūsų kūnus. Kartais atrodo, kad cirko artistai, judėdami taip, kaip daugumai neįprasta, elgiasi natūraliau. Cirko pasaulis pilnas paradoksų.

Kas? Šiuolaikinio cirko centro "Cirko Sapiens" atvirų durų dienos.

Kur? Veiverių g. 134.

Kada? rugsėjo 25 d. 18.30 val. bus pristatytos cirko programos suaugusiesiems, rugsėjo 26 d. 12 val. – pamokos vaikams.

„Europos Sąjunga nepripažįsta šių suklastotų rezultatų. Tuo remiantis, vadinamoji 2020 m. rugsėjo 23 d. „inauguracija“ ir nauji A. Lukašenkos prisiimti įgaliojimai neturi jokio demokratinio legitimumo“, – teigė J. Borrellis.

Šią savaitę Kauno mieste tuokiasi

Rugsėjo 24 d. (ketvirtadienį)

13.40 val. - Alvydas Dagilis ir Nijolė Sidorienė.

13.50 val. - Gintaras Reifonas ir Birutė Garmuvienė.

14 val. - Laurynas Markevičius ir Justina Solochinaitė.

14.10 val. - Vidimantas Soraka ir Virginija Zakarkienė.

14.20 val. - Edvardas Giedrys ir Eglė Venslovaitė.

15 val. - Martynas Bakanas ir Julija Sabaliauskaitė.

Rugsėjo 25 d. (penktadienį)

13.30 val. - Arvydas Albrektas ir Ernesta Račkaitytė.

13.40 val. - Ernestas Pečiulis ir Austėja Makovskytė.

13.50 val. - Tautvydas Kupratas ir Rugilė Čeponytė.

14 val. - Rolandas Korostyliovas ir Rasa Šabūnaitė.

14.10 val. - Artūras Naujalis ir Aušra Gračiovienė.

14.20 val. - Vilius Kaščiukevičius ir Aurelija Maravičiūtė.

14.30 val. - Ramūnas Papas ir Rasa Andriulytė.

14.40 val. - Gabriel Ribeiro Soares ir Patricija Vaičekauskaitė.

14.50 val. - Virginijus Masionis ir Jūratė Gerbenytė.

15 val. - Martynas Andziulevičius ir Ineta Junavičiūtė.

15.10 val. - Serbay Nalcakar ir Natalija Grafova.

15.40 val. - Egidijus Dembinskas ir Rūta Pagojūtė.

15.50 val. - Audrius Pulkauninkas ir Eurika Verseckienė.

16 val. - Karolis Steponavičius ir Rūta Ščeponavičiūtė.

Rugsėjo 26 d. (šeštadienį)

12 val. - Raimundas Ibėnas ir Neringa Bliumaitė.

13 val. - Mindaugas Varnelis ir Greta Kubilaitė.

13.10 val. - Paulius Kaletka ir Goda Urbaitė.

13.20 val. - Arvydas Sukockis ir Asta Pranckevičiūtė.

13.40 val. - Mindaugas Andriukaitis ir Vaida Malinauskaitė.

13.50 val. - Gražvydas Šriupša ir Jovita Pribušauskaitė.

14 val. - Justas Malinauskas ir Martyna Dadurkevičiūtė.

14.10 val. - Vykantas Grincas ir Jurgita Knygauskaitė.

14.20 val. - Nerijus Mironas ir Ramunė Kondrataitė.

14.30 val. - Arnoldas Mikalainis ir Brigita Cikanaitė.

14.40 val. - Artūras Grabusovas ir Sonata Adomavičiūtė.

14.50 val. - Sigitas Ručinskas ir Eglė Genytė.

15 val. - Aleksandras Nalivaiko ir Ingrida Šukauskaitė.

15.10 val. - Giedrius Piličiauskas ir Aistė Šukytė.

15.20 val. - Paulius Galinis ir Greta Rimavičiūtė.

Šią savaitę Kauno rajone tuokiasi

Rugsėjo 24 d. (ketvirtadienį)

14 val. - Ignas Mažuolis ir Karolina Rožanskaitė.

15 val. - Alvydas Samoška ir Miglė Galinytė.

Barboros menėje

Rugsėjo 25 d. (penktadienį)

13.15 val. - Gytis Lazutka ir Ieva Būtėnaitė.

13.30 val. - Justas Kerutis ir Gabija Jankūnaitė.

14 val. - Ovidijus Olbutas ir Monika Baltrušaitytė.

14.15 val. - Aurimas Gudaitis ir Evelina Liaudanskienė.

Baltojoje menėje

Rugsėjo 26 d. (šeštadienį)

12.30 val. - Tadas Leveckis ir Laura Sabaliauskaitė.

12.45 val. - Gytis Stanelis ir Justė Mizgaitytė.

13 val. - Konstantinas Korovkinas ir Simona Česonienė.

13.15 val. - Gediminas Smailis ir Lina Šimonytė.

14 val. - Julius Kvainauskas ir Eglė Sipavičiūtė.

14.30 val. - Martynas Šuminas ir Agnė Rumšaitė.

14.45 val. - Vaidotas Petrikas ir Janina Petrovaitė.

Baltojoje menėje

16 val. - Robertas Skalskas ir Danguolė Ozeraitė.

17 val. - Vaidotas Gelažius ir Sigita Bietkytė.

Jaunųjų pasirinktoje vietoje

Ir įspūdžio nepadarė net įstabūs romanai. Matyt, tuomet jo amžininkai apie klasiką žinojo daugiau, nei rašoma dabartiniuose literatūros vadovėliuose.

Tad apdovanoti tokią asmenybę būtų buvę mažų mažiausiai ciniška, nes tai diskredituotų pačią premijos idėją. Nors ta idėja dėl didelio noro išlaikyti moralinį balansą vis tiek buvo devalvuota, kai, pavyzdžiui, Nobelio taikos premijai buvo nominuotas A. Hitleris arba ta premija net buvo įteikta nekaltų žmonių krauju susitepusiam paskutiniajam ir vieninteliam Sovietų Sąjungos prezidentui.

Bet taip jau nutinka, kad, laikui bėgant, daug kas užmirštama. Taip ilgainiui turbūt užsimirš ir neblėstantis V. Putino cinizmas, kai pastarosiomis dienomis jis vėl sužibėjo komentuodamas opozicionieriaus A. Navalno apnuodijimą.

Ne mažesni cinikai nei V. Putinas šiandien atrodo ir ES parlamentarai, "besižavintys baltarusių tautos drąsa ir atkaklumu", bet taip ir nepalaikę sankcijų idėjos baltarusių "tėtušio" režimui.

Esą "Novičioką" tas galėjo išgerti ir pats, nes nuodus, anot chemiko-prezidento, "nėra sunku pasidaryti", be to, oponentas "simuliavo ligą".

Tik A. Navalnas ne iš tų, kuris nepajėgtų deramai atsikirsti. Tad savo įžvalgomis, per stebuklą atsigavęs po "Novičioko" dozės, jis gerokai pralinksmino savo sekėjus ir viešai išjuokė "plačiaregį" VVP.

Ne mažesni cinikai nei V. Putinas šiandien atrodo ir ES parlamentarai, "besižavintys baltarusių tautos drąsa ir atkaklumu", bet taip ir nepalaikę sankcijų idėjos baltarusių "tėtušio" režimui.

Šią gėdą turi prisiimti ir du nuo rezoliucijos "susilaikę" Lietuvos atstovai – S. Jakeliūnas su V. Uspaskichu.

Kitaip tariant, pasaulinės politikos cinikų parade žygeivių daugėja. Tik piliečiams nuo to ne geriau.

Apie 16 val. į Panevėžio ligoninę iš to paties miesto Naujamiesčio gatvėje esančių namų pristatytas ir paguldytas 1973-aisiais gimęs vyras, jam diagnozuota galvos smegenų trauma ir veido kaulų lūžiai.

Policija sulaikė neblaivius įtariamuosius – 1975 ir 1976 metais gimusius vyrus, jiems nustatytas, atitinkamai, 1,14 ir 1,87 promilės girtumas. Sulaikytieji uždaryti į areštinę.

Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.