„Bent vienas regos sutrikimas būna įrašytas kone kas antro mokinio sveikatos pažymoje", – konstatuoja Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Aušra Tutinienė. Ši mokykla – kaip ir visos, niekuo neišsiskiria.

Prie TV – tik pusvalandį

Mokinių sveikatos rodikliai kelia nerimą. Kauno visuomenės sveikatos biuro duomenimis, apie 40 proc. kauniečių iki 18 metų turi regos sutrikimų.

„Tai 387 vaikai iš 1000 pasitikrinusiųjų, – skaičiavo visuomenės sveikatos specialistas Tomas Vaičiūnas. – Ir tokių vaikų kasmet vis daugėja. Ypač daugėja blogai matančių pirmokų", – pastebėjo specialistas.

Akių regos sutrikimų diagnozuojama keturmečiams, penkiamečiams. Blogai mato toli gražu ne vienas jau ir trejų metų vaikas.

„Visa tai – dėl prasto vaikų užimtumo. Tėveliai pasodina juos prie televizorių ar kompiuterių, kad būtų laisvi ir galėtų imtis savo veiklos", – įsitikinęs T.Vaičiūnas.

Vaikams labai daug laiko leidžiant prie ekranų, pasak visuomenės sveikatos specialisto, žala akims gali būti milžiniška. Vaikų akys dar tik vystosi ir jautriai reaguoja į dirgiklius, kurių didžiausias ir yra TV bei kompiuterių ekranai.

„Vaikams iki penkerių metų prie televizoriaus ar kompiuterio per parą daugiausia galima praleisti apie 20–30 minučių", – įspėjo T.Vaičiūnas.

Daug priklauso nuo genų

Visuomenės sveikatos specialistės A.Tutinienės teigimu, pedagogai dažnai pastebi, kad vaikai vengia mokykloje nešioti akinius.

„Būna, kad vaikas sėdi pamokoje ir skundžiasi, kad nieko nemato. Pasirodo, pažymoje parašyta, kad jam būtina nešioti akinius", – pasakojo vidurinėje mokykloje dirbanti A.Tutinienė.

Dažniausiai, anot jos, vaikus kamuoja trumparegystė ir toliaregystė.

„Daug kas priklauso ir nuo genų. Kai kurie vaikai ilgai sėdi prie kompiuterio, bet puikiai mato ir būdami šeštokai, o kitiems akinukų prireikia jau pirmoje klasėje ar net darželyje", – sakė A.Tutinienė, auginanti antroką ir šeštoką.

Ką ji patartų tėvams, kaip išvengti regos problemų?

„Ką daryti? Stengiuosi riboti prie kompiuterio leidžiamą laiką, bet kartais nelabai ką gali padaryti. Ypač sunku nuo kompiuterio atplėšti namisėdas, kuriuos sunku sudominti užklasine veikla", – iš patirties žino specialistė.

Signalas – trinamos akys

Yra įvairių regą stiprinančių pratimų, bet juos vaikams reikia parinkti atsakingai.

„Tai galima lyginti su dietomis. Savavališkai nederėtų imtis ir regos korekcijos pratimų. Būtina pasikonsultuoti su okulistu", – patarė visuomenės sveikatos specialistas T.Vaičiūnas.

Ypač susirūpinti dėl vaiko regos tėvams jis pataria tuomet, jeigu vaikas visuomet prisimerkęs, jam sunku atpažinti daiktus, akis peršti, jos greitai parausta ir pastebite, kad akis dažnai trina.

„Paprastai vaikai akis trina vos pabudę – taip jie natūraliai valosi traiškanas, budina ašarų latakėlius. Tai yra normalu. Bet jeigu vaikas taip daro dieną, akis trina ir žaisdamas, o akys pradeda rausti vos vaikui atsisėdus prie televizoriaus, tai rimtas signalas tėvams", – patarė nenumoti ranka T.Vaičiūnas.

Pasak jo, iki penkerių metų vaikui būtina apsilankyti pas okulistą profilaktiškai.

Daugėja su senėjimu susijusių akių ligų

Akis – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Pastebima, kad kasmet daugėja suaugusiųjų, sergančių su senėjimu susijusiomis akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma ir katarakta. Tad specialistai skatina nebūti abejingiems savo akims. Ką reikėtų daryti?
Pasirūpinkite tinkama mityba

Maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, pats maistas – įvairus: valgykite daug šviežių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių bei daržovių (morkų, būtinai sumaišytų su aliejumi, papajų, mangų), melionų, aviečių, žemuogių, raudonų ir žalių paprikų, kopūstų, brokolių, bulvių, kurie yra vitamino C šaltiniai.
Rekomenduojama vitamino C dienos norma 60–70 mg. Mėlynės stiprina regėjimą, matymą prietemoje ir mažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios akių skysčiui cirkuliuoti, reguliuoja akispūdį, mažina riziką pasireikšti sausų akių sindromui.

Neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje

Kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite ribotą laiką. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant kompiuteriu 8 val. darbo dieną, kas valandą 5–10 min. leiskite akims pailsėti (rekomenduojama atlikti specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje).

Atstumas iki monitoriaus ekrano turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn ar vienodame akių lygyje. Optimalus atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis.

Pasirūpinkite akių poilsiu ir mankšta

Pavargusias akis pirmiausia atgaivinkite šaltu vandeniu, paskui uždėkite ramunėlių, medetkų ar juodosios arbatos kompresą. Jeigu dirbate kompiuteriu, sąmoningai turite stengtis dažniau mirksėti, kad būtų drėkinama akių junginė. Galite pasinaudoti ir greitąja pagalba – dirbtinėmis ašaromis, kurios turi būti kuo artimesnės natūraliai ašarų struktūrai, be dirbtinių konservantų.

Reguliariai tikrinkitės regėjimą.

Vaikams iki trejų metų ir suaugusiesiems regėjimas profilaktiškai tikrinamas vieną kartą per metus. Gydytojui nurodžius nešioti akinius, jų nevenkite. Nuomonė, kad užsidėjus akinius po metų kitų reikės juos keisti dar stipresniais, yra neteisinga. Teisingas akinių parinkimas ir reguliari akių mankšta garantuoja gerą regėjimą.

Akims kenkia:

įtemptas darbas,

sausas oras,

netinkamas apšvietimas,

netinkama mityba,

ultravioletiniai spinduliai,

netinkamai parinkti akiniai,

darbas kompiuteriu,

televizoriaus žiūrėjimas,

tabako dūmai,

nuovargis ir stresas,

nereguliarus miegas.

Būtina atkreipti dėmesį, jeigu:

akys paraudo, niežti,

dažniau mirksi, tapo dirglesnės,

neryškiai mato,

ašaroja, traiškanoja ar jaučiamas akių sausumas.

Remiantis PSO skaičiavimais

Apie 285 mln. pasaulio gyventojų turi regos sutrikimų, iš jų 39 mln. – akli, 246 mln. turi vidutinio sunkumo arba sunkių regos sutrikimų,

apie 90 proc. aklųjų gyvena mažas pajamas gaunančiose šalyse,

net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti juos gydant ar vykdant profilaktiką,

aklumas dėl infekcinių ligų per pastaruosius 20 metų smarkiai sumažėjo,

gyventojams senstant, daugės ir su amžiumi susijusių regos sutrikimų.