Donorų kraujas – niekuo nepakeičiamas vaistas. Jo prireikus artimieji padėti negali, nes kraujas ligoniui tiesiogiai neperpilamas, kraujas tiriamas parą dvi. Kiekvienas gali būti donoru sau, nes kas žino, kas atsitiks poryt.

Kodai donorui ir donacijai

Norintieji duoti kraujo Kauno klinikose pirmiausia turi registratūroje pateikti asmens dokumentą. Kodėl?

„Donorą būtina identifikuoti, kad neduotų kraujo dažniau, nei leidžiama, kad nepakenktų sau. Antra priežastis – ne mažiau kaip 30 metų privalome saugoti duomenis, kad galėtume atsekti, kokiam pacientui kokio donoro koks kraujo komponentas panaudotas“, – paaiškino Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Jolanta Jeroch.

Registratūroje užregistruotam donorui suteikiamas kodas. Taip užtikrinamas žmogaus konfidencialumas, o esant blogiems kraujo, kurio komponentams taip pat suteikiamas kodas, rodikliams ar ligoniui pareiškus pretenzijų dėl jam panaudoto donorų kraujo pagal kodus surandamas donoras.

„Hepatitas C, kuriuo užsikrečiama per kraują, gali pasireikšti ne iš karto, o po keliasdešimties metų. Taigi gali tekti pasikviesti donorą pakartoti tyrimus įrodymui. Tokie reikalavimai visoje Europoje, privalome donorą identifikuoti kiekviename kraujo kelio etape“, – kodavimo priežastis papildė Kauno klinikų gydytoja transfuziologė Diana Remeikienė.

Pirmi saugumo duomenys

Užsiregistravęs būsimasis donoras užpildo apklausos anketą. Joje klausimai apie savijautą, sveikatą, santykius ir kiti. Kai kurie klausimai skirti vien vyrams, kai kurie – vien moterims.

Atsakius į klausimus iš būsimojo donoro piršto paimamas lašas kraujo. Iš jo per kelias minutes nustatoma kraujo grupė, rezus faktorius, antikūnai ir hemoglobino kiekis kraujyje.

„Hemoglobino koncentracija kraujyje parodo, ar žmogus gali būti donoru. Šis rodiklis moterims turi būti ne mažiau kaip 125 g/l, vyrams – ne mažiau kaip 135g/l. Jei jis mažesnis, kraujo nebus imama. Šie tyrimai atliekami pirmiausia tam, kad nebūtų pakenkta donorui“, – aiškino J.Jeroch.

Jei visi rodikliai geri, Kraujo centro gydytojas pasiteirauja apie ligas, vartojamus vaistus, pamatuoja kraujospūdį, kūno svorį, pasidomi, ar pastaruoju metu žmogus nesitatuiravo kūno, nesivėrė auskarų, nes šie veiksmai gali įnešti infekciją.

Ištiriama dėl sunkių ligų

Puodelis arbatos, užkandėlė laukiamajame ir – į salę, kurioje imamas kraujas. Tuo metu, kai lankėmės šiame Kauno klinikų padalinyje, kraujo davė trys žmonės.

Pirmo kurso medicinos studentas Antanas Ambraška gulėjo ramiai atsipalaidavęs, iš jo rankos žarnele tekantis kraujas kaupėsi maišelyje, kuris padėtas tarsi ant sūpuoklių visą laiką siūbavo aukštyn ir žemyn.

„Kraujas judinamas, nes jį reikia maišyti su konservantu. Kitaip kraujas sukrešės“, – paaiškino gydytoja D.Remeikienė.

Donoras A.Ambraška sakė kraujo duodąs jau antrą kartą. Pirmas kartas buvo prieš tris mėnesius. Tada bijojo adatos dūrio, bet patyrė, kad tai visai neskausminga.

„Dabar nei silpna, nei baisu, tik miego norisi“, – pajuokavo lovoje gulintis vaikinas.

Pirmą kartą kraujo duodančiai Agnietei Žukienei, kuri, sakė, seniai norėjo tapti donore, tik neprisirengė ateiti į Kraujo centrą, buvo prijungta kraujo ėmimo sistema ir pirmieji kraujo lašai nutekėjo į mažą maišelį.

„Pašalinant pirmuosius 20–30 ml kraujo, apsaugoma nuo bakterinio kraujo komponentų užterštumo. Be to, iš jo paimami mėginiai infekciniams žymenims nustatyti dėl virusinių hepatitų B ir C, sifilio ir ŽIV“, – paaiškino J.Jeroch.

Tuomet kraujas keičia kryptį ir teka į didįjį maišą. Į jį telpa 450 ml. Toks kiekis yra viena dozė. Viena kraujo donacija suteka maždaug per 7–10 min.

Studentė pinigų neima

„Svarstykės-maišytuvas signalizuoja, kai prisipildo 450 ml, ir vamzdelis, kuriuo tekėjo kraujas, užlydomas“, – į kraujo maišelį prie donorės Ugnės Dvarionaitės lovos parodė J.Jeroch.

Ugnė – taip pat pirmo kurso medicinos studentė. Kraujo davė jau trečią kartą. Mergina sakė, kad labai smagu tai daryti, o studijuojant Lietuvos sveikatos mokslų universitete duoti kraujo Kauno klinikose dar ir patogu – viskas vietoje. Paklausta, gal ims pinigus už kraują, nes tai yra galima, Ugnė tvirtai atsakė: ne, nors stipendijos ir negauna.

„Nežinau, kodėl neimsiu. Pats veiksmas atlygina, o užsidirbti pinigų yra kitų būdų“, – šypsojosi U.Dvarionaitė, o slaugytoja jau traukė iš jos kraujagyslės kraujo paėmimo adatą, klijavo tvarstį, kad kraujas nebebėgtų.

Maišelis su donorų krauju toje pačioje patalpoje būna dar porą valandų. Jis padedamas ant specialaus padėklo, kad atvėstų iki 22–23 laipsnių temperatūros. Ir tik tada nešamas į Kraujo komponentų gamybos sektorių.

Eritrocitai, trombocitai, plazma

Didžiulė centrifuga, į kurią laborantė Justė Beržvinskaitė sudeda maišelius su donorų krauju, sukasi 3 200 kartų per minutę. Tai sąlyga, kad atsiskirtų kraujo komponentai.

„Ligoniui lašinamas ne kraujas, o atskiros jo dalys: eritrocitai, trombocitai, plazma – priklausomai nuo to, kurio komponento trūksta“, – aiškina gydytoja D.Remeikienė.

Trombocitai žmogaus kraujyje nesigamina sergant kraujo, onkologinėmis ligomis, jų labai sumažėja po chemoterapijos, spindulinio gydymo, nukraujavus dėl traumų. Jei trombocitai nebūtų išskiriami, vienam ligoniui reikėtų 5–6 donorų kraujo, kuriame yra visi komponentai. Iš to paties donoro vienam ligoniui gali būti sulašinti trombocitai, kitam – eritrocitai, kurie aprūpina audinius deguonimi, reikalingi sergant anemija, trečiam – plazma.

Įdomu tai, kad iš centrifugos išimtame maišelyje kraujas jau būna labai aiškiai susisluoksniavęs: eritrocitai – apačioje, trombocitai ir leukocitai – viduryje, plazma – viršuje. Tuomet komponentai išskirstomi į atskirus maišelius, kurie sandariai sujungti su pagrindiniu.

„Naudojamos tik vienkartinės priemonės, nėra jokio kraujo sąlyčio su aplinka, viskas sandaru. Kraujui ruošti reikalingos ypatingos sąlygos“, – pabrėžė Kauno klinikų Kraujo centro kokybės užtikrinimo specialistė Dalia Toločkienė.

Geltona ir žalia

Plazmos ligoniui reikia tada, kai savas kraujas nekreša. Iš donoro kraujo išskirta plazma iškart dedama į šaldiklį, saugoma žemesnėje nei 30 laipsnių šalčio temperatūroje, kad nesuirtų krešėjimo faktoriai.

Ligoniui lašinama atšildyta plazma. Iš jos gali būti išskirtas specialus komponentas krioprecipitatas. Jo išgaunama labai mažai, iki 40 ml iš vienos donacijos. Išgautas kriocipitatas vėl užšaldomas. Naudojamas ypatingais atvejais, kai trūksta vieno iš krešėjimo veiksnių.

Įdomu tai, kad kraujo plazma yra ne raudona, o geltona.

„Žaliavalgių plazma būna žalsva. Tai išsiaiškinome pamatę žalsvą plazmą ir išklausinėję, ką donorai valgo“, – rodydama žalią tarsi vaisinių ledų maišelį šypsojosi D.Toločkienė.

Specialistė sakė, kad donorų prašoma prieš duodant kraują nevalgyti riebaus maisto, ypač majonezo, nes nuo jo plazma būna itin riebi.

„Maistas turi labai daug įtakos kraujui. Kai tai pamatai, susimąstai, ką valgai“, – prisipažino D.Toločkienė.

Gali būti grąžintas atgal

Eritrocitai saugomi ne šaldiklyje, o šaldytuve. Jiems pamaitinti įleidžiamas specialus tirpalas. Taip eritrocitai išlieka gyvybingi 35–49 paras.

Gydytoja D.Remeikienė patvirtino, kad būtent eritrocitų paklausa yra didžiausia.

„Būtų labai gerai, kad jie galiotų trejus metus, kaip plazma, o ji – 49 paras. Tuomet nebūtų tokio didelio donorų kraujo poreikio. Plazmos perteklius panaudojamas preparatų gamybai – imunitetą veikiantiems, imunoglobulinui ir panašiai“, – aiškino gydytoja transfuziologė.

Trombocitai išlieka gyvybingi septynias paras. Yra taikomos aferezės, kai iš donoro kraujo renkami vien atskiri komponentai – eritrocitai, trombocitai, ir kraujas grąžinamas atgal. Renkant eritrocitus procedūra trunka pusvalandį ir toks donoras negali duoti kraujo pusę metų. Išrinkus trombocitus donoras gali duoti kraujo kas dvi savaitės, bet procedūra trunka dar ilgiau – apie 1,5–2 val.

„Jei donorais būtų visi, kas jais gali būti, o tai yra maždaug kas šeštas mūsų šalyje gyvenantis žmogus, donorų kraujo netrūktų. O dabar iš galinčiųjų duoda du trys“, – apgailestavo J.Jeroch.

Užtrunka dvi paras

Duoti artimajam kraujo, kai to jam staiga prireikia, negali niekas. Kraują būtina ištirti, o tai užtrunka dvi paras.

Dėl to labai svarbu užtikrinti nuolatines donorų kraujo atsargas. Gali būti taip, kad šiandien duotas kraujas gali atitekti pačiam donorui. Kas žino, kas atsitiks poryt?

Išskirti kraujo komponentai – trombocitai, eritrocitai ir kiti savo maišeliuose, pažymėti donacijos kodais, specialiomis sąlygomis saugomi, kol bus ištirti kraujo mėginiai, paimti į atskirus mėgintuvėlius, dėl krauju plintančių infekcinių ligų. Būtent jų tyrimai trunka palyginti ilgai.

Iš jų dar kartą pakartojami kraujo grupės, rezus faktoriaus, antikūnų – imunohematologiniai tyrimai, kad nebūtų nė mažiausios klaidos. Juolab kad pirminis tyrimas buvo tik atrankinis, o antrasis atliekamas daug tiksliau, kitais reagentais ir metodais.

„Antra labai svarbi dalis – serologiniai infekcijų tyrimai, kuriais nustatoma, ar nėra donoro kraujyje hepatito B paviršinio antigeno, hepatito C viruso, žmogaus imunodeficito viruso ir sifilio. Jei gaunamas teigiamas rezultatas, tyrimai kartojami dar du kartus“, – apie tai, kaip preciziškai tiriamas donorų kraujas, aiškino Kraujo centro vadovė J.Jeroch.

Dar atliekami ir genetiniai tyrimai, kurie padeda aptikti virusą, patekusį į organizmą prieš kelias dienas, kai žmogaus kraujyje dar nepasigaminę antikūniai.

„Kai viskas atlikta dėl kraujo komponentų kokybės ir saugumo, tik tada jie gali keliauti pas ligonius“, – apie ilgą kraujo tyrimų kelią baigė pasakoti Kraujo centro vadovė.

Rizikos visuomet yra

Ant kiekvieno kraujo komponento maišelio yra etiketės su jo pavadinimu, donacijos kodu, kraujo paėmimo data, nurodytas galiojimo laikas, kraujo grupė, rezus faktorius, specialios saugojimo sąlygos.

Atskirame kambaryje medikės rodo iš specialios spintos paimtus kraujo maišelius, ant kurių etiketės kitokios. Vadinasi, kažkas surasta blogo. Viena etiketė su ženklu – atmesti komponentą, kita – atmesti su infekcijos pavojaus ženklu.

„Toks kraujas bus naikinamas, donorui bus pranešta asmeniškai“, – pabrėžė gydytoja D.Toločkienė.

Dar labai svarbu donoro ir ligonio kraujo suderinamumas, nors ir grupė, ir rezus faktorius – tapatūs, atkreipia dėmesį gydytoja transfuziologė D.Remeikienė.

„Kraujyje yra 300 antigenų ir visų neįmanoma nustatyti, pagal visus suderinti ligonio ir donoro kraują. Kiekvienu atveju, kraują perpilant ligoniui, rizikos lieka, todėl jis turi būti perpilamas tik tada, kai nėra kitų gydymo būdų“, – perspėjo gydytoja transfuziologė D.Remeikienė.

Kaip vieną iš rizikos faktorių gydytoja įvardijo faktą, kai dėl sutrikusio imuniteto ligonio organizmas negali sunaikinti su kitais komponentais patekusių svetimų leukocitų arba kai kraują duoda pirmos eilės giminaitis.

„Ligonio organizmas gali neatpažįsti leukocitų, kad jie yra svetimi, ir gali įvykti transplantato prieš šeimininką reakcija – labai sunki komplikacija. Yra buvę tokių, tai – mirtina komplikacija“, – liūdną faktą paminėjo gydytoja D.Remeikienė.

Pats kilniausias tikslas

Be donorų kraujo mirtų ne vienas ligonis, o šimtai, tūkstančiai. Be žmonių, duodančių kraujo, medikai būtų bejėgiai.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai skatina neatlygintiną kraujo donorystę, nes jos tikslas – pats kilniausias: padėti išgelbėti žmogaus gyvybę.

„Neatlygintini donorai nėra suinteresuoti nuslėpti ydingos gyvensenos, rizikos faktorių, ligų. Duodantieji kraujo už atlygį nori tai daryti kuo dažniau, slepia terminus ir taip kenkia netgi sau“, – aiškino D.Remeikienė.

Ar medikams ne tas pats, kokį tikslą turėdamas žmogus tapo donoru? Juk kraujas – tas pats.

„Kraujas tas pats, bet donorystę skatinantis motyvas – kitas: padėti išgelbėti gyvybę. Organų nepardavinėjame, tai ir kraujo neturėtume pardavinėti“, – tvirtai įsitikinusi Kauno klinikų kraujo centro vadovė J.Jeroch.

Kraujo centro darbuotojai nesmerkia žmonių, duodančių kraujo už pinigus ir nesako, kad visi šie donorai kažką slepia ar piktnaudžiauja. Jie ima pinigus todėl, kad jiems duoda, už juos nusiperka geresnio maisto.

Kad ir kaip būtų, daugiau kaip pusėje pasaulio šalių gyvuoja tik neatlygintina kraujo donorystė. Didžioji dalis tokių šalių yra Europoje. Pasaulio sveikatos organizacija siekia, kad 2020 m. donorystė visose šalyse būtų tik neatlygintina.

Būti kraujo donoru

Viena donacija – 450 ml. Tiek kraujo galima duoti ne dažniau kaip kartą per du mėnesius, iš viso ne daugiau kaip penkis kartus vyrams, keturis kartus moterims per metus.

Jei imami tik trombocitai – jų aferezę galima kartoti kas dvi savaites.

Donorais gali būti 18–65 metų žmonės.

Donorų organizmas geriau reaguoja į kraujo netektį susižalojus, sparčiau atgamina prarastą kraujo kiekį.

Donorų kraujo komponentai

Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, kaip imuninės sistemos dalis kovoja su infekcijomis ir organizmui svetimomis medžiagomis.

Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, aprūpina audinius deguonimi ir šalina iš jų anglies dioksidą, padeda palaikyti organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, dalyvauja organizmo vandens ir druskų apykaitoje, svarbūs kraujo krešėjimui – sudaro raudonąjį krešulį, gamina įvairias krešėjimo medžiagas. Taip pat adsorbuoja toksinus, antikūnus.

Trombocitai susidaro kaulų čiulpuose. Pagrindinė trombocitų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Jie prilimpa prie sužalotų kraujagyslių sienelių, o ir patys tarpusavyje gali sulipti.

Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, sudaranti 55 proc. kraujo tūrio. Gelsvai žalsvos spalvos. Kraujo plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Plazmos laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ligas.

Birželio 14-oji – Pasaulinė kraujo donorystės diena

Kauno klinikų Kraujo centras visą savaitę organizuoja akcijas Kauno mieste:

11 d. – PC „Molas“.

2 d. – PC „Akropolis“.

14 d. – Laisvės al. prie fontano.

15 d. – Laisvės al., Muzikinio teatro sodelyje, kartu su renginiu „Padėk man“.