– Ar tai yra protrūkis?

– Na, stebim tokį pakylimą. Būdingi tie svyravimai sergamumui. Aišku, ko gero įtakoja protrūkiai tam tikrose vietose, kur būna didelis asmenų susitelkimas, tai galėtų būti ligoninės, globos namai, kolektyvai, vaikų darželiai.

– Nuo seno daug kas galvoja, kad ši liga yra nešvarumų liga, atsirandanti dėl netinkamos higienos. Kaip yra dabar?

–  Šiaip tas užsikrėtimas pakankamai lengvas yra. Pakanka turėti glaudų kontaktą su žmogumi, kuris serga tuo metu arba per sergančio asmens daiktus, kurie prie kūno glaudžiasi, tai būtų patalynė, rankšluosčiai, drabužiai.

–  Gal turite duomenų, kuriose visuomenės grupėse niežai dabar yra aktyviausi arba kas labiausiai serga? Ar tai yra vaikų darželiai, mokymo įstaigos ar senyvo amžiaus žmonių priežiūros įstaigos?

–  Niežais sirgti gali visų amžiaus grupių žmonės. Vaikai ypatingai, jeigu kolektyve yra išplitęs susirgimas, jiems išberia visas kūno vietas. Suaugusiems tuo tarpu tik kai kurias kūno vietas. Tai visose grupėse, kaip ir minėjau, gali būti ir ligoninėj, ir globos namuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote bėrimą kaip niežų požymį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kada jau sunerimti?

– Na, pirmas požymis yra niežėjimas ir ypatingai jis pasireiškia vėlai vakare, atsigulus, kai kūnas sušyla. Tai reiškia, kad suaktyvėja pati erkutė. Ji graužiasi į paviršinį odos sluoksnį, tuneliukai apie 1,5 cm pragraužiami, išlenda į odos paviršių. Bet ji ta savo veikla užsiima mūsų odoje – maitinasi, tuštinasi, poruojasi, deda kiaušinius – ir tai sukelia būtent tą niežėjimą.

– Iš kur tos erkės atsiranda?

– Na, jos yra tiesiog gamtoje. Turbūt nėra taip, kad būtų išnaikinta iki paskutinės. Ir čia gyvybė, tai ji nesusikuria kažkokioj situacijoj, o yra perduodama nuo žmogaus žmogui.

– Kaip liga vystosi nuo užsikrėtimo pradžios iki tada, kai žmogus susivokia, kad kažkas tikrai ne taip? Ir kada jau galima pradėti gydytis, ir ar ilgas gydymas?

– Inkubacinis periodas gali būti pats įvairiausias. Priklauso nuo to, kokios vietos yra pažeidžiamos, priklauso nuo to, kokia invazija, ar didelis užsikrėtimas, ar gal ten kokia tik viena erkutė – tokiu atveju, kol ji išplis, reikalingas ilgesnis laikas. Bet kalbam apie maždaug 10 dienų. Besikreipiant į gydytojus, dermatologai lengvai ją pažįsta, tai žinoma liga. Gydymas trunka 24 valandas. Ir jeigu žmogus teisingai panaudoja išrašytą vaistą, tai po 24 valandų jis jau saugus.

– O kaip neužsikrėsti šia liga, kaip save apsaugoti?

– Na, pirmiausiai, vėlgi, rankų plovimas. Nes sergantys žmonės gali būti lietę durų rankenas, turėklus, kėdžių atramas ir palikę po savęs užkratą. Tai rankų plovimas yra viena iš efektyviausių priemonių, bet gali būti ir kitos. Na, intymiu keliu irgi perduodama liga. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kalbant apie tą paskutinį mano akcentą, kad gydytųsi visi vienu metu, kurie turi požymius arba nustatyta, kad jie serga. Nes jeigu šeimoje vienas gydosi, kitas ne, tai čia gali būti uždaras ratas. Vėlgi, kaip sakiau, 24 valandos. Jeigu kartu visi gydosi, efektas yra didžiulis. Ir, aišku, patalynės, rankšluosčių priežiūra. Rankšluosčiai turi būti individualūs pas kiekvieną, skalbiami ne mažesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Beveik 50 cm ir vos vienas žingsnis iki kur vilniečiai aktyviai sportuota – važiuoja dviračiu, vaikščioja, bėgioja. Ne todėl, kad būtų pamiršta nušienauti žolę, tiesiog tokia Vilniaus politika. Jau dvejus metus aktyviai auga vešlios pievos.

Natūralios pievos laisvai želia prie Vilniaus greitkelio, Barbakano kalno, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, transporto žieduose. Prie pėsčiųjų ir dviračių takų šienaujama tik iš kraštų, o prie Baltojo tilto, Misionieriaus soduose šienaujama aukštesnė nei 10 cm žolė.

Vilniečiai dėl erkių baiminasi ne be reikalo. Sostinei nusprendus auginti vešlias pievas, šoktelėjo ir sergamumas erkių platinamomis ligomis. Pernai užfiksuota kone 130 daugiau erkinio encefalito ir 730 daugiau Laimo ligos atvejų, palyginti su užpernai. Kaune – situacija priešinga. Per metus erkinio encefalito atvejų sumažėjo daugiau nei perpus, o Laimo ligos taip pat ryškiai sumažėjo. Ekspertai neneigia, kad vešlios pievos prisideda prie erkių platinamų ligų.

„Aišku, jos neprisideda prie geresnių rezultatų. Kur nupjauta žolė nei paukščiai gerai ir saugiai jaučiasi, nei smulkieji graužikai ir erkės. Jei pieva iki kelių – visiems puiku“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Kaunas, kur sergamumas erkių platinamomis ligomis mažėja, vešlias pievas palieka tik upių šlaituose ir pakrantėse, Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje. Miesto centre žolę kauniečiai pjauna trumpai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Ten vaikšto daug žmonių, mažų vaikų. Natūralios pievos yra gražu, tačiau miestuose yra žmonių, kurie kenčia nuo įvairų alergijų. Žinoma, nešienautoje žolėje veisiasi visų mūsų siaubas – erkės“, – teigė Kauno miesto savivaldybės aplinkos pasaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Tačiau augantis sergamumas sostinės valdžios nebaugina –Vilnius neketina didinti šienaujamų vejų ploto, mat, ne pirmus metus taikoma praktika duoda rezultatų. Natūralios pievos vėsina karštomis vasaromis, gerėja biologinė įvairovė.

„Pievų kokybė gerėja. Iš augalų pievose matome vis daugiau atsikuriančių rūšių“, – sakė Vilniaus miesto administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.

Atsisakyti masinio šienavimo nėra tik Vilniaus išmonė, pasirodo, nešienavimo politiką įveda ir kiti Europos miestai. Tik neaišku, kaip juose mėgsta gyventi erkės.

Trumpai pjaunama žolė toliau bus prie daugiabučių kiemų ir aktyviai lankomų erdvių. Viena tokių – Vingio parkas. Čia šienautojai žolę pjauna visur.

Situacija dėl erkių platinamų ligų komentavo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.

– Ar nešienautos pievos tikrai yra priežastis, dėl kurios sostinėje daugėja erkių platinamomis ligomis sergančių žmonių?

– Pradėkime nuo to, kaip erkės plinta. Jos maitinasi ilgą laiką pasikabinusios ant kitų šiltakraujų, maitinasi jų krauju. Suaugusi erkė gali taip įsikibti iki savaitės. Taip jos išsibarsto po teritoriją ir išplinta į netikėtas vietas. Virusas plinta per erkių įsisiurbimą, bet gamtinis rezervuaras yra smulkieji graužikai. Jų kraujyje cirkuliuoja tiek erkinio encefalito virusas, tiek Laimo ligos sukėlėjas, nedarydamas jokio įtakos jų savijautai. Prisisiurbusi erkė su tais sukėlėjais siurbdama kitą kartą aukai gali pernešti sukėlėją. Toje aukštoje pievoje labai gerai jaučiasi graužikai. Pati erkė iš miško neatropos, ji naudojasi pavežėjais, pvz., paukščiais. Pasimaitinusi erkė nukritusi į tokią aukštą pievą jausis puikiai, nes pakankamai drėgmės ir gali išgyventi. Tai tiesioginis ryšys su erkių patinamomis ligomis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar augintinio namo parsinešta erkė neatropos iki šeimininko?

– Jei erkė nukris ant kokio kilimo, vadinasi, šeimininkas laiku nepanaikino jos iš augintinio ir ji jau pasimaitinusi. Tolesnio kelio jai išgyventi nebėra. Erkė ant šuns, priklauso nuo veislės, ilgą laiką negali patekti ant kūno dėl tankaus kailio, todėl, tokiu atveju, galia ropoti ir iki šeimininko.

– Kaip derėtų prižiūrėti kiemus, kad ten nebūtų patogios sąlygos erkėms?

– Didžioji dalis asmenų užsikrečia gyvenamojoje teritorijoje. Nereikia leisti žolei užaugti aukštesnei nei 10 cm nuo pat ankstyvo pavasario pradžios.

– Ką daryti su Vilniaus parkais, žaliomis erdvėmis, kurios nešienaujamos? Ar yra kitų priemonių, kaip išvengti erkių?

– Vaikščioti asfaltuota danga, nenukrypti. Rekomenduojame, jei netvarkoma visa teritorija, bent po kelis metrus šonuose nuo takelių nušienauti.

– Vienintelis apsaugos būdas – skiepai. Ar gyventojai noriai skiepijasi?

– Ne tiek noriai, kiek reikėtų ir linkėtų specialistai. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas asmenims, kurie vyksta į šalis, kuriose registruojami penki ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų, reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Mūsų šalyje registruojama 15–20 atvejų 100 tūkst. Vadinasi, esame labai endeminė šalis. Kiekvienas turėtume apsiskiepyti.

– Dar ne per vėlu skiepytis?

– Niekada nevėlu. Aišku, tinkamiausias laikas praleistas. Tarp pirmos ir antros dozės turi praeiti mėnuo. Po antros dozės praėjus dviem savaitėms jau galima jaustis saugiam. Reikėtų tęsti toliau pagal schemą skiepijimąsi, kad susiformuotų saugus imunitetas ateičiai.

– Kokia situacija kituose Lietuvos miestuose? Ar mažėja, daugėja erkių?

– Utenos apskritis iš pirmaujančių. Pajūrio teritorijoje mažesnis sergamumas. Noriu atkreipti dėmesį, kad ne kiekviena erkė užsikrėtusi. Skaičiuojama, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apie 1 proc. Niekada nežinome, kokia erkės įsisiurbs.

Pasak medicinos entomologės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Žygutienės, svarbiausia, kad žmonės ne tik įsisąmonintų faktą, kad erkių yra visoje šalyje, tiek miškuose, tiek ir miestų parkuose, tačiau taip pat imtųsi ir atitinkamų apsisaugojimo nuo jų veiksmų.

„Nors tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 proc. mūsų šalies gyventojų gerai informuoti apie erkių keliamas grėsmes ir žino, kokiomis ligomis jie gali susirgti įsisiurbus infekuotai erkei, tačiau Lietuva vis dar pirmauja pagal erkių sukeliamų ligų sergamumo rodiklį Europoje“, – sako M. Žygutienė.

Anot jos, toks rezultatas rodo, kad žmonės vis dar nepakankamai įvertina galimas rizikas, o kartais apskritai numoja ranka į erkių sukeliamas ligas.

„Pasiteisinimų nesiskiepyti būna įvairiausių – nuo to, kad niekada nesilankoma miške, iki apibendrinimo, kad „jau man tai tokia liga negresia“, – komentavo NVSC atstovė ir pridūrė, kad statistika rodo visai kitokią realybę. Lietuvoje kasmet encefalitu užsikrečia keli šimtai žmonių, iš kurių apie 80–90 proc. būna priversti gydytis ligoninėse.

Vis dėlto M. Žygutienė pastebi, kad situacija nors ir pamažėl, tačiau gerėja. Pasak jos, kasmet bent pirmąją skiepo nuo encefalito dozę nusprendžia gauti vis daugiau lietuvių. Tačiau kol kas vakcinacijos lygis, NVSC atstovės teigimu, dar nepakankamas.

Kuo šiltesnis oras, tuo daugiau uodų

Iš visų kraujasiurbių vabzdžių (sparvų, upinių mašalų, smulkiųjų mašalų) Lietuvoje labiausiai paplitę uodai, jų Lietuvoje yra bemaž 37 rūšių. Uodų antplūdis trukdo tiek darbui lauke, tiek poilsiui. Jų įkandimai skausmingi, daugeliui sukelia niežulį, deginimą, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus. Nevalingai besikasant sukandžiotas vietas, galima iššaukti infekciją.

Uodai, platinantys ligas (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), labiau būdingi tropinio klimato šalims, bet yra grupė uodų platinamų ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje – maliarija, uodų platinami encefalitai, karštligės.

Uodai vystosi vandenyje, o skraidyti ima jau suaugę. Jų vystymosi trukmė priklauso nuo oro temperatūros – kuo ji aukštesnė, tuo greičiau jie vystosi. „Tad tose Lietuvos vietose, kuriose daugiau stovinčio vandens telkinių, bus ir daugiau uodų. Tačiau miško uodams, kurie Lietuvoje sudaro virš 90 proc. visų paplitusių uodų, nereikia nė ežerų, jiems pakanka ir laikinų telkinių – tvenkinių, pakelės griovių, kelmų duobių, statinių ar kitų vandens talpų,“ – pasakoja M. Žygutienė.

Apsisaugoti padeda specialios priemonės

Kad šie neprašyti svečiai šiltomis vasaros naktimis mums netrukdytų miegoti atvertais langais, patariama juos dengti specialiais tinkleliais. Na, o būdami gamtoje apsisaugoti galime net pasirinkdami tinkamą aprangą. M. Žygutienė tikina, kad šviesus vienspalvis apdaras mažiau traukia vabzdžius, todėl reikėtų vengti ryškiaspalvių, gėlėtų, tamsių drabužių.

Visgi dažnai gyvybiškai svarbus uodų poreikis pasimaitinti krauju toks stiprus, kad vien blyškūs drabužiai jų neatbaido. Tokiais atvejais patariama naudoti repelentus – specialias chemines priemones, skirtas uodams atbaidyti. Uodus atbaido ir stipriai kvepiantys aliejai.

Naudojant repelentus pirmiausia reikėtų perskaityti gaminio etiketę ir naudoti taip, kaip nurodo gamintojas. Svarbu išsiaiškinti, ar priemonė skirta naudoti tiesiai ant odos, ar ant drabužių. Naudojant purškiamas priemones, būtina saugoti akis, burną, nosį. Jeigu pasitepus ar papurškus pasireiškia alerginės reakcijos, paveiktas kūno vietas būtina tuoj pat nuplauti vandeniu ir kreiptis medicininės pagalbos.

LRT RADIJO klausytoja teiraujasi apie uodus atbaidančias priemones. „Norėčiau sužinoti, ar yra kokių nors nekenksmingų priemonių, kad uodai neskristų į patalpą?“ – klausia ji.

Anot specialistės, norint, kad į patalpas nepriskristų vabzdžių, duris ir langus reikėtų laikyti uždarytus, jei ant langų nėra specialių tinklelių.

„Temstant – vakare arba naktį – žmonės dažnai užsidega šviesą, atsidaro langus ir tai yra signalas uodams, kad laukiame jų svečiuose. Visi uodai skrenda į šviesą. Tad norint prieš miegą pakvėpuoti grynu oru, reikėtų prie langų pritaisyti specialų tinkliuką, neleidžiantį į patalpas įskristi uodams ir tik tuomet juos atsidaryti“, – pataria M. Žygutienė.

Jei jau atsitiko taip, kad į patalpą priskrido uodų, juos atbaidyti galima eterinėmis medžiagomis, skirtomis naudoti patalpose.

„Uodus atbaidyti gali padėti ir žvakės, ir specialūs kištukai į rozetes, kurių kvapo  ar poveikio žmogus nejaučia, bet uodus ir kitus skrajūnus veikia žudančiai. Yra įvairūs žibintai, kurie pritraukia uodus savo šviesa, ir priskridę jie žūsta nuo spindulių“, – pasakoja specialistė.