Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus verdiktą dėl mėsos kenksmingumo, baimė nieko nepakeis. Svarbu suvokti, kas sukelia onkologines ligas, ir, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, subalansuoti savo mitybą.

Netolygu rūkymui

Mokslo studijos suteikia vis daugiau įrodymų, kad mėsa gali pakenkti. Vis dėlto pagrindinė baimė kyla dėl žinių trūkumo kuo pakeisti mėsą.

Mitybos specialistė Gintarė Jonaitytė pabrėžia, kad augalinis maistas turi visas žmogui reikalingas amino rūgštis, nors anksčiau manyta, jog jų esama tik mėsoje.

"Visi galvodavo, kad raudona mėsa yra puikus baltymų ir geležies šaltinis. Taip, be abejonės, tai neginčijama, bet niekas nepasakydavo, kad raudonoje mėsoje yra itin daug kancerogeninių medžiagų", – tvirtina mitybos ekspertė.

PSO paskelbtame raporte nurodoma: raudona perdirbta mėsa priskirta pirmos klasės kancerogenams. Ji atsidūrė tame pačiame sąraše kaip ir rūkymas. Žinoma, tai nereiškia, kad valgydami mėsą darysime sveikatai tokią pat žalą, kaip traukdami cigaretę. Pirmoji vėžio klasė žymi, kad produktas tikrai sukelia vėžį. Raudona neperdirbta mėsa priskiriama kitai – antrai grupei, tai yra galimų kancerogenų.

PSO savo pranešime skelbia, kad milijonas vėžio sukeltų mirčių per metus yra dėl rūkymo, 600 tūkst. – dėl alkoholio, o dėl mėsos per metus netenkama 50 tūkst. gyvybių.

Kas yra perdirbta mėsa?

Raudona mėsa yra visa, kurią mes matome kaip tokią – raudonos spalvos, tai yra žinduolių raumenų mėsa. Pagrindinė – jautiena, kiauliena, veršiena, ėriena.

Perdirbta mėsa – tai sūdyta, rūkyta, vytinta, dešrelės, taip pat ir į mėsą panašūs, kraujo pagrindu pagaminti produktai. PSO raportas dėl raudonos mėsos paskelbtas apibendrinus maždaug 800 skirtingų klinikinių tyrimų rezultatus.

"Toks skaičius yra pakankamas daryti išvadą, kad mėsa, kuri yra mūsų maistas, didina vėžio išsivystymo riziką", – sako gydytoja onkologė Rasa Jančiauskienė.

Kyla klausimas, kaip nustatoma, kad vėžį sukelia ne kas kita, o būtent mėsa? Onkologės teigimu, tokio pobūdžio epidemiologiniai tyrimai vykdomi dešimtmečiais, atliekami tam tikri matematiniai skaičiavimai surinkus duomenis apie pacientus: kiek ir kokios mėsos žmogus valgo, apie bendrą jo mitybos racioną, gyvenimo būdą. Gauta informacija padeda padaryti patikimas išvadas.

Į grėsmingąjį sarąšą nepateko vištiena, kalakutiena ir žuvis. Tačiau ar šie produktai yra sveikesni? Deja, specialistai į tokį klausimą atsakyti dar negali.

"Tyrimai atliekami, tačiau norint nustatyti sąsajas tarp maisto vartojimo ir vėžio išsivystymo, duomenis reikia rinkti keletą dešimtmečių, – pabrėžia gydytoja R.Jančiauskienė. – Turėtų prisijungti vyriausybės, tarptautinės sveikatos organizacijos."

Pavojų išduoda spalva

Natrio nitritas naudojamas kaip šaldytos produkcijos, džiovintų kumpių, dešrų ir žuvų spalvos fiksatorius. Žodžiu, visų produktų, kurie yra raudonos spalvos.

Kartais natrio nitrito dedama netgi papildomai, siekiant išlaikyti produkto prekinę išvaizdą. Jis taip pat naudojamas kaip konservantas, stabdantis bakterijų dauginimąsi. Maistinėse etiketėse jis žymimas E250. Natrio nitrito vartojimui nustatyti griežti reikalavimai, nes per didelis jo kiekis sukelia pavojų sveikatai. Pavyzdžiui, 65 kg masės žmogui suvalgius apie 4,615 g natrio nitrito, pasireikš toksinis poveikis.

Kitas aspektas yra tas, kad kaitinamas šis cheminis junginys virsta nitrozaminu, kuris yra kancerogeniškas. Jo perteklius padeda formuotis arba skatina jau užsimezgusių vėžio ląstelių vystymąsi.

"Kepsninėje kepama mėsa taip pat yra perdirbta. Jai kontaktuojant su tiesiogine ugnimi ar su karštu paviršiumi išsiskiria kancerogeninės medžiagos, tokios kaip heterocikliniai aromatiniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai", – aiškina gydytoja onkologė R.Jančiauskienė.

Ieškodama saugiausio būdo, kaip paruošti mėsos patiekalus, gydytoja pabrėžė, kad stebuklingo metodo nėra, tačiau patarė mėsą virti arba ruošti garuose.

"Tai galbūt bent šiek tiek saugesnis metodas, nes gaminimo metu temperatūra yra žemesnė ir išsiskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Labai svarbu, ant ko kepama. Kepti tinka taukai, lydytas sviestas, kokoso aliejus", – pabrėžė R.Jančiauskenė.

Reikia daugiau laiko

Teigiama, kad žmogus iš prigimties yra mėsėdis, tačiau neatsižvelgiama į gyvenimo ritmo kitimą. Šiandienis žmogus dažniausiai dirba mažo fizinio intensyvumo darbus, mėgsta užkandžiauti.

Mėsą organizmas virškina šešias valandas. Per tą laiką nevengiame į burną įsimesti dar vieno kito kąsnio. Būtent tai paskatina puvimą. Mitybos specialistė G.Jonaitytė tvirtina, kad žmogus pakankamai ir tam tikru balansu vartodamas grūdinių ir ankštinių produktų (žirniai, pupelės), sėklų (kanapės, linų sėmenys), riešutų, augalinio šalto spaudimo aliejaus gauna subalansuotą baltymų ir riebalų kiekį.

"Anksčiau buvo manoma, kad amino rūgščių galima gauti tik iš mėsos, bet jų turi ir augalinis maistas, tik reikia jį tinkamai pasirinkti. Daugeliu mokslinių studijų įrodyta, kad mėsa sukelia puvimą, o šis – vėžį", – tvirtina G.Jonaitytė.

Mėsa turi daug baltymų, bet jų perteklius taip pat sukelia puvimą. Yra labai daug teorijų, kas yra vėžys: tai gali būti ir grybelis, ir toksinų perteklius. Iš esmės jį sukelia nesuvirškinti produktai arba jų liekanos, kurios kaupiasi jautrioje zonoje, kur vėliau pradeda formuotis nesveikos ir mutuojančios ląstelės.

"Mėsos ir vėžio ryšys yra tiesioginis. Ypač žalingi yra sotieji riebalai, kurie mėsoje yra ne kas kita, kaip blogojo chlesterolio draugai", – primena G.Jonaitytė.

Ne paslaptis, kad mėsoje yra daug geležies, tačiau suvalgius 30 g mėsos ir, pavyzdžiui, 200 g špinatų, kurie taip pat yra geležies šaltinis, ją organizmas įsisavins skirtingai. Valgant neapdorotų špinatų geležį žmogaus organizmas įsisavins po valandos, o mėsos – po šešių. Taip yra todėl, kad, norint įsisavinti mėsą, reikia ją suvirškinti iki mikroskopinių dalelių.

"Pavyzdžiui, bičių duonelėje arba žiedadulkėse yra visos amino rūgštys kaip ir mėsoje, bet jos yra lengvai įsisavinamos. Valgant mėsą įsisavinti tokiam pat kiekiui medžiagų reikia daugiau laiko", – atkreipia dėmesį G.Jonaitytė.

Valgome per daug

Mitybos specialistė rekomenduoja valgyti daug augalinių produktų – vaisių ir daržovių. Jie turi labai daug chlorofilo, vandens ir fermentų, kurie organizme neeikvoja mūsų vidinių išteklių bei lengvina virškinimą.

Saugaus mėsos kiekio mityboje nustatyta nėra, tačiau, PSO duomenimis apie 50 g suvartojamos perdirbtos mėsos kasdien didina riziką susirgti vėžiu 18 proc.

"Atrodytų, kad perdirbtos mėsos visai nederėtų valgyti, tačiau ne visi gali jos atsisakyti, – svarsto onkologė R.Jančiauskienė. – Žmogui užtektų mėsos valgyti du tris kartus per savaitę ir tik tokių gyvūnų, kurie daug juda ir maitinami pašarais be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO)."

Mitybos specialistė G.Jonaitytė pabrėžia, kad mėsa dažniausiai valgoma netaisyklingai, maišoma su grūdinėmis kultūromis, o tai stabdo virškinimą. Be to, vienaip ar kitaip apdorojant mėsą netenkama labai daug B grupės vitaminų. Apdorota mėsa pavojinga, tačiau PSO nenurodo, kad ir žalia būtų tinkamas pasirinkimas.

"Ruošiant žalią mėsą vis vien naudojama įvairių prieskonių, skonio stipriklių, tad ji taip pat yra perdirbta. Kiti pavojai – mėsos užterštumas, gyvūno sveikata, tikimybė užsikrėsti parazitais", – vardija gydytoja R.Jančiauskienė.

Amžius – nesvarbu

Tyrimų, kurie nusakytų, kurios amžiaus grupės žmonės yra jautresni ir greičiau suserga, atlikta nėra, tačiau baugina ligos jaunėjimas.

Iki šiol vežys daugiausia pasireikšdavo 60–65 gyvenimo metais. Tačiau JAV užfiksuota tendencija, kad mažėja vėžio išsivystymo atvejų tarp šio amžiaus žmonių, nors jie vis dar sudaro didžiausią dalį susirgusiųjų. Ir atvirkščiai: jaunų žmonių serga palyginti nedaug, bet sergamumo kreivė pastarajį dešimtmetį sparčiai kyla. Gydytoja pabrėžia, kad tai ypač akivaizdu 25–30 metų bei 35–45 metų amžiaus grupėse.

"80 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų pačių: nuo mitybos, gyvenimo būdo ir mąstymo. Jei nuolat jaučiame stresą – nieko gero. Medicina gali padėti 10 proc., o genetika nulemia tai, ko nepakeisime, – pabrėžia gydytoja onkologė R.Jančiauskienė. – Šiuo metu nedrįstu teigti, kad vegetariškas gyvenimo būdas būtų vienintelis teisingas pasirinkimas. Garsus amerikiečių mitybos specialistas Deividas L.Kacas teigia, kad nėra nė vieno mitybos režimo, kuris būtų pranašesnis už kitus. Yra bendros taisyklės, kurių reikėtų laikytis."

Mitybos taisyklės

Venkite rafinuotų produktų – cukraus, baltų miltų.

Valgykite daržoves, vaisius, viso grūdo produktus.

Nepiktnaudžiaukite mėsa, pieno produktais (gera mėsa ir pienas yra gyvūnų, kurie maitinosi žole, o ne pašarais, turinčiais GMO, ir pakankamai daug judėjo).

Vengiantieji mėsos turi domėtis subalansuota mityba, valgyti produktus, turinčius organizmui reikalingų medžiagų.

Atsisakykite pusgaminių.

Maisto reikėtų gaminti tiek, kiek suvalgysite per vieną kartą, šildytas maistas praranda dalį savo vertės. Jokiu būdu nešildykite mikrobangų krosnelėje.

Subalansuota mityba: kiekis per dieną

Vaisių – 500–600 g

Daržovių – 400–500 g

Grūdinių kultūrų – 200 g

Pakankamai vandens