MEDIKAI SKAMBINA PAVOJAUS VARPAIS: ŠALYJE PLINTA NIEŽAI

Šiais laikais kalbėti apie tokias ligas kaip niežai, regis, nebereikėtų. Turime geras higienos priemones, laikomės švaros, bet statistika sako, kad vien per šiuos nepilnus metus susirgimų niežais yra daugiau nei per visus praeitus metus. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo vyriausiaja specialiste Milda Žygutiene.

– Ar tai yra protrūkis?

– Na, stebim tokį pakylimą. Būdingi tie svyravimai sergamumui. Aišku, ko gero įtakoja protrūkiai tam tikrose vietose, kur būna didelis asmenų susitelkimas, tai galėtų būti ligoninės, globos namai, kolektyvai, vaikų darželiai.

– Nuo seno daug kas galvoja, kad ši liga yra nešvarumų liga, atsirandanti dėl netinkamos higienos. Kaip yra dabar?

–  Šiaip tas užsikrėtimas pakankamai lengvas yra. Pakanka turėti glaudų kontaktą su žmogumi, kuris serga tuo metu arba per sergančio asmens daiktus, kurie prie kūno glaudžiasi, tai būtų patalynė, rankšluosčiai, drabužiai.

–  Gal turite duomenų, kuriose visuomenės grupėse niežai dabar yra aktyviausi arba kas labiausiai serga? Ar tai yra vaikų darželiai, mokymo įstaigos ar senyvo amžiaus žmonių priežiūros įstaigos?

–  Niežais sirgti gali visų amžiaus grupių žmonės. Vaikai ypatingai, jeigu kolektyve yra išplitęs susirgimas, jiems išberia visas kūno vietas. Suaugusiems tuo tarpu tik kai kurias kūno vietas. Tai visose grupėse, kaip ir minėjau, gali būti ir ligoninėj, ir globos namuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote bėrimą kaip niežų požymį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kada jau sunerimti?

– Na, pirmas požymis yra niežėjimas ir ypatingai jis pasireiškia vėlai vakare, atsigulus, kai kūnas sušyla. Tai reiškia, kad suaktyvėja pati erkutė. Ji graužiasi į paviršinį odos sluoksnį, tuneliukai apie 1,5 cm pragraužiami, išlenda į odos paviršių. Bet ji ta savo veikla užsiima mūsų odoje – maitinasi, tuštinasi, poruojasi, deda kiaušinius – ir tai sukelia būtent tą niežėjimą.

– Iš kur tos erkės atsiranda?

– Na, jos yra tiesiog gamtoje. Turbūt nėra taip, kad būtų išnaikinta iki paskutinės. Ir čia gyvybė, tai ji nesusikuria kažkokioj situacijoj, o yra perduodama nuo žmogaus žmogui.

– Kaip liga vystosi nuo užsikrėtimo pradžios iki tada, kai žmogus susivokia, kad kažkas tikrai ne taip? Ir kada jau galima pradėti gydytis, ir ar ilgas gydymas?

– Inkubacinis periodas gali būti pats įvairiausias. Priklauso nuo to, kokios vietos yra pažeidžiamos, priklauso nuo to, kokia invazija, ar didelis užsikrėtimas, ar gal ten kokia tik viena erkutė – tokiu atveju, kol ji išplis, reikalingas ilgesnis laikas. Bet kalbam apie maždaug 10 dienų. Besikreipiant į gydytojus, dermatologai lengvai ją pažįsta, tai žinoma liga. Gydymas trunka 24 valandas. Ir jeigu žmogus teisingai panaudoja išrašytą vaistą, tai po 24 valandų jis jau saugus.

– O kaip neužsikrėsti šia liga, kaip save apsaugoti?

– Na, pirmiausiai, vėlgi, rankų plovimas. Nes sergantys žmonės gali būti lietę durų rankenas, turėklus, kėdžių atramas ir palikę po savęs užkratą. Tai rankų plovimas yra viena iš efektyviausių priemonių, bet gali būti ir kitos. Na, intymiu keliu irgi perduodama liga. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kalbant apie tą paskutinį mano akcentą, kad gydytųsi visi vienu metu, kurie turi požymius arba nustatyta, kad jie serga. Nes jeigu šeimoje vienas gydosi, kitas ne, tai čia gali būti uždaras ratas. Vėlgi, kaip sakiau, 24 valandos. Jeigu kartu visi gydosi, efektas yra didžiulis. Ir, aišku, patalynės, rankšluosčių priežiūra. Rankšluosčiai turi būti individualūs pas kiekvieną, skalbiami ne mažesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.