Kuo susijusi skubioji medicinos pagalba ir karas Ukrainoje? Seimo narys Linas Slušnys sako, kad skubiosios medicinos pagalbos efektyvumas yra svarbus civilinės gynybos elementas, praneša LNK.

Dabar beveik 2,7 milijonams Lietuvos gyventojų yra vos 48 licencijuoti skubiosios medicinos pagalbos gydytojai.

Sveikatos reikalų komiteto narys atskyrė greitosios medicinos pagalbą nuo skubiosios medicinos pagalbos.

Mūsų medicina nėra pasirengusi priimti masinės nelaimės iššūkio. Turime 48 gerai paruoštus specialistus, bet jų reikėtų beveik dešimt kartų daugiau.

„Greitoji pristatytų sužeistuosius masinių nelaimių metu (...) greitojoje dirba paramedikai, čia (skubiojoje medicinos pagalboje – red. past.) turėtų dirbti aukštos kvalifikacijos medicinos pagalbos medikai. Problema yra tokia, kad mes, ypač karo Ukrainoje metu, matome, kad labai svarbu, kad būtų teikiama kokybiška pirmoji pagalba ir dalį žmonių mes sugebėtume išgelbėti. Čia yra mūsų problema: priėmimo skyriai, mūsų medicina nėra pasirengusi priimti masinės nelaimės iššūkio. Mes turime 48 gerai paruoštus specialistus, bet jų reikėtų beveik dešimt kartų daugiau“, – situaciją konstatavo L. Slušnys.

Anot pašnekovo, Lietuvoje reikia bent pusantro tūkstančio tokių specialistų.

„Kai tu gyveni taikoje, ramybėje, tai mums atrodo, kad čia nieko tokio, mes galime gyventi. Tai yra susiję su dviem dalykais: vienas – civilinė sauga, kai kiekvienas gydytojas arba dauguma gydytojų galėtų teikti pagalbą, yra baigę mediciną. Jeigu mes investuotume į kiekvieną ir paruoštume, tai kiekvienais metais mes galėtume tuos žmones paruošti taip, kad kiekvienas gydytojas galėtų suteikti pirminę pagalbą. Nuo šių metų turėtume didinti skubiosios medicinos pagalbos specialistų skaičių. Nebe po keliolika ruošti, o po 30–40 ruošti kiekvienais metais“, – teigė L. Slušnys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimas šiuo metu imasi greitosios medicinos pagalbos pertvarkos. Pasak L. Slušnio, valstybė sutaupytų daug pinigų, jei skirtų daugiau resursų skubiosios medicinos pagalbos specialistams ruošti, nes šie gali kompetetingai nuspręsti, kokiam pacientui reikalingas gydymas stacionare, o kokiam nebūtinas. 

„Pasaulyje stipriai auga ir jau rodomi duomenys, kad būtent šitas skyrius (skubioji med. pagalba – red. past.) daro dar vieną gerą darbą – pacientą laiku atveža į kažkur. Į skubiosios medicinos pagalbos skyrių mes gautume pacientą, o ten yra žmonės, kurie gali priimti sprendimą, ar tam pacientui reikia stacionaro, ar nereikia. Suteikia greitai pagalbą ir gali palydėti jį namo. Pasaulis skaičiuoja, kad skubiosios medicinos pagalbos skyrius, netgi normalių civilinių sąlygų metu, sutaupo, nes 80 proc. žmonių nepaguldomi į tas ilgalaikio gulėjimo lovas, kurios yra pačios brangiausios kiekvienoje šalyje. Mes sutaupytume daugybę pinigų ir išvengtume nereikalingų lovadienių. Link to eina daugelis pasaulio civilizuotų valstybių“, – aiškino L. Slušnys.

Jeigu mes visur viską centralizuojame, tai civilinės saugos atveju tai yra katastrofa – vieną arteriją „užspaudus“ visi žmonės lieka be pagalbos.

Lietuvoje šiuo metu yra tik vienas skubiosios pagalbos centras, įsikūręs Kaune. Anot L. Slušnio, labai svarbu turėti ne vieną tokį centrą, nes ekstremalios situacijos atveju rizikuotume visus šalies žmones palikti be skubiosios pagalbos.

„Šita sistema greičiausia, lanksčiausia prisitaikyti ekstremalių situacijų atvejais. Ji labai greita. Kuo ji ypatinga: jei mes turime pakankamai tokių skyrių, o ne vieną, kuris dabar yra per visą Lietuvą. Jeigu mes tokią sistemą turime išdėstytą per visą Lietuvą ir turime 5–10 skyrių, tai atėjus ekstremaliai situacijai, „užlūžus“ vienai vietai, decentralizacija būtų kitoje vietoje. Čia yra labai svarbūs dalykai, nes, jeigu mes visur viską centralizuojame, tai civilinės saugos atveju tai yra katastrofa – vieną arteriją „užspaudus“ visi žmonės lieka be pagalbos“, – kalbėjo sveikatos reikalų komiteto narys.

L. Slušnys siūlo kai kurias ligonines keisti į skubiosios pagalbos skyrius. Mano, kad toks siūlymas Seime susilauktų pritarimo.

„Manau, kad iš kolegų tą pritarimą turėsime. Nei čia reforma, nei ką. Mes dabar sakome, kad turime mažinti lovas, turime peržiūrėti, kaip tas paslaugas teiksime. Karui prasidėjus šovė į galva ta mintis, kad reikia visai Lietuvos sveikatos sistemai pasakyti, kur link ji gali judėti. Kai ieškome, į ką pakeisti savo ligonines, tai keiskime į skubiosios pagalbos skyrius ir ieškokime, dėkime pastangas, kad atsirastų šitų specialistų. Tada gyvensime pakankamai saugiai“, – teigė L. Slušnys.