PROFESORIUS APIE KLIMATO POKYČIUS: AR JIE GALI BŪTI REIKŠMINGI COVID-19 EIGAI?

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius feisbuko paskyroje pasidalijo mokslininkų įžvalgomis apie klimato pokyčius, kurių įtaka gali būti reikšminga COVID-19 pandemijos eigai.

„Klimato pokyčių įtaka COVID-19 pandemijos eigai nenusveria įvairių šalių taikomų priemonių, tačiau ji gali būti reikšminga. Vienas iš tokių galimų klimato veiksnių yra La Niña („lia ninja“ – isp. „mergaitė“) t. y. vadinamas vandenynų ir atmosferos fenomenas, kai pusiaujo srities Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūra yra 3-5 laipsniais vėsesnė už vidutinę šių sričių temperatūrą, o slėgis – aukštesnis. Tuo tarpu El Niño ( „elj ninjo“ – isp.. „berniukas“) pasižymi priešingomis charakteristikomis – temperatūra, aukštesne už vidutinę bei žemesniu slėgiu. Šie du fenomenai keičia vienas kitą maždaug kas penkeri metai“, – statistiką dėsto profesorius.

Norint aiškių atsakymų, prireiks papildomų duomenų, ar gripo infekcijos plitimo modelius galima ekstrapoliuoti koronaviruso pandemijai.

V. Kasiulevičius teigia, kad norint išsiaiškinti, ar gripo infekcijos plitimo modelius galima pritaikyti koronaviruso pandemijai, prireiks nemažai duomenų. „2013 metais savo publikacijoje Shamanas ir Lipsitchas (Harvardo mokslininkas, 2020 pradžioje nuspėjęs COVID-19 pandemijos mastą) pabrėžė, kad prieš kiekvieną didelę gripo pandemiją (1918, 1957, 1968 ir 2009 m.) susidarė La Niña sąlygos, pvz. šaltesnė jūros paviršiaus temperatūra nei vidutinė pusiaujo Ramiajame vandenyne. Tuo tarpu šiais metais žiemos temperatūra Ramiajame vandenyne buvo beveik neutrali, tačiau šios dienos duomenimis yra 55 procentų tikimybė, kad švelnus La Niña efektas gali pasireikšti 2020 m. pavasario–vasaros sezone (NOAA klimato prognozavimo centras, 2020 m.). Norint aiškių atsakymų, prireiks papildomų duomenų, ar gripo infekcijos plitimo modelius galima ekstrapoliuoti koronaviruso pandemijai. Galbūt tai tik hipotezė, kuri nepasitvirtins“, – svarsto profesorius.

Primename, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 17 naujų koronaviruso atvejų. Koronavirusas šalyje iš viso nustatytas 1932 žmonėms, tebeserga 240 asmenų, 1600 – pasveiko, 66 žmonės yra izoliacijoje. Nuo COVID-19 mirė 80 asmenų, dar 12 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruotas 71 įvežtinis atvejis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos liepos 19 d. 10 val. duomenimis, per vakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 1562. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 481553 (iš jų – 135245 iš mobilių punktų)