RŪKYMO ŽALOS MAŽINIMAS. KAS GALI PADĖTI IŠGELBĖTI GYVYBES?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, rūkymas pasaulyje kasmet nusineša apie 8 mln. gyvybių. Rūkymo epidemiją organizacija laiko viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

Lietuvoje situacija taip pat nedžiugina – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys rodo, kad nuo 2021 m. tabako gaminių šalyje suvartojama vėl daugiau. Kokių pavojų tai kelia ir kas galėtų padėti išvengti bereikalingų mirčių?

Rūkymo padariniai

Rūkymo padariniai – ligos, mirtys ir našta sveikatos apsaugos sistemai.

2021 m. sveikatos būklės šalyje apžvalga rodo, kad po netinkamos mitybos rūkymas yra antras reikšmingiausias mirčių skaičiui įtakos turintis veiksnys Lietuvoje. Šis žalingas įprotis prisideda prie 14 proc. visų mirties atvejų ir kasmet šalyje nusineša po daugiau kaip 5 tūkst. gyvybių. Rūkymas sukelia plaučių, burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės, inkstų ir kitų organų vėžį, pavojingas širdies ir kraujagyslių ligas, kitų sveikatos sutrikimų.

Rūkymas taip pat blogina bendrą žmogaus savijautą ir jau turimų ligų simptomus. Rūkant greičiau progresuoja diabetas, artritas, odos ligos, virškinamojo trakto opos ir, žinoma, vėžys, kraujotakos sistemos ligos. Rūkymas taip pat siejamas su kaulų tankio retėjimu, vaisingumo problemomis, nemiga ir kitais nervų sistemos sutrikimais. Visos šios sveikatos problemos ne tik blogina bendrą su jomis susiduriančių asmenų gyvenimo kokybę, apriboja jų galimybes ar baigiasi mirtimi, bet ir užkrauna didžiulę naštą sveikatos priežiūros sistemai.

Rūko dėl nikotino – miršta nuo dūmų

Kad rūkymas yra žalingas, abejonių nekyla. Tačiau vis dar gajus mitas, kad nikotinas yra pagrindinis su rūkymu susijusių ligų sukėlėjas.

Nors dauguma rūkorių griebiasi cigaretės norėdami patenkinti nikotino poreikį, kartu su dūmais įkvepiama gausybė degimo metu susiformuojančių chemikalų. Tarp jų kvėpavimo takus žalojančios dervos, organizmo deguonies pasisavinimą sutrikdantis anglies monoksidas ir netoli 100 skirtingų kancerogenų. Šios medžiagos su cigarečių dūmais įtraukiamos į plaučius, iš jų patenka į kraujotakos sistemą ir yra išnešiojamos po visą organizmą, todėl žaloja įvairius organus.

Cigarečių dūmuose aptinkamos pavojingos medžiagos kenkia ne tik patiems rūkaliams, bet ir šalia ar prirūkytose erdvėse būnantiems žmonėms. PSO duomenimis, nuo pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet miršta apie 1,2 mln. žmonių.

Nors tabako augalo lapuose susidarantis alkaloidas nikotinas sukelia rūkymo priklausomybę, jis nėra pagrindinis su rūkymu siejamų ligų kaltininkas. Nikotinas nepriskiriamas prie kancerogenų. Nikotino poveikis sveikatai yra netiesioginis – pripratę prie rūkalų negali atsispirti cigaretei ir ją prisidegę traukia į savo plaučius nuodus.

Atsisakyti įpročio sudėtinga

Nors rūkymo organizmui daroma žala yra nenuginčijama, daugybė žmonių šio žalingo įpročio nesugeba arba nenori atsisakyti.

Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto psichologė profesorė Laima Bulotaitė pastebėjo, kad atsikratyti žalingų įpročių, tarp jų ir rūkymo, nėra paprasta. Psichologė užsiminė: bet koks pokytis yra ilgas procesas, ir jei žmogus prie tam tikros gyvensenos įprato per dešimt metų, vargu ar pakeis ją per mėnesį.

Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, bet per kelis, o gal net keliasdešimt metų, yra labai sudėtinga.

„Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, bet per kelis, o gal net keliasdešimt metų, yra labai sudėtinga. Yra žmonių, kuriems pavyksta tai padaryti patiems, bet tai yra labai reti atvejai“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, psichologas nepakeis žmogaus, pats žmogus turi keistis. „Svarbu išsiaiškinti motyvus. Ar žmogus iš tiesų pats nori mesti rūkyti, ar jis nori tai padaryti dėl to, kad kažkas liepė jam tai padaryti – kažkas iš artimųjų ar sutuoktinis. Tai yra išorinis motyvas, dėl kurio nepasikeičiama. Lengviau mesti rūkyti, jei randama vidinių motyvų“, – teigė VU profesorė.

Ieško būdų, kaip sumažinti žalą

Kadangi daug žmonių nesugeba arba nenori mesti rūkyti, dalyje užsienio valstybių vis daugiau dėmesio skiriama žalos mažinimo priemonėms. Prevencinės edukacinės sistemos ir draudimai yra dažniausiai naudojamos priemonės, o ypač užsispyrusiems rūkaliams siūloma cigaretes iškeisti į bedūmes tabako alternatyvas. Ši priemonė leidžia patenkinti nikotino poreikį ir palaipsniui jo atsikratyti, bet nenuodyti organizmo cigarečių dūmuose aptinkamu nuodingų medžiagų kokteiliu.

Medikų teigimu, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, atsikratyti nelengva. Tačiau realios pagalbos siekiantys mesti rūkyti Lietuvoje sulaukia mažai.

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus teigimu, patvirtinta pagalbos tvarka nefunkcionuoja: „Čia reikia šešių arba aštuonių laiptelių intervencijos. Kiekvienam laipteliui medikas su pacientu turi skirti apie vieną valandą. Tačiau nei šeimos gydytojas, nei psichiatras tokios prabangos neturi.“

Kita bėda – norintieji mesti rūkyti dažnai pritrūksta motyvacijos. Konstatuojama, kad pasaulyje rūkymo įpročio kontroliuoti nepavyksta. Pasak L. Valiaus, visame pasaulyje plinta požiūris, jog reikėtų sukurti sąlygas mažinti rūkančiai visuomenės daliai tenkančią šio žalingo įpročio daromą žalą.

Kai kuriose valstybėse, pvz., Švedijoje, Suomijoje, siūloma pereiti prie bedūmių gaminių.

L. Valius teigė susipažinęs su klinikinėmis studijomis, kurios lyg ir sako, kad kaitinamasis tabakas yra saugesnis. Tačiau, pasak mediko, jis tiriamas gal penkerius metus, todėl sudėtinga patikimai pasverti jo padarinius.

Aišku viena: idealiame pasaulyje rūkymo epidemija būtų įveikta visus rūkančiuosius įtikinus žalingo įpročio atsikratyti ir jiems tai be problemų padarius. Tačiau, kadangi gyvename ne idealiame, o realiame pasaulyje, svarbu pripažinti, kad vien įtikinėjimų mesti rūkyti nepakanka. Norint išgelbėti gyvybes, sumažinti sveikatos apsaugos sistemai dėl rūkymo tenkančią naštą, visiems aktualu jau šalia esančių draudimų ir edukacijos programų ieškoti kitų veiksmingų priemonių, kurios padėtų mažinti žalą rūkantiesiems.