Tarp svarbiausių prioritetų

Skaičiavimai rodo, kad už cigaretes surenkami akcizai nepadengia ant valstybės ir mokesčių mokėtojų pečių gulančių rūkalių gydymo išlaidų.

Prof. A. Falas baigė ir medicinos, ir ekonomikos mokslus, vėliau žinias gilino Johnso Hopkinso universitete JAV ir Londone įsikūrusiame Nacionaliniame širdies ir plaučių institute. Dabar prof. A. Falas yra Varšuvos kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Medicinos mokslų instituto direktorius ir Varšuvos centrinės klinikinės ligoninės Alergijos, plaučių ligų ir vidaus ligų skyriaus vedėjas.

Ilgus metus įvairiausių nusiskundimų turinčius pacientus stebintis patyręs pulmonologas ir alergologas nuolat sutinka ir tokių, kurie bando mesti rūkyti, bet negali. Jie tampa vis labiau ligoti ir galiausiai miršta dėl ligų, kurias sukelia rūkymas, pasakoja prof. A. Falas. „Su tuo pačiu susiduria mano draugai kardiologijos skyriuje, onkologinių ligų skyriuose“, – priduria gydytojas.

Jis įsitikinęs: mažinti rūkymą turėtų būti vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio prioritetų visuomenės sveikatos perspektyvoje. „Virš 8 mln. žmonių kasmet visame pasaulyje miršta dėl cigarečių. Šiek tiek daugiau nei 10 proc. jų niekada nerūkė, tačiau jie miršta dėl vadinamojo pasyvaus rūkymo – vien todėl, kad yra šalia rūkančių asmenų“, – statistika dalijasi medikas.

Prof. A. Falas vardija daugybę rūkymo sukeliamų sveikatos sutrikimų: didelė dalis jų prasideda nuo plaučių ir širdies nefrozinių sindromų, virškinimo trakto, smegenų kraujagyslių ligų ir kt.

Pasak profesoriaus, pažvelgus į netekčių skaičius ir ligų sąrašą, rūkymo kaina žmonijai – milžiniška. Kaip pats teigia, jei kalbėtume visiškai šaltakraujiškai, tai kainuoja ne tik žmonių gyvybių, bet ir ekonominių praradimų valstybių biudžetams, kuriuos galima pamatuoti pinigine išraiška. Prof. A. Falo skaičiavimais, jei žmonija nerūkytų, pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) būtų aukštesnis 2,5–3,5 proc.

Pasigenda: Varšuvos kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto profesoriaus A. Falo vertinimu, PSO per pastaruosius 20 metų cigarečių užkardymo srityje nuveikė per mažai – mediko žodžiais, jie paprasčiausiai pralaimi šį mūšį. / A. Falas asmeninio archyvo nuotr.

Trumparegiškas požiūris

Rūkymo žalos sukeliami ekonominiai nuostoliai gali būti vertinami skirtingais metodais, tačiau įprastai skaičiuojama, kad apie 60–65 proc. visų praradimų yra medicinos išlaidos. Kitaip tariant, tai išlaidos, kurias sumoka sveikatos apsaugos sistema ir pats pacientas.

„Apie 40 proc. yra netiesioginių išlaidų, kai skaičiuojame praradimus dėl neaktyvumo, negebėjimo eiti į darbą ir pan. Tačiau iš tiesų visa tai labai sunku apskaičiuoti, kadangi pirmiausia turime žinoti, koks yra rūkančios nedirbančios populiacijos dydis, nes, pavyzdžiui, galbūt tie žmonės jau  pensijoje, tuomet nebelieka neaktyvumo darbo rinkoje faktoriaus“, – aiškina ekspertas.

„Tačiau vienas palyginimas, manau, visada veiksmingas. Lenkijoje iš surenkamų cigarečių akcizų gauname apie 30 mlrd. (apie 7,5 mlrd. eurų) zlotų pajamų. Išlaidos, susijusios su rūkymo sukeliamomis ligomis, vertinamos apie 90 mlrd. zlotų – jos trigubai didesnės nei iš akcizų surenkamos lėšos“, – skaičiais dalijasi prof. A. Falas.

„Problema, kad, norint sutaupyti, neišleisti tiek daug gydymui, reikia visiškai uždrausti cigaretes jau dabar, tačiau šio draudimo nauda bus pastebima maždaug po penkiolikos metų, nes tie, kurie mes rūkyti šiandien, vis tiek susirgs rytoj. Kitaip nebūna – stebuklų nėra, tai tikras gyvenimas“, – konstatuoja jis.

Profesorius neseniai kreipėsi ir į Lenkijos parlamentą, kad pateiktų savo poziciją ir skaičiavimus. „Finansų ministerija turi biudžeto skylę, su kuria reikia susidoroti, ir jai labiau rūpi 30 mlrd. rytoj nei 90 mlrd. po 15 metų – tai suprantama iš ministerijos perspektyvos, bet nesuprantama iš mano, kaip profesoriaus, perspektyvos“, – atvirauja gydytojas.

Pralaimėtas mūšis?

Prof. A. Falo vertinimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) per pastaruosius 20 metų cigarečių užkardymo srityje nuveikė per mažai – mediko žodžiais, jie paprasčiausiai pralaimi šį mūšį. „2003 m. buvo 1 mlrd. 100 mln. rūkalių pasaulyje, o 2023 m. skaičius pasiekė 1 mlrd. 200 mln. Žinoma, yra šalių, kurios sumažino problemą, kaip Švedija, Naujoji Zelandija, Čekija, Malaizija, JAV, Jungtinė Karalystė, bet yra daug šalių, kur rūkalių populiacija augo“, – teigia medikas.

„Greičiausiai į vadinamąją ateitį be dūmų pereina tie, kurie nėjo labai tiksliai PSO taisyklių ir reguliavimo keliu. Dauguma tokių šalių pasitelkė išsamias prevencijos stadijas, pradedant nuo labai ankstyvo švietimo, nes edukuoti tuos, kurie jau rūko, per vėlu. Edukuoti reikia jau nuo darželio ir reguliariai kartoti, kad cigaretės yra blogis“, – neabejoja prof. A. Falas.

Jis įsitikinęs, kad ne mažiau svarbus žingsnis – uždrausti rūkyti cigaretes viešose erdvėse. Tiesa, profesorius pastebi, kad daugybėje šalių šis draudimas oficialiai galioja, tačiau žmonės vis tiek rūko autobusų stotelėse ir kitose vietose, nes retas aplinkinis atkreipia dėmesį į tokį elgesį. „Nėra miesto policijos, kuri reaguotų į tokio pobūdžio nusikaltimą“, – sako prof. A. Falas.

Ekonominį išsilavinimą turintis medikas taip pat išskiria fiskalinę prevenciją – jis vėl akcentuoja akcizus. „Kalbant apie jau minėtą Naująją Zelandiją ar Švediją, per pastaruosius dešimt metų jos didino akcizo mokesčius kasmet po truputį – 5 proc., 10 proc. Per dešimt metų jį galiausiai padvigubino. Tai labai aiškus pareiškimas visiems, kurie rūko: nedarykite to, nes kasmet išleisite daugiau, o žaidimo pabaigoje nebegalėsite įpirkti, nebent iš jo išeisite“, – siūlo gydytojas.

„Reikia turėti bent 10–15 metų planą, kad žinotume, jog po dešimtmečio cigaretės kainuos dvigubai brangiau nei šiandien – žinoma, pridėkime ir infliaciją“, – tęsia ekspertas.

Jei sprendimų priėmėjai nuspręstų eiti šiuo keliu, galbūt ir būtų įmanoma po 20 metų tikėtis nerūkančios visuomenės, tačiau prof. A. Falas pabrėžia, kad iki tol žmonėms, kurie kenčia nuo rūkymo sukeliamų ligų, reikia siųsti aiškią žinutę: „Pirmiausia, mes jums galime skirti gerą gydymą, todėl galime palengvinti simptomus. Antra, galime pasiūlyti žalos mažinimo politiką, vadinasi, jei jūs negalite ar nenorite bandyti mesti rūkyti, mes bent jau turime produktų, kurie yra šiek tiek mažiau žalingi, – jie nėra sveiki ar saugūs, bet tiesiog mažiau žalingi nei cigaretės.“

Pasak profesoriaus, problema, kad demokratinėse valstybėse politinės kadencijos keičiasi, kartu su jomis keičiasi ir už atitinkamus sprendimus atsakingi asmenys. „Reikėtų bent keturių penkių politinių ciklų, kad šis procesas nusistovėtų“, – pastebi prof. A. Falas.

Dėl skirtingos politikos Lietuvoje ir Lenkijoje tarp šalių yra rimtų skirtumų, kurie daro įtaką nikotino vartotojų elgsenai. Pavyzdžiui, kaimyninėje šalyje dar neįgyvendinta Europos Komisijos deleguotoji direktyva, numatanti kaitinamojo tabako gaminių, pasižyminčių aiškiai išreikštomis skoninėmis savybėmis, draudimą. Lietuvoje tokių gaminių nebeliko nuo spalio pabaigos, tačiau lietuviai juos ir toliau perka Lenkijoje.

Edukuoti tuos, kurie jau rūko, per vėlu. Edukuoti reikia jau nuo darželio ir reguliariai kartoti, kad cigaretės yra blogis.

Be to, yra ir kainų skirtumų – Lenkijoje kaitinamasis tabakas dėl akcizų politikos yra pigesnis. Lietuvoje šis produktas brangesnis dėl jam taikomų akcizų.

Puritonai, pragmatikai ir investicijos

Viešose diskusijose skatinimo mesti rūkyti ir rūkymo žalos mažinimo koncepcijos yra tarsi supriešinamos. Susidaro įspūdis, kad jos vienu metu kartu egzistuoti valstybėje negali. Prof. A. Falas taip pat pastebi tokio oponavimo problemą.

„Sakyčiau, kad yra dvi grupės. Yra puritonai, kurie sako: arba jūs nustosite rūkyti, nes tokia yra Tabako žaidimo pabaigos (angl. Tobacco Endgame) politika, arba mes jums negalime padėti – jūs esate už sistemos ribų, mums jūs nerūpite. Ir yra pragmatikai, kurie žino, kad yra bent 40 proc. žmonių, kurie niekada net nebandys mesti rūkyti, nes jie nenori arba negali“, – iš praktikos puikiai žino gydytojas.

„Šios dvi grupės viena kitą išstumia, aš nematau sąlyčio taškų tarp jų, bet gal iš nepakankamai arti žiūriu… Tačiau aš pats esu pragmatikas“, – prisipažįsta jis.

Prof. A. Falas taip pat sako, kad šiame kontekste itin svarbu investuoti į potencialiai mažiau žalingų produktų tyrimus, pavyzdžiui, kaitinamąjį tabaką. Čia jis pastebi, kad situacija komplikuota, nes tokius tyrimus dažnai užsako arba prie to prisideda didelės tabako kompanijos, o plačioji visuomenė, sprendimų priėmėjai ir dalis medikų ne visada linkę pasitikėti tokių tyrimų rezultatais. Neretai teigiama, kad jie gali atspindėti verslo interesus.

Tačiau profesorius siūlo alternatyvą: „Investuokime viešuosius pinigus ir patys atlikime tokius stebėjimus, tyrimus be teiginių, kad už tokių tyrimų stovi verslas.“

„Jei jokie universitetai nenorės palaikyti tyrimų šiame lauke, vieninteliai, kurie norės juos vykdyti, bus verslas, nes tai reikalauja didelių investicijų“, – teigia prof. A. Falas.

Pirmiausia – reguliavimas

Ne mažiau nerimo kelia kitas klausimas: ar alternatyvūs tabako produktai nenormalizuoja rūkymo ir ar netaps paskata nerūkantiems tapti vartotojais? Gydytojas sutinka, kad tai išties komplikuotas klausimas. Jis pateikia Lenkijos pavyzdį, kurioje, mediko teigimu, elektroninės cigaretės į rinką įsiliejo bemaž be jokio reguliavimo ir apribojimų.

„Todėl dabar mokyklose yra dvylikamečių, kurie garina; net ir tėvai sako, kad tai neuždrausta, neva Sveikatos apsaugos ministerija nieko apie tai nesako… Tai buvo didelė klaida ir mes turime išvengti tokios klaidos ateityje“, – tikina prof. A. Falas.

Kalbėdamas apie tabaką ir jo žalos mažinimo technikas, jis nepamiršta ir nikotino. Pakaitinė nikotino terapija ilgus metus taikoma didelėje pasaulio dalyje. Pasak mediko, priklausomybės nuo nikotino sunku atsikratyti, o pakaitinė terapija remiasi to paties nikotino vartojimu, tačiau mažiau žalingais būdais.

„Pakaitinė nikotino terapija, visi pleistrai, tabletės, kramtomoji guma taip pat turi pašalinių poveikių. Nikotinas kenksmingas sveikatai, todėl  nereiškia, kad, užsiklijavus nikotino pleistrą ant odos, tai bus visiškai saugu. Tą patį galima pasakyti ir, pavyzdžiui, apie kaitinamąjį tabaką“, – sako prof. A. Falas.

„Visos terapijos, ar tai būtų alkoholis, ar narkotikai, reikalauja kokio nors pakaitalo. Nikotinas yra viena iš trijų stipriausių narkotinę priklausomybę keliančių substancijų, kurias žinome, todėl atsisakyti priklausomybės nuo nikotino yra daug sunkiau nei nuo daugybės kitų vaistų“, – teigia medikas.

Lietuvoje situacija taip pat nedžiugina – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys rodo, kad nuo 2021 m. tabako gaminių šalyje suvartojama vėl daugiau. Kokių pavojų tai kelia ir kas galėtų padėti išvengti bereikalingų mirčių?

Rūkymo padariniai

Rūkymo padariniai – ligos, mirtys ir našta sveikatos apsaugos sistemai.

2021 m. sveikatos būklės šalyje apžvalga rodo, kad po netinkamos mitybos rūkymas yra antras reikšmingiausias mirčių skaičiui įtakos turintis veiksnys Lietuvoje. Šis žalingas įprotis prisideda prie 14 proc. visų mirties atvejų ir kasmet šalyje nusineša po daugiau kaip 5 tūkst. gyvybių. Rūkymas sukelia plaučių, burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės, inkstų ir kitų organų vėžį, pavojingas širdies ir kraujagyslių ligas, kitų sveikatos sutrikimų.

Rūkymas taip pat blogina bendrą žmogaus savijautą ir jau turimų ligų simptomus. Rūkant greičiau progresuoja diabetas, artritas, odos ligos, virškinamojo trakto opos ir, žinoma, vėžys, kraujotakos sistemos ligos. Rūkymas taip pat siejamas su kaulų tankio retėjimu, vaisingumo problemomis, nemiga ir kitais nervų sistemos sutrikimais. Visos šios sveikatos problemos ne tik blogina bendrą su jomis susiduriančių asmenų gyvenimo kokybę, apriboja jų galimybes ar baigiasi mirtimi, bet ir užkrauna didžiulę naštą sveikatos priežiūros sistemai.

Rūko dėl nikotino – miršta nuo dūmų

Kad rūkymas yra žalingas, abejonių nekyla. Tačiau vis dar gajus mitas, kad nikotinas yra pagrindinis su rūkymu susijusių ligų sukėlėjas.

Nors dauguma rūkorių griebiasi cigaretės norėdami patenkinti nikotino poreikį, kartu su dūmais įkvepiama gausybė degimo metu susiformuojančių chemikalų. Tarp jų kvėpavimo takus žalojančios dervos, organizmo deguonies pasisavinimą sutrikdantis anglies monoksidas ir netoli 100 skirtingų kancerogenų. Šios medžiagos su cigarečių dūmais įtraukiamos į plaučius, iš jų patenka į kraujotakos sistemą ir yra išnešiojamos po visą organizmą, todėl žaloja įvairius organus.

Cigarečių dūmuose aptinkamos pavojingos medžiagos kenkia ne tik patiems rūkaliams, bet ir šalia ar prirūkytose erdvėse būnantiems žmonėms. PSO duomenimis, nuo pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet miršta apie 1,2 mln. žmonių.

Nors tabako augalo lapuose susidarantis alkaloidas nikotinas sukelia rūkymo priklausomybę, jis nėra pagrindinis su rūkymu siejamų ligų kaltininkas. Nikotinas nepriskiriamas prie kancerogenų. Nikotino poveikis sveikatai yra netiesioginis – pripratę prie rūkalų negali atsispirti cigaretei ir ją prisidegę traukia į savo plaučius nuodus.

Atsisakyti įpročio sudėtinga

Nors rūkymo organizmui daroma žala yra nenuginčijama, daugybė žmonių šio žalingo įpročio nesugeba arba nenori atsisakyti.

Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto psichologė profesorė Laima Bulotaitė pastebėjo, kad atsikratyti žalingų įpročių, tarp jų ir rūkymo, nėra paprasta. Psichologė užsiminė: bet koks pokytis yra ilgas procesas, ir jei žmogus prie tam tikros gyvensenos įprato per dešimt metų, vargu ar pakeis ją per mėnesį.

Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, bet per kelis, o gal net keliasdešimt metų, yra labai sudėtinga.

„Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, bet per kelis, o gal net keliasdešimt metų, yra labai sudėtinga. Yra žmonių, kuriems pavyksta tai padaryti patiems, bet tai yra labai reti atvejai“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, psichologas nepakeis žmogaus, pats žmogus turi keistis. „Svarbu išsiaiškinti motyvus. Ar žmogus iš tiesų pats nori mesti rūkyti, ar jis nori tai padaryti dėl to, kad kažkas liepė jam tai padaryti – kažkas iš artimųjų ar sutuoktinis. Tai yra išorinis motyvas, dėl kurio nepasikeičiama. Lengviau mesti rūkyti, jei randama vidinių motyvų“, – teigė VU profesorė.

Ieško būdų, kaip sumažinti žalą

Kadangi daug žmonių nesugeba arba nenori mesti rūkyti, dalyje užsienio valstybių vis daugiau dėmesio skiriama žalos mažinimo priemonėms. Prevencinės edukacinės sistemos ir draudimai yra dažniausiai naudojamos priemonės, o ypač užsispyrusiems rūkaliams siūloma cigaretes iškeisti į bedūmes tabako alternatyvas. Ši priemonė leidžia patenkinti nikotino poreikį ir palaipsniui jo atsikratyti, bet nenuodyti organizmo cigarečių dūmuose aptinkamu nuodingų medžiagų kokteiliu.

Medikų teigimu, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, atsikratyti nelengva. Tačiau realios pagalbos siekiantys mesti rūkyti Lietuvoje sulaukia mažai.

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus teigimu, patvirtinta pagalbos tvarka nefunkcionuoja: „Čia reikia šešių arba aštuonių laiptelių intervencijos. Kiekvienam laipteliui medikas su pacientu turi skirti apie vieną valandą. Tačiau nei šeimos gydytojas, nei psichiatras tokios prabangos neturi.“

Kita bėda – norintieji mesti rūkyti dažnai pritrūksta motyvacijos. Konstatuojama, kad pasaulyje rūkymo įpročio kontroliuoti nepavyksta. Pasak L. Valiaus, visame pasaulyje plinta požiūris, jog reikėtų sukurti sąlygas mažinti rūkančiai visuomenės daliai tenkančią šio žalingo įpročio daromą žalą.

Kai kuriose valstybėse, pvz., Švedijoje, Suomijoje, siūloma pereiti prie bedūmių gaminių.

L. Valius teigė susipažinęs su klinikinėmis studijomis, kurios lyg ir sako, kad kaitinamasis tabakas yra saugesnis. Tačiau, pasak mediko, jis tiriamas gal penkerius metus, todėl sudėtinga patikimai pasverti jo padarinius.

Aišku viena: idealiame pasaulyje rūkymo epidemija būtų įveikta visus rūkančiuosius įtikinus žalingo įpročio atsikratyti ir jiems tai be problemų padarius. Tačiau, kadangi gyvename ne idealiame, o realiame pasaulyje, svarbu pripažinti, kad vien įtikinėjimų mesti rūkyti nepakanka. Norint išgelbėti gyvybes, sumažinti sveikatos apsaugos sistemai dėl rūkymo tenkančią naštą, visiems aktualu jau šalia esančių draudimų ir edukacijos programų ieškoti kitų veiksmingų priemonių, kurios padėtų mažinti žalą rūkantiesiems.

Atrama – medikai

JAV rašytoja, neurologijos žurnalistė Maia Szalavitz jau daug metų analizuoja būtent narkotikų žalos mažinimo temą. Vis dėlto ji aiškina, kad ir bendrąja prasme žalos mažinimas bet kurioje srityje yra paprasčiausias pripažinimas, jog žmonės elgsis rizikingai, nepriklausomai nuo to, ar juos bus bandoma nuo tokio elgesio atgrasyti, ar ne.

„Taigi sutelkime dėmesį į rizikos mažinimą, o ne į bandymus eliminuoti tokį elgesį“, – sako skiltį „The New York Times“ leidinyje turinti M.Szalavitz.

Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys atkreipia dėmesį, kad žalą mažinti reikia stengtis ne tik kovos su priklausomybe nuo narkotikų kontekste: „Jei žiūrėtume, nuo ko pasaulyje mirštama daugiausia, pamatytume, kad mirštama pirmiausia nuo dviejų dalykų: nuo tabako ir alkoholio padarytos žalos ir sukeltų ligų.“

Rūkantys asmenys ne visada nori ar gali atsisakyti vartoti nikotiną. Tokiems žmonėms žalos mažinimo taktikos šalininkai kaip alternatyvą siūlo nikotiną vartoti ir toliau, tačiau tai daryti mažiau žalingais būdais.

Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus funkcijas atliekanti pavaduotoja Gražina Belian pabrėžia, kad iš tiesų žalos mažinimas pirmiausia siejamas su narkotikų vartojimu.

„Bent jau Europoje ši koncepcija pirmiausia atsirado miestų lygmeniu ir išpopuliarėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje–dešimtojo pradžioje – dėl epideminio heroino vartojimo, mirtinų perdozavimų bangos, taip pat ŽIV, AIDS krizės“, – teigia G.Belian.

Pozicija: L.Slušnys abejoja, ar teisinga valstybei koncentruotis į narkotikų daromą žalą, nors pasaulyje daugiausia gyvybių nusineša tabako ir alkoholio padaroma žala ir sukeliamos ligos. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak jos, žalos mažinimas yra svarbi grandis, jungianti švirkščiamųjų narkotikų vartotojus su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis, mažinanti rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, infekcinių ligų plitimą ir perdozavimą.

Pasaulyje, įskaitant Lietuvą, vis dažniau kalbama ir apie tabako žalos mažinimą. Pasak L.Slušnio, Lietuvoje yra priemonių, kurios naudojamos žalai mažinti – ir vaistinių nikotininių kramtomųjų gumų, ir nikotino pleistrų. Tiesa, daugelis šių priemonių nekompensuojamos.

Lietuvoje 2023 m. planuojama pradėti steigti visiškai veikiančią pagalbos norintiems mesti rūkyti telefono liniją, tačiau neaišku, ar ši priemonė padės ir asmenims, nemetantiems rūkyti, bet norintiems mažinti tabako sukeliamą žalą. Tokią liniją steigti Lietuvai rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ekspertai.

L.Slušnys vis dėlto nusiteikęs optimistiškai: „Galima pasakyti dar daugiau: medikai – šeimos gydytojai – šiandien yra labai gerai informuoti ir tikrai labai puikiai dirba savo šeimos centruose. Jeigu žino, kad žmogus rūko, jie nenumoja ranka – visada paaiškins, kur ta žala ir kaip ją mažinti.“

Jis priduria, kad įvairių programų yra ir visuomenės sveikatos biuruose – nors neaišku, kiek žmonių į juos kreipiasi. NTAKD duomenimis, priklausomybės gydymo paslaugas teikiantys priklausomybių ligų centrai nesulaukia didelio gyventojų dėmesio.

Trūksta įrodymų?

Kalbant apie tabako žalos mažinimą keičiant vartojimo įpročius, visame pasaulyje minimi tokie gaminiai kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako produktai. Tokių diskusijų yra ir Lietuvoje.

Svarstoma, ar, remiantis kai kuriais naujausiais duomenimis, panašios tabako ir nikotino turinčios priemonės galėtų būti pripažintos modifikuotos rizikos produktais. Anot L.Slušnio, klausimas komplikuotas, nes kol kas nėra daug patikimų duomenų.

„Taip, yra tam tikrų atskirų duomenų, kad rūkant kaitinamąjį tabaką išsiskiria mažiau dervų ir kitų toksiškų medžiagų. Bet nėra labai tvirtų įrodymų, kad kaitinamasis tabakas nekenkia, todėl ir sudėtinga kalbėti šia tema“, – pripažįsta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.

G.Belian sutinka, kad tabako žalos mažinimo koncepcijos šalininkai siūlo pakeisti rūkymą į nikotino turinčių elektroninių cigarečių, bedūmių ar kaitinamųjų tabako gaminių vartojimą. „Tačiau ši koncepcija nepagrįsta nepriklausomais moksliniais tyrimais“, – sako ji.

„PSO aiškiai pasisako, kad elektroninės cigaretės neturėtų būti reklamuojamos kaip padedančios atsisakyti rūkymo, kol nebus tinkamų įrodymų. PSO taip pat teigia, kad šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, jog kaitinamojo tabako gaminiai mažiau kenksmingi nei įprastos cigaretės. Žalos mažinimo koncepcijos šalininkų siūlomų gaminių ilgalaikis poveikis neištirtas, dėl to jie nelaikomi veiksmingomis rūkymo metimo ar žalos mažinimo priemonėmis“, – dėsto G.Belian.

Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. minima nemažai naujų apribojimų. Skiriama dėmesio visuomenės švietimui tabako žalos klausimais, bet potencialiai modifikuotos rizikos tabako produktai paliekami užribyje.

Pasak L.Slušnio, kalbant apie tabako žalos mažinimą Lietuvoje, iš esmės palikti du keliai: vienas skirtas šeimos gydytojui, kitas – ieškoti prevencijos.

„Pasaulis labai gerai žino, kad daugiausia dėmesio turi būti skiriama švietimui mokyklose. Tai tikriausiai yra mūsų galvos skausmas, nes vis dėlto Lietuvoje, kalbant apie biudžetus, kolegoms labai sunku įrodyti, kad prevencijai reikia didelių pinigų ir tie pinigai atsiperka su kaupu“, – įsitikinęs jis.

Tačiau politikas sutinka: faktas, kad minėtame nacionaliniame Vyriausybės dokumente tabakui skiriama gerokai mažiau dėmesio nei narkotikų klausimams, kelia abejonių.

„Tarsi šią akimirką pagrindinis prioritetas turėtų būti narkotikų prevencija, šiuo metu koncentruojamės į narkotikų daromą žalą. Ar tai teisinga, man kyla abejonių, nes pasaulyje daugiausia gyvybių nusineša tabako ir alkoholio padaroma žala ir sukeliamos ligos“, – sako L.Slušnys.

Saugumas ir ignoravimas

Jo kolegė Seimo Sveikatos reikalų komitete Morgana Danielė taip pat abejoja, ar tabako žalos mažinomo koncepcijos ignoravimas yra tinkamas kelias. Jos teigimu, pasaulinis sutarimas narkotikų žalos mažinimo klausimais priimtas seniai – Jungtinių Tautų (JT), PSO, ES oficialiuose planuose ir kituose dokumentuose narkotikų žalos mažinimas yra vertinamas kaip veiksminga ir būtina priemonė.

„Kai kalbame apie tabako žalos mažinimą – šitos tendencijos niekada nebuvo. Ji atsirado kartu su naujomis technologijomis. Nesusitarta pasauliniu lygmeniu ir iš PSO perspektyvos, kad tabako žalos mažinimo priemonės rūkaliams yra efektyvios ir privalo būti taikomos visame pasaulyje. Todėl negalima smerkti Lietuvos, kad ji priima labai konservatyvią, atsargią poziciją ir renkasi apie tai išvis nekalbėti. Tai  saugiausias pasirikimas – kol PSO nesurinks visų reikalingų duomenų, mes ignoruosime šį reiškinį. Tik kai būsime visai saugūs, pradėsime apie tai kalbėti“, – sako M.Danielė.

„Man atrodo, būtent tai labiausiai lemia, kad Lietuva pati niekada neinvestavo į jokius tyrimus. Neturime jokios mokslo bazės, susijusios su tabako žala ir sprendimais. Nevykdėme jokių programų. Ką darėme istoriškai – didinome kainas ir įvesdavome draudimų, pavyzdžiui, rūkyti balkonuose, – priduria Seimo narė. – Galbūt žmonėms ir tiktų variantas, jei kaimynai balkonuose rūkytų ne cigaretes, o galbūt mažiau kenksmingas ir kitokį kvapą skleidžiančias priemones.“

M.Danielė pateikia Jungtinės Karalystės pavyzdį – ši šalis jau mažiausiai 20 metų valstybiniu mastu vykdo įvairias programas ir stebi jų efektyvumą. Politikės pastebėjimu, britai daugiausia tiria būtent tabako garinimo priemones, kurios Lietuvoje esą nuo pat jų atsiradimo pradžios buvo demonizuojamos ir nesulaukė tokio pat palaikymo kaip kaitinamasis tabakas.

„Dabar britai turi stiprią tabako žalos mažinimo koncepciją, bet, aišku, jie turi ir keturiolika apie tai kalbančių universitetų“, – primena M.Danielė.

Morgana Danielė: netinkama ignoruoti visus tabako žalos mažinimo tyrimus, tai, kas vyksta pasaulyje, atsirandančias naujas technologijas ir neįtraukti į nacionalinę darbotvarkę tabako žalos mažinimo. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Suprantu tokį Lietuvos pasirinkimą, tačiau netinkama ignoruoti visų tabako žalos mažinimo tyrimų, tai, kas vyksta pasaulyje, atsirandančias naujas technologijas ir neįtraukti į nacionalinę darbotvarkę tabako žalos mažinimo. Dokumente tikrai turėtų atsirasti abstraktesnių krypčių, pavyzdžiui, kad valstybė stebės ir domėsis mokslo pažanga tabako žalos mažinimo perspektyvoje. Tačiau tokio ar panašaus sakinio programoje nėra“, – pastebi M.Danielė.

Londone, Karaliaus koledžo Psichiatrijos, psichologijos ir neuromokslų instituto Priklausomybių departamente tyrimus vykdantis lietuvis mokslininkas dr. Erikas Simonavičius su kolegomis Ann McNeill, Lionu Shahabu ir Leonie Brose analizavo visus iki 2019 m. publikuotus tyrimus, kurie vertino tabako kaitinimo metu išsiskiriančias medžiagas ir jų poveikį žmogaus organizmui.

Analizės duomenys parodė, kad daugelio kancerogeniniu poveikiu pasižyminčių medžiagų koncentracija kaitinamojo tabako produktų dūmuose buvo smarkiai – maždaug nuo dviejų kartų iki kelių dešimčių kartų – mažesnė nei deginamose cigaretėse.

Nors tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad didelę dalį iki to laiko vykdytų ir jų apžvelgtų mokslinių darbų finansavo pramonė, visi tyrimai buvo recenzuoti – kitaip tariant, patikrinti kitų kompetentingų mokslininkų, vertinusių duomenų tikslumą ir išvadų pagrįstumą. Žalia šviesa tyrimams skelbti buvo uždegta.

Krypties neišvengsime

Negana to, JAV kai kurios kaitinamojo tabako sistemos, perėjusios didelius patikros filtrus, jau yra pripažintos modifikuotos rizikos produktais. Vis dėlto NTAKD direktoriaus pavaduotoja G.Belian pabrėžia: tai, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodė, esą kaitinamojo tabako sistemos jau yra modifikuotos rizikos gaminiai, nereiškia, jog jie yra saugūs ar patvirtinti FDA, mat saugių tabako gaminių nėra.

„FDA leidimas prekiauti šiais modifikuotais gaminiais nesuteikia galimybės įmonei skelbti teiginių, kurie galėtų suklaidinti vartotoją, kad gaminys buvo patvirtintas FDA arba kad, FDA nuomone, jis yra saugus vartotojų sveikatai. Be to, pastebima, kad kaitinamojo tabako sistemos išskiriamame aerozolyje yra daug kitokių kenksmingų medžiagų, kurių nėra cigarečių dūmuose, o tam tikrų kenksmingų medžiagų koncentracija aerozolyje yra didesnė nei įprastinėse cigaretėse“, – akcentuoja G.Belian.

L.Slušnys vis dėlto įžvelgia tam tikrą paradoksą. Jis pripažįsta, kad, atsiradus naujų tabako priemonių, ir pasaulyje, ir Lietuvoje sumažėjo rūkančių cigaretes gyventojų, bet pamini svarbų kontekstą.

„Bet atsirado garintojų, ir kai sudedi tuos du skaičius, pamatai, kad niekas nesikeičia. Mes galime pasiekti netgi labai ambicingą tikslą – kad iki 2040-ųjų liktų 3–5 proc. rūkančiųjų, kaip planuoja Europos Komisija. Manau, kad tikrai – norėsime ar ne – judėsime ta kryptimi ir galbūt naudosime tas priemones, kurios daro mažesnę žalą“, – sako jis.

Tiesa, kaip gydytojui ir buvusiam vaikų psichiatrui, L.Slušniui sunku siūlyti panašias priemones: „Aš visada pirmiausia pasakysiu: norite neturėti problemų – nerūkykite. Mediko pareiga – kalbėti apie tai.“

Dvi stovyklos

Pasak L.Slušnio, šiandien PSO yra pasidalijusi į dvi srovyklas. „Viena iš jų siūlo pradėti populiarinti kaitinamąjį tabaką, esą gal net ir garinimas ne toks kenksmingas, palyginti su tuo, kaip kenkia cigaretės. Bet kita mokslininkų dalis sako, kad vos tik mes išsakome tokius teiginius, žmonės išgirsta, kad tokie produktai neva nekenksmingi, ir pradeda vartoti kitus komponentus. O po 20 metų tiems žmonėms pasakysime, kad tokie gaminiai irgi kenkia? Atsakingas valstybės elgesys, kol nėra duomenų, neleidžia taip kalbėti“, – įsitikinęs jis.

M.Danielė pastebi, kad Lietuvos gydytojai kelia klausimą, ar jie turi teisę suteikti informaciją apie tokias alternatyvas žmogui, jau ne pirmą kartą mėginančiam mesti rūkyti.

„Reikia atsižvelgti į tai, kad tokia informacija galbūt negalutinė, bet medikas galėtų pasidalyti informacija apie galimas žalas, pranašumus, naujausiais duomenimis ir leisti žmogui pačiam priimti sprendimą. Jeigu nacionalinėje programoje būtų numatytos bendros gairės, kaip kalbėti apie tabako žalos mažinimą, visa mokslinė informacija, kurią pateiktų specialistai, padėtų“, – neabejoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.

Prevencija – žodis, kuris kovos su priklausomybe nuo tabako kontekste, greta draudimų, Lietuvoje skamba bene dažniausiai. Laisvės partijos narė mano, kad kalbėti apie prevenciją yra politiškai populiariau, negu diskutuoti apie problemas ir jų sprendimo būdus.

„Taip kalbėti patogiau, nei sakyti, kad problemos ne visada išsprendžiamos nubaudus žmogų, kad reikia pagalbos paslaugų, investuoti į gydymą. Ir po šiuo straipsniu bus komentarų „gal geriau ne gydymas, o prevencija“, – tvirtina M.Danielė. – Lietuva nepribrendusi tabako žalos mažinimo politikai. Diskusijos Seime labai sunkios. Yra daug specialistų, kurie žino apie tabako žalos mažinimą ir juo domisi, bet nedrįsta kalbėti, – labai trūksta šitų balsų. Politikai orientuojasi į bendrąsias tendencijas ir, aš manau, šiandien būtų labai sunku tikėtis, kad pavyks kardinaliai pakeisti situaciją.“

„Priklausomybių prevencijos komisijai, jei neklystu, du kartus pristačiau problemą – kaip ir Sveikatos reikalų komitetui. Tas klausimas sukasi, bet kol kas visi kreipimaisi yra bevaisiai“, – priduria Seimo narė.

Rūko pusę gyvenimo

36-erių S.Vaitulionis tabako gaminius vartoja pusę gyvenimo. Tiesa, prisipažino, kad niekada nebuvo tas žmogus, kuris ryte vos pramerkęs akis iškart griebiasi cigaretės. Visgi net ir suvokdamas žalą sveikatai, jis niekada šio įpročio nebandė išrauti, o mesti rūkyti galinčios paskatinti knygos ar maisto papildai – ne jam.

"Kai surūkydavau po 40 cigarečių per dieną, supratau, kad toliau tai tęstis nebegali. Rūkyti tapo nebeskanu. Kadangi technologijos žengia į priekį, radau priimtinesnę, malonesnę ir, remiantis tyrimais, ne tokia kenksmingą alternatyvą – bedūmius tabako gaminius", – sakė vilnietis. Mokslininkai įrodė, kad vartojant bedūmius (tabakas kaitinamas iki 350 ar mažiau laipsnių temperatūros, kai įprastinėse cigaretėse tabakas dega 900 laipsnių temperatūroje) produktus, išsiskiria apie 90 proc. mažiau kenksmingų medžiagų. Kadangi į aplinką nesklinda dūmai, tai nesukelia ir pasyvaus rūkymo rizikos.

Vakarėliuose nuolat besisukantis pramogų verslo atstovas pastebėjo, kad jo draugai, kurie yra užkietėję rūkaliai, nuolat domisi alternatyvomis. "Įpročių turinčiam žmogui alternatyvos gyvenimą leidžia paversti patogesniu ir paprastesniu. Tarkime, mane džiugina, kad parūkius nebesmirda plaukai, pirštai, drabužiai. Iš burnos taip pat nesklinda blogas kvapas!" – estetikai daug dėmesio skiriantis S.Vaitulionis bedūmes technologijas naudoja beveik metus.

Žalos mažinimo programa yra tarsi koridorius, kuriuo iš priklausomybės negalintis išbristi žmogus žingsniuoja mažiau rizikuodamas.

Kai nepakanka valios pastangų

S.Vaitulionis nežino kančių, su kuriomis susiduria ne vienas rūkyti bandantis mesti žmogus, o vilnietis Paulius tai patyrė savo kailiu. "Mesti rūkyti bandžiau tūkstančius kartų. Vengiau draugų, kurie rūko. Skaičiau psichologines knygas. Parduotuvėse nepakeldavau akių į lentynas, kuriose sudėliotos cigaretės. Rinkausi ir gana drastiškus būdus – nusprendęs kovoti su įpročiu, iškart išmesdavau visas turimas cigaretes", – ilgiausiai priklausomybę nuo tabako 40-metis vyras yra pažabojęs pusmečiui. Tuomet vėl įsisukdavo užburtas ratas – tai vėl griebdavosi cigaretės, tai bandydavo atsisakyti sveikatai žalingo įpročio, tačiau pristigęs valios  rūkyti pradeda ir vėl.

Panašių istorijų ne kartą girdėjo ir gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis. "Žmogus nurodė motyvą – norą gyventi sveikiau – ir tai buvo jo siekis, – komentuodamas Pauliaus atvejį sakė medikas. – Tačiau šis siekis pakeliui kažkur išblėso, vyrui veikiausiai pritrūko paskatinimo. Be to, turint bet kurią priklausomybę, atkrytis yra natūrali sveikimo proceso dalis, mat labai mažai žmonių pavyksta medžiagos vartojimą nutraukti iškart."

Kai kurie psichiatrai laikosi nuomonės, kad nežinojimas apie kitas tabako alternatyvas ir radikalus nikotino atsisakymas nuo jo priklausančiam žmogui gali sukelti dar skaudesnes pasekmes. Asmuo gali pereiti prie stipresnių, dar labiau sveikatą žalojančių tonizuojančių sintetinių preparatų. Tad ar elektroninės cigaretės bei bedūmiai tabako gaminiai galėtų būti mažiau kenkiantis sveikatai sprendimas rūkaliams?

"Žmogus, ypač tas, kuris mesti rūkyti bandė ne kartą, tačiau vis tiek vėl grįždavo prie šio įpročio, turėtų žinoti visą galimą pasirinkimų spektrą. Daugelis žino apie specialias kramtomąsias gumas, nikotiną išskiriančius pleistrus, šiek tiek mažiau žmonių girdėjo apie farmakologinius preparatus, medikamentus. Mūsų demokratinėje visuomenėje pagalbos ieškantis žmogus turėtų žinoti apie visus galimus būdus sumažinti suvartojamo tabako kiekį ar išbristi iš priklausomybės – įskaitant ir alternatyvius metodus. Tyrimų duomenys rodo, kad bedūmių tabako gaminių vartojimas sveikatai kenkia mažiau", – aiškino psichiatras.

J.Urbutis žino atvejų, kai žmonėms pavyksta išbristi iš priklausomybės nuo nikotino sumažinus suvartojamo tabako kiekį. Žmogus per dieną gali surūkyti vos vieną cigaretę, kol galiausiai visai liaujasi rūkyti.

Turbūt kiekvienas savo gyvenime pažįsta ir žmonių, kurie cigaretės griebiasi patyrę stresą ar vakarėlio metu. "Šiems socialiniams rūkaliams, kuriems nėra būtinos cigaretės nikotino koncentracijai kūne palaikyti, tokį "rūkymo ritualą" patarčiau transformuoti į kitą veiklą. Gavus nikotino, veikiama centrinė nervų sistema – išsiskiria tam tikrų medžiagų, kurios sukuria atsipalaidavimo jausmą –, tačiau toks cheminis metodas sukelia grėsmę įbristi gilyn į priklausomybę", – J.Urbutis šiems žmonėms pataria kreiptis į specialistą, kuris padėtų surasti tam alternatyvą, nekenkiančią sveikatai.

Su kiek kitokia situacija susiduria žmonės, kurių organizmas kasdien reikalauja nikotino. "Rūkalius, patyręs stresą, net nesusimąstęs čiumpa pakelį ir prisidega cigaretę. Tad tabako gaminių atsisakymas jam yra tiek nikotino "badas", tiek ir streso malšinimo ritualo nutraukimas. Net ir pakeitus šį įprotį kita veikla, neretai žmogus tarsi pajunta įpročio vietoje atsiradusią tuštumą. Tad šiuo atveju, keičiant įpročius, dažnai tenka pakeisti ir aplinką, nes jei aplink visi traukia dūmą, tai žmogus gali išlikti pasyviu rūkaliumi arba jo rūkymas atsinaujina", – aiškino J.Urbutis.

Įkvepia švedų pavyzdys

Nors Sveikatos apsaugos ministerija bei kitos institucijos užsimojo suvienodinti cigarečių pakelius, neleisti rūkyti balkonuose ar kitose viešose vietose, tačiau, anot pašnekovo, šie kardinalūs metodai rūkantiems ar bandantiems mažinti tabako gaminių vartojimą turėtų tik dalinį poveikį. J.Urbutis pastebi, kad, analizuojant rūkymo sukeliamas problemas, verta kalbėti ir apie alternatyvas, ir apie žalos mažinimo programas.

Vienas labiau įkvepiančių pavyzdžių, anot specialisto, yra Švedijos patirtis. Tradicines cigaretes šioje šalyje rūko vos 5 proc. gyventojų. Švedai surado "švelnesnę" išeitį – užuot visiškai atsisakę tabako, pasuko žalos mažinimo keliu. Tad apie 25 proc. žmonių pasirinko kitus, mažiau žalos sveikatai darančius tabako gaminius. Tyrimai rodo, kad šioje šalyje vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio, rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų vėžinių susirgimų yra bemaž mažiausias ES. "Nekantrauju po 10–15 metų sulaukti epidemiologinių tyrimų ir pamatyti, kaip kinta švedų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis rodikliai. Jeigu šie rodikliai būtų itin maži, kitoms šalims tai būtų ne tik postūmis, bet ir daugiau nei įkvepiantis pavyzdys", – reziumavo J.Urbutis.

5 patarimai, kaip mesti rūkyti

1. Rūkyti geriau mesti iškart. Pravartu ir prisijaukinti mintis, kad nemalonūs pojūčiai praeina.

2. Noras parūkyti trunka apie 2 minutes. Užsiėmus kita veikla, šis noras praeis.

3. Apie ketinimus mesti rūkyti praneškite kitiems žmonėms. Tuomet įrodyti, kad esate valingas, turėsite ne tik sau, bet ir artimiems žmonėms.

4. Norint mesti rūkyti, palengvinti savijautą gali žolelės. Anot specialistų, verta išbandyti valerijono, sukatžolės ar lobelijos preparatus.

5. Vengti situacijų, kurios gali paskatinti rūkyti. Išanalizuokite, kokiais momentais labiausiai norisi rūkyti ir tuomet sutelkite valią. Tarkime, neikite rūkyti su kolegomis, nelaikykite cigarečių ekstra atvejui, o jei esate įpratęs parūkyti po kavos, vietoj kavos rinkitės kitus gėrimus.

Gydytojas otorinolaringologas atskleidžia, kokios medžiagos pavojingiausios sveikatai ir kokį poveikį jos daro mūsų kvėpavimo takams.

Cigaretėse esančios dervos nusėda ant mūsų organų

Visi ne kartą girdėjome, kad tabako gaminiuose esantis nikotinas veikia smegenis, arba tiksliau – jose esančius neurotransmiterius, susijusius su malonumo pojūčiu, todėl ši medžiaga sukelia priklausomybę nuo rūkymo. Tačiau kur kas mažiau žinome apie tai, kad cigaretėse slypi daugybė kitų sveikatai kenksmingų ingredientų.

„Visos kenksmingos medžiagos, esančios cigaretėse, veikia mūsų organizmą ir nereikėtų turėti iliuzijos, kad jos tiesiog išsisklaido erdvėje. Cigaretės degimo metu išsiskiria dūmai, kuriuose randama daugiau nei 4 tūkst. kenksmingų komponentų – įvairių dujų ir kietųjų medžiagų dalelių: akroleino, formaldehido, anglies monoksido, nikotino, kotinino, acetaldehido, fenolio, kalio cianido. Daugelis šių medžiagų toksiškai veikia kvėpavimo epitelį“, – sako medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytojas otorinolaringologas Jonas Smirnovas.

Cigaretės degimo metu išsiskiria dūmai, kuriuose randama daugiau nei 4 tūkst. kenksmingų komponentų.

Taip pat, cigarečių dūmuose yra daug dervų – gryno bevandenio nikotino neturinčio dūmų kondensato. Anot specialisto, tik 30 proc. iš įkvėptų dervų pasišalina iškvepiant orą, likusios nusėda ryklėje, gerklose ir plaučiuose bei ant dantų paviršiaus, todėl rūkalių dantys ilgainiui tampa gelsvi. Dervos taip pat gali sukelti plaučių emfizemą, jų kancerogeninis ir mutageninis poveikis įrodytas 100 proc., rašoma pranešime spaudai.

J. Smirnovas dar išskiria cigaretėse esantį acetaldehidą, kuris susidaro jos degimo metu. Tai reaktyvi medžiaga, reaguojanti su daugeliu medžiagų esančių organizme, sukelianti kvėpavimo takų veiklos sutrikimus ir yra priskiriama galimiems kancerogenams. Be viso to, pasirodo, acetaldehidas gali daryti netiesioginę žalą,  didindamas priklausomybę nuo rūkymo.

Rūkymas ir kvėpavimo takų ligos

Daugelis jau žino, kad rūkaliai nepasižymi ir itin gera uosle. Ar kada susimąstėte, kodėl taip yra? Gydytojas paaiškina, kad žmogus cigarečių dūmus įkvepia ne tik per burną, bet ir per nosį, o tradicinėse cigaretėse randamos cheminės medžiagos silpnina skonio ir kvapo nervų  receptorius, dėl to rūkančių žmonių uoslės ir skonio pojūčiai išties prastesni. Deja, kuo ilgiau žmogus rūko, tuo mažesnė galimybė jiems atsistatyti.

„Cigaretėse esančios medžiagos, patekdamos į kvėpavimo takus, mažina blakstienėlių judėjimą. Blakstienėlės  – apie 10 mikrometrų ilgio ląstelės paviršiaus ataugos, jų randama kvėpavimo takų virpamajame epitelyje. Jos šalina ten patekusias bakterijas ir dulkes. Be to, dėl cigarečių dūmų hipertrofuoja gleivinės liaukos, daugėja sekreto. Taip pat dėl sausėjančios burnos gleivinės burnoje daugėja bakterijų, dėl ko kyla nemalonus kvapas“, – detalizuoja gydytojas  J. Smirnovas.

Ką jau kalbėti, kad rūkymas susijęs su tokių ligų atsiradimu, kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar plaučių vėžys. Šis žalingas įprotis taip pat gali paskatinti astmos ir kai kurių alergijų išsivystymą, lėtinį sinusitą ir kitas kvėpavimo takų ligas.

Pasyvaus rūkymo pinklės

Be viso pavojaus, kurį sukelia tabako gaminių vartojimas, gydytojas primena ir apie pasyvaus rūkymo keliamą žalą. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru. Pasirodo, dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Pasyvaus rūkymo poveikis ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams. Jis padidina švokštimo riziką, gali sukelti astmos priepuolius, alergijas, kosulio ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas, įskaitant bronchitą ir pneumoniją. Taip pat padidėja ūmaus ir lėtinio vidurinės ausies uždegimo rizika“, – sako gydytojas otorinolaringologas.

Suaugusiems dėl pasyvaus rūkymo, taip pat gali atsirasti astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažniau susergama lėtiniu sinusitu, alergijomis.

Įprastų tabako gaminių alternatyvos

Šiandien, turėdami galimybę rinktis iš mažesnės žalos alternatyvų, susiduriame su dar daugiau klausimų: ar tikrai šie produktai yra mažiau kenksmingi mūsų sveikatai? Anot specialisto, kai kurie bedūmiai tabako gaminiai, kaip kad kramtomas, uostomas, tirpusis tabakas, sukelia nosiaryklės, burnos ertmės vėžinių susirgimų pavojų.

Tokias, kaip jų gamintojai teigia, mažesnės žalos alternatyvas įprastiems tabako gaminiams, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako gaminiai, gydytojas vertina atsargiai. Nors naudojant šias priemones į aplinką nepatenka nuodingi kancerogenai, vis tik dar nėra atlikta pakankami tyrimų, kurie padėtų iš esmės įvertinti šių, naujai atsiradusių produktų poveikį rūkančiajam. Taip pat šiose priemonėse yra priklausomybę sukeliančio nikotino, o ilgamečių tyrimų rezultatų apie šių naujų produktų poveikį sveikatai dar nėra.

Elektroninių cigarečių era

"Mama, tai visai nekenkia. Čia be nikotino", – tik pradinę mokyklą baigęs penktokėlis gynė draugą. Suabejoti madingo užsiėmimo nekaltumu mama sūnų privertė pasiūliusi nueiti į parduotuvę ir nusipirkti elektroninę cigaretę. "Jei jau čia taip nekalta, tai turėtų būti parduodama kaip ledai, saldainiai ar bandelės", – ribotą prieinamumą įsigyti elektroninę cigaretę ir visus reikiamus priedus aiškino vaikui.

"Skanu, – mamai paaiškino trylikametė mokinukė. – Čia braškių skonio, gali ir tu pabandyti", – kuo nuoširdžiausiai tėvams pasiūlė paauglė, pričiupta su vaikams teoriškai neprieinamu daikčiuku. Panašių istorijų – ne viena ir ne dvi. Faktiškai visi pradedantys elektroninių cigarečių rūkaliai, vadinamieji veipintojai, įsitikinę, kad elektroninę cigaretę maitinantis skystis be nikotino yra visiškai nekenksmingas. Beje, išgirdę žodį "veipintojai", tėvai turėtų suklusti – šis terminas išskirtinis elektroninių cigarečių vartotojų terminas.

Tai, kad tabako cigaretėse esantis nikotinas ir kiti priedai kenkia sveikatai, jaunimui jau įkalta į galvą. Tačiau net ir tai neatgraso. Ką jau kalbėti apie elektroninę cigaretę, kurią reklamuojantys pardavėjai vardija sudedamąsias tokiai cigaretei naudojamo skysčio dalis, nutylėdami apie kaitinimo metu susidarančius kenksmingus cheminius darinius.

Elektroninė cigaretė turi ir pranašumų, lyginant su tabako cigaretėmis. Į tai tėvai taip pat turėtų atkreipti dėmesį – vaikas niekada nesmirdės tabaku, tačiau jei nuo jūsų paklusnaus sūnaus ar dukros dažnai dvelkia maloniai saldus kvapas – tai gali būti ženklas, kad kuprinėje rastumėte, jų nuomone, nekaltą, tačiau pagal pirmuosius įrodymus ne mažiau kenksmingą nei įprastos, elektroninę cigaretę.

Apie poveikį

"Galime drąsiai sakyti – kenkia", – nesvyravo Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Renata Šarkanė.

Nepaisant to, kad elektroninės cigaretės – gana šviežias rinkos produktas ir trūksta mokslinių tyrimų, atskleidžiančių ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo padarinius sveikatai,  trumpalaikio jų rūkymo poveikio tyrimų rezultatai įspėja apie galimas grėsmes.

Pirmosios elektroninės cigaretės rinkoje atsirado prieš keturiolika metų. Daugėjant sąmoningų žmonių ir traukiantis tabako vartojimo rinkai, gamintojams teko ieškoti kitų būdų, kaip išsilaikyti. Elektroninės cigaretės – vienas tokių mėginimų ir, atrodo, pasiteisinęs. Jau vien tai, kad rūkančiųjų elektronines cigaretes sąmonė užteršta platintojų skleidžiama pastarųjų jokio blogo poveikio sveikatai nedarymo informacija.

Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai, kaip ir įprastų tabako gaminių vartotojai, skundžiasi tais pačiais simptomais pradėję vartoti jas ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios.

Elektroninės cigaretės veikimo principas paprastas. Ličio jonų baterijoje įtaisytas mikroelektroninis įtaisas duoda impulsą kaitinimo elementui, kuris garina kasetėje esantį skystį, o jis virsta vandens pagrindo garais. Kuo prietaisas galingesnis, tuo įtraukiami, o vėliau išpučiami garų kamuoliai tirštesni.

Elektroninių cigarečių gamintojai į šuns dienas deda įprastas cigaretes, skaičiuoja įtraukiamų medžiagų skaičių, jų kenksmingumą ir elektroninę cigaretę pristato kaip įprasto tabako alternatyvą. Tačiau specialistai labai aiškiai atkerta, kad tai visiška netiesa.

Nuodų paletė

"Vis dėlto tai yra mitas, elektroninėms cigaretėms naudojami skysčiai susideda iš tų pačių pagrindinių sudedamųjų dalių: nikotino, propilenglikolio arba glicerolio ir kvapiųjų medžiagų. Kai kurie skysčiai nurodyti esantys be nikotino, tačiau esmės tai nekeičia", – sudėtį narstė R.Šarkanė.

Specialistė rėmėsi 2009 m. JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) atliktu tyrimu, kuris atskleidė, kad elektroninėse cigaretėse randama įvairių kancerogeninių medžiagų, sunkiųjų metalų dalelių (sidabro, geležies, aliuminio, chromo, nikelio) ir kitų nuodingų toksiškų medžiagų, keliančių pavojų sveikatai – inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms.

"Tyrimai rodo, kad minėtų medžiagų koncentracija buvo net didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai, kaip ir įprastų tabako gaminių vartotojai, skundžiasi tais pačiais simptomais pradėję vartoti jas ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Tad atsakymas tikrai labai aiškus – elektroninių cigarečių vartojimas kenkia sveikatai", – pabrėžė Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento atstovė R.Šarkanė.

Elektroninėms cigaretėms būtinas skystis su nikotinu sukelia tiesioginę priklausomybę. Visiškai nenuostabu, kad po tokio neva nekalto parūkymo pereinama prie įprastų tabako cigarečių. Pagaliau aiškiai pasakyta, kad ne mažiau pavojingas yra šioms cigaretėms naudojamas skystis ir be nikotino. Juolab kad įprotis rūkyti formuojasi ir tampa kasdieniu poreikiu.

Specialistai tvirtina, kad elektroninės cigaretės naudojimo metu kaitinamas skystis išskiria cheminių medžiagų, kurios sąveikaudamos tarpusavyje ir sudaro sveikatai pavojingus cheminius darinius.

Uždraustas vaisius

Lietuvoje tik nuo 2015 m. reglamentuotas elektroninių cigarečių prieinamumas. Įstatymu apibrėžta, kad elektroninės cigaretės gali būti prieinamos tik asmenims nuo aštuoniolikos metų. Rinkoje elektroninės cigaretės pasirodė nuo 2003-iųjų. Nenuostabu, kad šiandieninis aštuoniolikmetis vos prieš dvejus metus oficialiai galėjo nueiti į specializuotą parduotuvę ir nusipirkti elektroninį rūkymo prietaisą.

Šiandien prieinamumas apribotas, tačiau nereikia būti šerlokais holmsais norint išsiaiškinti, kaip vaikai dabar įsigyja jiems draudžiamų daikčiukų. Interneto platybėse – daugybė virtualių parduotuvių, kurioms visai nerūpi užsakovo amžius, socialinė padėtis ir supratimas. Užsakytos prekės atsiėmimo galimybės įvairios.

Galų gale visada gali padėti vyresni draugai. Vieša paslaptis, kad mokyklose mokinukai puikiai žino, kurio vyresnio mokinio gali paprašyti padėti.

Vaikams draudžiamų elektroninių cigarečių pardavimą kontroliuojantys Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai sutinka, kad pažaboti elektroninių cigarečių prieinamumą vaikams nesiseka. "Už nuotolinės prekybos draudimų pažeidimus vien per šiuos metus esame tris kartus nubaudę tą pačią įmonę. Tokia atsakomybė tai įmonei taikyta ir anksčiau. Baustos ir kitos įmonės. Tačiau įmonės susimoka baudas ir toliau prekiauja", – neslėpė Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas.

Atviros prekybos erdvės

1 300, 2 500, 1 000, 1 158 – tiek eurų baudos skiriamos niekaip neveikia virtualių parduotuvių turėtojų. Tokių įmonių – ne viena. Ne viena jų bausta ir už tai, kad elektronines cigaretes pardavė nepilnamečiams. Nepilnamečių įsigytų elektroninių cigarečių dažniausiai randa tėvai. Tik pranešus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui įsisuka procesas baudai skirti.

Prekyba elektroninėmis cigaretėmis nėra licencijuota, todėl ja gali verstis ir fiziniai asmenys. Jie elektronines cigaretes parduoda naudodamiesi skelbimų portalais, todėl jiems net negalima pritaikyti pardavimo nuotolinės prekybos pažeidimu kaltinimo.

Elektroninių cigarečių parsisiunčiama ir iš trečiųjų šalių. Tik turėk banko kortelę, ir atsiveria beribė kiniškų grožybių erdvė. Kokybės garantija nepilnamečio siekiamybės gauti draudžiamą prekę skalėje mažai reikšminga. J.Kazlausko teigimu, yra pasitaikę atvejų, kai ant buteliuko nurodomas nulinis kiekis nikotino, o ištyrus skystį paaiškėjo jame esant 21 mg šios priklausomybę sukeliančios medžiagos.

Elektroninę cigaretę ir jam reikiamą skystį nepilnamečiams draudžiama ir turėti. Be tėvų ir pedagogų, netgi be policijos pagalbos niekaip nesugebėsime kontroliuoti.

"Didžiausias iššūkis ir yra sugebėti kontroliuoti virtualią pardavimo erdvę, kuri, kaip žinome, yra be sienų. Kelias galėtų būti apriboti tokių elektroninių parduotuvių veiklą. Kol kas tai yra tik pirminės minties stadijoje", – apie rengiamą apynasrį elektroninių cigarečių pardavėjams užsiminė J.Kazlauskas.

Užsimerkia ir neužuodžia

Iki 2015 m. elektroninės cigaretės buvo eilinė ne maisto prekė. Nekontroliuojama rinka gana greitai išaugo. Elektroninių cigarečių populiarumas toks akivaizdus, kad net neverta daryti tyrimų paplitimui nustatyti. Mokinukai mėgaujasi maloniu aromatu net mokyklų tualetuose. "Veipintojai geriau nei bet koks oro gaiviklis", – juokiasi mokinukai, išgavę pažadą jų neišduoti.

"Norėčiau atkreipti dėmesį, kad elektroninę cigaretę ir jam reikiamą skystį nepilnamečiams draudžiama ir turėti. Be tėvų ir pedagogų, netgi be policijos pagalbos niekaip nesugebėsime kontroliuoti", – pastebėjo J.Kazlauskas.

Štai ir akmenukas į mūsų visų daržą. Vargu ar pamatę tą tirštų garų debesį suskumbame ieškoti policijos, kuri nepilnametį palydėtų į mokyklą ir pratęstų pradėtą darbą. Vieša paslaptis, kad kartais mokytojams pasiseka sučiupti rūkančiuosius elektronines cigaretes, tačiau problemą stengiamasi išspręsti lokaliai, kad tik neišeitų į viešumą ir nesugadintų švietimo įstaigos reputacijos.

Vargu ar mokytojai nežino, kur per pertraukas įveikiamu atstumu mokinukai nubėga pagarinti. Dažniausiai apsiribojama atsakomybės naštą lengvinančia pozicija – mokyklos teritorijoje mokiniai nerūko, o kas vyksta už mokyklos teritorijos – jau ne mokyklos reikalas. Todėl neturėtų stebinti statistika: šiemet paskirtos šešios ekonominės sankcijos per metus už elektroninių cigarečių pardavimą pažeidžiant nustatytas taisykles.

Iškalbinga statistika

2015 m. ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose) tyrimo duomenimis, 46 proc. 15–16 metų respondentų nurodė bent kartą gyvenime rūkę elektronines cigaretes.

2014 m. atlikto Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) tyrimo duomenimis, nors kartą gyvenime elektronines cigaretes rūkė net 70 proc. penkiolikos metų amžiaus Vilniaus miesto berniukų ir 48 proc. to paties amžiaus mergaičių, vienuolikos metų – 20 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių, trylikos metų – 53 proc. berniukų ir 25 proc. mergaičių.

2015 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenimis, nors kartą gyvenime elektronines cigaretes rūkė 37 proc. 18–24 metų amžiaus jaunimo, 25–34 metų – 35 proc., 35–44 metų – 30 proc., 45–54 metų – 10 proc., 55 metų ir vyresnių – 4 proc.

„Moksliniai tyrimai įrodo, kad vaizdiniai ant cigarečių pakelių yra labiau pastebimi, negu vien tik įspėjantys užrašai. Vaizdu pavyksta perteikti daugiau tikslesnės informacijos apie rūkymo žalą sveikatai“, – sako specialistė.

Prieš penkerius metus Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Tabako gaminių direktyva Lietuvoje pradėta įgyvendinti šių metų gegužę. Ant cigarečių pakelių atsirado privalomi dideli įspėjamieji užrašai su nuotraukomis abiejose cigarečių pakelio pusėse. Vieniems paveikslėliai kelia juoką, kitiems – šiurpą, tačiau LRT.lt kalbinti specialistai tikina, kad abejonių dėl jų efektyvaus poveikio nėra.

Sukelia emocijas ir skatina gydytis

Vaizdai sustiprina negatyvias emocijas, susijusias su rūkymu, dėsto psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Principas yra gana paprastas – nemalonūs drastiški vaizdai padeda sustiprinti neigiamas asociacijas, kylančias rūkaliui, stiprina pavojingų pasekmių baimę“, – sako psichiatrė.

Paveikslėliai neturi priversti mesti rūkyti, jie yra tik prevencijos dalis, mano psichologė Lina Rasimaitė. „Skatinant motyvaciją, pavyzdžui, nepradėti ar mesti rūkyti, tampa labai svarbu sukelti kažkokią emociją. Anksčiau bandyta ją sukelti užrašais, dabar – paveikslėliais. Tyrimai rodo, kad tai priklausomybę veikia, bet nesmarkiai. Tačiau, kai kalbame apie tūkstančius rūkalių, kiekvienas žingsnis yra svarbus“, – teigia psichologė.

Pasak Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktoriaus Aivaro Virbicko, iš paveikslėlių patys veiksmingiausi yra tie, kuriuose matome kažkokį pokytį išvaizdoje – veido susiraušklėjimą, iškritusius dantis, liežuvio opas ir t.t. Dažniausiai dėl noro mesti rūkyti kreipiasi žmonės, kurie jau susipažinę su priklausomybės pasekmėmis, o paveikslėliai ir atlieka šią funkciją, mano A. Virbickas.

„Anksčiau sulaukdavome apytiksliai vieno skambučio per dvi savaites. Po siaubingų paveikslėlių ant cigarečių pakelių atsiradimo, padvigubėjo besikreipiančiųjų dėl noro mesti rūkyti. Padaugėjo klausiančiųjų, ar įmanoma išsigydyti, kaip tai padaryti ir t. t.“, – pasakoja ligoninės direktorius.

Veikia esamus ar potencialius rūkalius?

Rūkantys žmonės gali būti linkę šaipytis ar ignoruoti paveikslėlius, tačiau poveikis jiems – didesnis, mano psichologė L. Rasimaitė. „Jei žmonės nerūko, vadinasi, turi kažkokias nuostatas, kodėl to nedaro. Ir paveikslėliai tas nuostatas tik patvirtina.“

Anot A. Virbicko, svarbiausia, kad iliustracijos paveiktų dar nepradėjusius rūkyti jaunus žmones. „Reikia pradėti nuo vidurinių mokyklų, ten yra didžiausias jaunų žmonių, kurie potencialiai pradės rūkyti, susitelkimas. Reikia daugiau prevencijos šioje srityje“, – tikina ligoninės direktorius.

Iliustracijos veikia visus – ir rūkančius, ir tuos, kurie galbūt dar tik turės šį žalingą įprotį, mano psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Nemalonūs vaizdai menkina smalsumą ir norą nusipirkti – yra tyrimų, įrodančių, kad vaizdai mažina paauglių ketinimą rūkyti. Kurią grupę veikia labiau, moksliškai įrodyti yra labai sunku, o gal ir nebūtinai reikia. Rūkymo paplitimą visuomenėje reikia mažinti sistemingomis kompleksinėmis priemonėmis, kurių svarbiausia – sistemingas Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimas“, – mintimis dalinasi specialistė.

Paveikslėlius reikia keisti

Tiesa, kai kurie paveikslėliai turėtų būti keičiami – dalis iliustracijų ant cigarečių pakelių yra sunkiai suprantamos, mano Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktorius A. Virbickas. „Kai kuriems paveikslėliams suprasti reikia medicininio išsilavinimo, net šalia pateikiami užrašai nepadeda jų suprasti, nes tekstas bendrame paveikslėlio kontekste tiesiog išnyksta“, – tvirtina A. Virbickas.

Psichologė L. Rasimaitė skatina pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir paveikslėlius periodiškai pakeisti. „Pastebima, kad pirmosiomis akimirkomis, kada žmogus pamato paveikslėlius, patiria didesnį šoką ir išgąstį, o paskui labiau įpranta prie vaizdo“, – mano ji.

„Prie nemalonaus vaizdo įprantama, bet mūsų smegenys vis tiek jį suvokia kaip grėsmingą. Žinoma, geriausia yra kuo didesnė atgrasymo priemonių įvairovė, įskaitant ir kintančius informacinius vaizdus ant tabako pakuotės“, – L. Rasimaitės minčiai antrina psichiatrė N. Goštautaitė Midttun.