SINDROMAS, KURIO GĖDIJAMASI, KAMUOJA KAS TREČIĄ SUAUGUSĮJĮ

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – vienas tų negalavimų, kuriais besiskundžiančiųjų skaičiai nenumaldomai auga. Teigiama, kad šiandien DŽS simptomai vargina maždaug 30 proc. per 35-erius perkopusių žmonių.

Atvirų pasakojimų apie gyvenimą su DŽS viešojoje erdvėje nelabai rasime – žvaigždės ir nuomonės formuotojai (angl. influencer) noriau dalijasi patirtimis apie depresiją ar alergiją. Kas gi trokšta pranešti apie viduriavimą, vidurių užkietėjimą, pilvo spazmus, raižymą ir pūtimą, diskomfortą virškinamojo trakto srityje, ką patiria DŽS kamuojamas žmogus.

Apie DŽS pasakoja Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) Kauno ligoninės gydytoja dietologė Auksė Gečionienė – viena iš keturių Lietuvos gydytojų, turinčių Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo studijų diplomą.

– Ar daug žmonių, kuriuos vargina DŽS simptomai, kreipiasi į gydytojus specialistus?

– Statistiškai DŽS diagnozuojamas beveik pusei pacientų, kurie dėl vienokių ar kitokių negalavimų, žymiai bloginančių gyvenimo kokybę, ribojančių aktyvios veiklos galimybes, ateina ieškoti pagalbos pas gydytoją gastroenterologą. Jei atlikus endoskopinius žarnyno tyrimus nerandama jokios patologijos, galima įtarti DŽS. Skaičiuojama, kad būklė vargina apie trečdalį mūsų populiacijos, o maždaug 10 proc. šių žmonių DŽS simptomatika išreikšta labai stipriai. DŽS galima įtarti vos ne kas antram tam tikros profesijos atstovui. Tai – žmonės, turintys labai aiškią sustyguotą dienotvarkę ir dirbantys protinį darbą. Nesusidūrusieji su šiuo sindromu vargu ar įsivaizduoja, kaip jaučiasi tas, kurį vargina minėto sindromo simptomai, žmogus nelinkęs pasakoti apie tai, kad tam tikrose situacijose jo gyvenimo kokybė yra labai prasta.

Auksė Gečionienė.

– Teigiama, kad DŽS gali atsirasti dėl streso, skubėjimo, įtampos, net vaikystės traumos. Kaip jūs apibūdintumėte rizikos grupę?

– Kaip minėta, DŽS dažniausiai užklumpa žmones, kurie dirba protinį, intelektinį darbą ir turi labai aiškią, disciplinuotą dienotvarkę, nusistovėjusią rutiną: tuo pačiu laiku eina miegoti, keliasi, tuštinasi, pusryčiauja, vyksta į darbą (dažniausiai sėdimą), išbūna biure nuo 8 iki 17 val. Kad režimas, griežta dienotvarkė gali skatinti negalavimą, skamba paradoksaliai, bet tokie yra tyrimų duomenys, tai mes pastebime klinikinėje praktikoje. Šis sindromas pradeda reikštis brandesniame nei studentiškas amžiuje, nuo, sakyčiau, 30–35 metų, kai gyvenime atsiranda tvarka. Jaunesniame amžiuje, kai daug blaškymosi, chaoso, dėl DŽS beveik niekas nesiskundžia, jo nepastebi. Tokiu gyvenimo etapu gali varginti kiti virškinimo trakto negalavimai ar skausmai, bet ryškių, dėsningų simptomų dar nebūna. DŽS išlenda, kai gyvenimas nusistovi ir žmogus pradeda gyventi pagal įprastą, kasdien vienodą rutiną. Paprastai tai nutinka įpusėjus ketvirtą dešimtį, vėliau DŽS simptomai stiprėja.

– Kuo pasireiškia DŽS ir kaip jaučiasi simptomų patiriantis žmogus?

– Kol dienos bėga įprastu ritmu, DŽS gali beveik nepasireikšti. Žmogus įprastai laikosi vadinamosios tualeto higienos: ryte prieš išeidamas į darbą išsituština (kartais kelis kartus) ir daugiau apie savo virškinimo traktą dieną nebegalvoja. Protinį darbą dirbantys žmonės, visą energiją skiriantys smegenų sričiai, apskritai įprastomis dienomis mažai jaučia savo kūną. Daugiau apie jį galvoja, kai juda ar sportuoja, bet darbo metu, jei nieko neskauda, kūnas lieka kažkur nuošalyje su visais savo pojūčiais. Tas nuolatinis disbalansas įjautrina žarnyną. Tuomet, pasikeitus aplinkai, rutinai, dienos režimui, pavyzdžiui, keliaujant, nakvojant ne savo namuose, atvykus svečiams, netgi vėliau atsikėlus savaitgalio rytą, DŽS tarsi išlenda ir prasideda labai nemalonūs dalykai.

Pasireiškiantys simptomai būna keturių tipų. Pirmasis: dažnas tuštinimas, viduriavimas. Tarkime, susiruošė žmogus į kelionę, jau metas išvykti, o jis negali išeiti iš tualeto. Tuštinosi jau 5–6 kartus, viduriuodamas, skausmingai, su spazmais, o vis tiek toliau raižo pilvą ir neslopsta poreikis bėgti į tualetą.

Antrasis tipas: užkietėję viduriai. Įprastą žmogaus rutiną sutrikdė kelionė, jis pateko į kitą aplinką (net nebūtinai svetimą – kad ir atvažiavo pas tėvus į savo vaikystės namus), jo paties namuose apsistojo svečiai. To pakanka, kad žmogus negalėtų išsituštinti ne tik dieną ar dvi, bet ir savaitę ar ilgiau. Todėl tokie žmonės stengiasi nekeliauti autobusu, nemėgsta viešbučių, ypač jei reikia dalytis erdve su svetimu žmogumi, vengia pasilikti svečiuose su nakvyne, taip pat patiria diskomfortą, jei kas nors apsistoja jų namuose ir, tarkime, įprastu jo tuštinimosi metu tualetas užimtas.

Trečiasis simptomų tipas – mišrus, kai, sakykime, prieš kelionę žmogus negali išeiti iš tualeto, nes vargina dažnas tuštinimasis, o kelionės metu iš viso nesituština, neįprastoje aplinkoje vargina labai stiprūs pilvo skausmai, raižymas, spazmai.

Ketvirtasis pasireiškusio DŽS tipas – pilvo pūtimas. Iš tiesų padidėjusio dujų kaupimosi nėra, tačiau žmogaus neapleidžia jausmas, kad jam labai pučia pilvą. Pilvo tempimą, kuris pradeda reikštis pasikeitus rutininėms aplinkybėms, žmogus jaučia kaip nevaldomą pilvo pūtimą – atrodo, kad pilve susikaupė tiek dujų, jog jis vargiai bepajuda, negali valgyti, tuoj sprogs. Ne vienas pacientas pasakojo, kad dėl tokių nemalonumų, nuolat lydėjusių pojūčių iš kelionės grįžo nepailsėjęs, nusikamavęs, irzlus, sublogęs. Nors tyrimai, atlikti sveikiems ir turintiems DŽS žmonėms, parodė, kad pastariesiems dujų kaupimasis nebuvo padidėjęs, daugeliu atvejų net atvirkščiai – jis buvo mažesnis nei sveikųjų, vis dėlto ketvirtojo tipo DŽS simptomai žmogų verčia jaustis taip, tarytum jam pilvo pūtimas būtų nenormaliai didelis. Tokius signalus siunčia jo žarnų receptoriai, kurie yra jautresni, palyginti su sveikaisiais žmonėmis. Galima teigti, kad DŽS susijęs su tuo, kaip žmogus suvokia savo vidų.

– Ar DŽS turi įtakos mityba?

– Be abejo. Varginamiems DŽS žmonėms skiriama FODMAP (angl. fermentable oligo-, di-, mono- saccharides and polyols – tai virškinimo procesams atsparūs ir (arba) fermentacijos procesus skatinantys junginiai) dieta, eliminuojanti tam tikras medžiagas, įjautrinančias žarnyno receptorius. Nesiplėsdama, išvardysiu produktus, kurie sustiprina DŽS. Tai – visas aštrus maistas, svogūnai, česnakai, kopūstinės ir ankštinės daržovės, taip pat ankštiniai pipirai (paprikos), braškės, slyvos, persikai, abrikosai, sultys, gazuoti gėrimai. Šių produktų reikia vengti. Sunku? Yra išlygų. Mes kalbame ne apie radikalų atsisakymą visam gyvenimui, bet apie savo raciono sureguliavimą tada, kai gresia pasireikšti DŽS simptomai. Sakykime, savaitgalį numatyta išvyka, tai FODMAP dietos reikėtų laikytis nuo trečiadienio ar ketvirtadienio, kad būtų išvengta žarnyno jautrumo stresui padidėjimo. Išvykos metu taip pat. Pirmadienį, kai grįžtame į įprastą rutiną ir dienotvarkę, nedidelius šių produktų kiekius galime valgyti be didesnės rizikos sustiprinti simptomus. Jei simptomai labai išreikšti, gali tekti šios dietos laikytis nuolat. Tik reikia nepamiršti, kad apribodami savo racioną, reikiamų maisto medžiagų turime gauti iš kitų produktų, todėl mityba turi būti įvairi, iš leidžiamų produktų reikia stengtis valgyti viską. DŽS turintis žmogus turės laikytis tų principų visą laiką, nes šis sindromas neišgydomas, jį galime tik koreguoti.

– Ar, be maisto raciono, yra kitų DŽS koregavimo būdų?

– Pagal vyraujantį DŽS simptomą pacientui skiriama vaistų: nuo viduriavimo – viduriavimą mažinančių vaistinių preparatų, nuo vidurių užkietėjimo – laktuliozės su dideliu kiekiu vandens. Jokiu būdu negalima gerti vidurius laisvinamųjų vaistų, senos arbatos ar pan., nes prie tokių preparatų organizmas pripranta, o laisvinamieji vaistai dirgina ir taip pernelyg jautrų žmogaus, varginamo DŽS, žarnyną. Nuo vidurių pūtimo, net jei jis tik menamas, taip pat nuo spazmų skiriami dujų kaupimąsi žarnyne mažinantys vaistai, tačiau būtina atminti, kad juos vartoti reikia 6–8 val. iki, pvz., kelionės pradžios, kad spėtų suveikti, kol žmogus pateks į kitą aplinką. Kai DŽS yra sunkiai valdomas dieta, simptominiu gydymu, o simptomų pasireiškimas labai veikia gyvenimo kokybę, būklei stabilizuoti nedidelėmis dozėmis skiriami antidepresantai, nors asmuo neturi jokių depresijos požymių. Jie DŽS atveju turi gerą poveikį.

– Turbūt esate susidūrusi su požiūriu, kad DŽS yra nerimta liga, kurią galima pačiam koreguoti prisirankiojus patarimų internete. Gal iš tikrųjų dėl šio sindromo neverta varginti gydytojų?

– DŽS dažniausiai nustatomas žmonėms, kurie dėl savo būklės kreipiasi į gastroenterologą – simptomai, kaip sakiau, varginantys, skausmingi, smarkiai ribojantys gyvenimo kokybę, tad natūralu, kad žmogus ieško pagalbos. Gydytojas skiria tyrimus. Tai yra kelias, kuriuo reikia eiti, o ne užsiimti savigyda. Po šio sindromo simptomais gali slėptis daug ligų – pradedant uždegiminiais žarnyno procesais, baigiant onkologija ir kt. Tik įsitikinus, kad nėra žarnyno patologijos, galima ir reikia imtis DŽS kontrolės.