ULAC VADOVAS: TIKRASIS UŽSIKRĖTUSIŲJŲ SKAIČIUS GALI SIEKTI KELIASDEŠIMT MILIJONŲ

Papildomą paramą gavo 5 vaidybiniai ir 4 dokumentiniai ilgametražiai filmai, 5 debiutuojančių režisierių darbai, 5 mažumos bendros gamybos projektai ir 5 animaciniai bei 1 dokumentinis trumpametražis filmas. Taip pat buvo papildomai finansuotas vienas televizinės meninės dokumentikos projektas.

Daugiausiai, 100 tūkst. eurų, papildomos paramos skirta įstaigos „Kino kultas“ filmui „Piktųjų karta“. Mažiausia skirta parama – 2 tūkst. eurų. Iš viso prašyta papildomai skirti per 1,1 mln. eurų.

Tai pirmasis Lietuvos kino centro sprendimas skirstant Vyriausybės skirtus 3,4 mln. eurų kino sričiai, siekiant padėti įveikti pandemijos sukeltą krizę.

Pasak LKC, siekiant sklandesnio sugrįžimo prie nusistovėjusios industrijos veiklos, naujiems projektams bus skirta 1,9 mln. eurų.

Dar 300 tūkst. eurų iki birželio pabaigos bus paskirstyta individualioms stipendijoms, 0,5 mln. eurų – kino teatrų paramai. Į pastarąją paramą galės pretenduoti visi rodymo veiklą jau pradėję kino teatrai. Dar 100 tūkst. eurų ketinama skirti filmų platinimui.

Neviešu būdu užfiksuoti 49 vairuotojai, penktadienio vakare dalyvavę nelegaliose lenktynėse, vykusiose pietiniame uostamiesčio pakraštyje. Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 170 iki 230 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų mėnesių iki pusmečio.

Mobiliojo ryšio priemonėmis neleistinai naudojosi 112 vairuotojų, 35 nesegėjo saugos diržų, septynių patikrintų transporto priemonių triukšmo lygis viršijo leistiną normą. Visoje Klaipėdos apskrityje per savaitę užfiksuoti 748 greičio viršijimo atvejai.

Sekmadienį, gegužės 31 d., policijos pareigūnai vėl itin didelį dėmesį skyrė tvarkai Rietavo turguje prižiūrėti. Dėl netinkamo apsauginių kaukių dėvėjimo įspėta 14 pardavėjų ir 91 lankytojas. Policijos pareigūnai patikrino 882 transporto priemonės. Trys vairuotojai nubausti, nes nesegėjo saugos diržų, du transporto priemonių nebuvo apdraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vienas nebuvo atlikęs privalomosios automobilio techninės apžiūros. Dėl netinkamai degančių ar nedegančių priekinių žibintų įspėta 17 vairuotojų. Draudžiamose vietose šį sekmadienį automobilius buvo pastatę tik trys vairuotojai, o prieš savaitę tokių pažeidėjų buvo 36.

Turgavietes tikrino ir Klaipėdos miesto PK bei Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnai. Trijose uostamiesčio turgavietėse ir 24 patikrintuose prekybos centruose dėl netinkamo apsauginių kaukių dėvėjimo įspėti 28 asmenys, Smiltynėje dėl kaukių ir atstumo prie prekybos vietų nesilaikymo įspėta 17 asmenų.

Ministerijos ekstremaliųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas (Fernandas Simonas) tokią žinią pavadino „labai, labai įkvepiančia“.

Per spaudos konferenciją jis sakė, kad per praėjusias 24 val. Ispanijoje patvirtintas 71 užsikrėtimo COVID-19 atvejis.

„Esame labai geroje šios pandemijos vystymosi vietoje, – kalbėjo F. Simonas. – Statistiniuose [duomenyse] pastebima tendencija. Jie eina teisinga kryptimi.“

Apie pirmuosius du mirties nuo COVID-19 atvejus Ispanija pranešė kovo 3 dieną. Balandžio 2-ąją ten per parą buvo užregistruota 950 mirčių – tądien šalyje užfiksuotas didžiausias mirčių skaičius.

Šiuo metu patvirtintų mirties atvejų skaičius Ispanijoje siekia 27 127, o užsikrėtimo – 240 000.

Vis dėlto saulėtą pirmadienio popietę daugelis Tbilisio senamiesčio kavinių terasų buvo pustuštės.

„Viruso baimė išlieka. Šiandien teturėjome du klientus“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienos iš kavinių padavėja Natia Gotua.

Tačiau vienos madingos Tbilisio centre įsikūrusios kavinės terasoje sutiktos studentės Maja Beridzė ir Nino Kupatadzė buvo nusiteikusios kiek optimistiškiau.

Jų manymu, situacija dėl viruso nėra tokia rimta, kad reikėtų ir toliau taikyti griežtas karantino priemones.

„Laimei, Sakartvelas yra tarp mažiausiai paveiktų šalių“, – sakė M. Beridzė.

„Atėjo laikas gyvenimui grįžti į normalias vėžes“, – pridūrė ji.

3,7 mln. gyventojų turinčiame Sakartvele patvirtinti 794 užsikrėtimo COVID-19 atvejai ir 12 mirčių – tai yra vieni mažiausių skaičių Europoje.

Beveik 80 proc. pacientų jau pasveiko, pirmadienį buvo užfiksuoti tik 158 aktyvūs atvejai.

Tačiau Sakartvelo premjeras Georgijus Gacharija per vyriausybės posėdį pareiškė, kad kovos su koronavirusu priemonių švelninimas „didina viruso plitimo riziką“.

Visuomenę jis ragino „griežtai laikytis pagrindinių taisyklių“, tokių kaip kaukės dėvėjimas viešose vietose.

Penktadienį šalyje vėl pradėjo kursuoti viešasis transportas, o nuo gegužės 11-osios veikia mažesnės parduotuvės, taip pat leista tęsti pramoninę gamybą.

Vyriausybė nurodė, kad Sakartvelas bus pasirengęs nuo liepos 1 dienos priimti užsienio turistus, o vietinio turizmo paslaugos bus atnaujintos birželio viduryje.

Kovą šalyje buvo įvestos griežtos karantino priemonės. Buvo uždarytos neesminės įmonės, paskelbta nepaprastoji padėtis ir įvesta komendanto valanda, kuri buvo atšaukta tik gegužės 22-ąją.

Suvaržymai skaudžiai smogė Sakartvelo ekonomikai, kuri šiemet turėtų susitraukti 4 proc., o ne augti 4,5 proc., kaip prognozuota anksčiau.

Balandį vyriausybė pristatė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skatinimo planą, o tarptautinės finansinės institucijos pažadėjo 3 mlrd. dolerių (2,77 mlrd. eurų) skubų finansavimą kovai su recesija.

Sveikatos apsaugos ministras Venko Filipčė pirmadienį pranešė, kad per praėjusią parą mirė septyni žmonės, taip pat buvo patvirtinti 89 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iš viso šalyje užregistruota 140 mirties ir 2 315 užsikrėtimo atvejų.

Ministras sakė, kad planai atidaryti sienas bus atidėti toliau stebint protrūkį.

Pasak V. Filipčės, dauguma naujų atvejų buvo nustatyti sostinės Skopjės apylinkėse. Jis sakė, kad jei užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau liks didelis, tam tikrose gyvenvietėse bus atnaujintas karantinas.

Šiaurės Makedonijos vyriausybė praėjusią savaitę leido atsidaryti restoranams ir barams.

Prie Vilniaus miesto savivaldybės keturis klasikinės muzikos kūrinius atlikusio Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas Modestas Barkauskas sakė tikįs, kad muzika padės įkvėpti optimizmo.

„Mūsų orkestrui džiaugsmas po šitiek laiko susitikti ir muzikuoti. Norime tą džiaugsmą padovanoti jums, nes muzika – tai vitaminai jūsų sielai“, – kreipdamasis į dešimtis žiūrovų sostinės Europos aikštėje sakė M. Barkauskas.

Nemokamų koncertų akciją inicijavusi Vyriausybė teigia, kad jais „dėkojama Lietuvos žmonėms už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą“, tačiau opozicija tai vadina priešrinkimine viešųjų ryšių akcija.

Akcija pavadinimu „Ačiū, Lietuva“ surengta Vyriausybei nuo pirmadienio leidus masinius susibūrimus iki 300 žmonių. Masiniai renginiai Lietuvoje buvo draudžiami nuo kovo vidurio, siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.

„Tai dar kartą parodo, kad susitelkę galime įgyvendinti gražią idėją ir simboliškai padėkoti kiekvienam, taip pat kartu išlaikyti susitelkimą bei viltį, kad ryžtingai būtų įveikti ir kiti ateityje dar laukiantys iššūkiai“, – sakė Vyriausybės atstovas Giedrius Surplys.

Opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis šią akciją vadina priešrinkiminiu valdžios viešųjų ryšių triuku. 

„Sunku nupieštais medaliais, padėkos koncertais paslėpti žaizdas, kurias paliko karantinas. Medikų nepasiekiančios algos, išryškėję dar didesni socialiniai iššūkiai dėl nuotolinio mokslo, verslo nepasiekianti parama – visa tai turėtų būti Vyriausybės pagrindiniu uždaviniu“, – BNS sakė politikas.

„Tačiau vietoj to, kad spręstų atsiskleidusias problemas, ji artėjant rinkimams mėgina nukreipti nuo jų visuomenės dėmesį balsų pirkimą primenančiomis akcijomis. Todėl „Ačiū“ koncertams sakau „ačiū, bet, ačiū, ne“, – teigė G. Landsbergis.

Iki šiol Lietuvoje patvirtinti 1678 CIVOD-19 infekcijos atvejai, tarp jų – 70 mirčių. Pagal mirčių skaičių tūkstančiui gyventojų situacija geresnė šešiose ES valstybėse, blogesnė – dvidešimtyje šalių.

Pirmasis posėdis šioje byloje numatytas rugsėjo 2 dieną, pirmadienį pranešė Apeliacinis teismas.

Prokuroro skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo balandžio 15 dienos nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti išteisinamąją nuosprendžio dalį ir kaltinamuosius nuteisti.

Taip pat, prašoma byloje atlikti įrodymų tyrimą, apklausti ekspertę, perklausyti garso įrašus, skirti papildomą lingvistinę ekspertizę bei atlikti kitus procesinius veiksmus.

Skundą pateikęs prokuroras siūlo R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą.  A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir šališkai išnagrinėjo bylą.

Skunde pažymima, kad teismas atsisakė prie bylos prijungti prokuroro prašymus pakeisti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir taip suvaržė prokuroro galimybes tinkamai vykdyti savo funkcijas bei išreiškė išankstinį nusistatymą dėl prokuroro pozicijos ir bylos baigties.

Anot prokuratūros, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą išėjo iš kaltinimo ribų, pilnai neištyrė pagrindinių byloje esančių įrodymų, visapusiškai nepatikrino bylai svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas.

Bylos duomenimis, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.

Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.

Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.

Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną nusprendė, kad kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su R. P. (Paksu) metu G. V. (Vainauskas) pasiūlydamas, pažadėdamas ar susitardamas duoti didelės vertės kyšį, siekė, kad R. P. paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei šio skyriaus tarnautojus, o R. P. su tokiu G. V. pasiūlymu sutiko“, – teigiama teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnaitės-Tamošiūnaitės ir Dariaus Prankos priimtoje nutartyje.

Taip pat teismas konstatavo, kad negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog pokalbio su G. Vainausku metu A. J. Zabulis pasiūlydamas ir susitardamas duoti didelės vertės kyšį siekė, kad G. Vainauskas paveiktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o G. Vainauskas su tokiu A. J. Zabulio pasiūlymu sutiko.

Tarptautinę vaikų gynimo dieną G. Nausėda nuotolinėje konferencijoje problemas aptarė su įtraukiojo ugdymo ekspertais ir vaikus su negalia auginančius tėvus telkiančiomis organizacijomis.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiandien „švietimo tendencijos yra segreguojančios“, nes šalyje yra daug specialiųjų mokyklų ir mažai gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių.

„Esamas įtraukusis ugdymas dažnai yra nepakankamos kokybės, augantis vaikų su negalia ugdymas namuose taip pat signalizuoja situacijos blogėjimą. Tuo metu bendrojo ugdymo šalies mokykloms dar leidžiama atsirinkti „patogius“ vaikus ir nepriimti nepageidautinų“, – sakė G. Nausėda Prezidentūros pranešime.

Anot jo, Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus diskriminaciją mažinančioms Švietimo įstatymo pataisoms, pastebimi „teigiami poslinkiai“, tačiau įgyvendinimui numatytas penkerių metų laikotarpis yra per ilgas. Jis išreiškė lūkestį, kad Seimas sprendimą priims pavasario sesiją.

„Per pastaruosius metus švietimo srityje nuveikta per mažai, tad ir dabartinė, ir būsimoji valdžia turi susitelkti ir priimti taip reikalingus sprendimus dėl įtraukiojo vaikų su negalia ugdymo. Lygias galimybes mokytis kartu su kitais vaikai turi turėti jau šiandien, kad ir kiek mums tai kainuotų“, – sakė šalies vadovas.

„Visų vaikų galimybės siekti visa ko gražiausio gyvenime yra ir privalo būti vienodos. Mano įsitikinimu, tai yra gerovės valstybės pamatinis principas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad ypač svarbu yra keisti ir įsigalėjusias neigiamas visuomenės nuostatas

Nuotoliniame susitikime dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Seimo, Jungtinių Tautų, įvairių neįgaliuosius ir jų tėvus vienijančių organizacijų atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtose Švietimo įstatymo pataisose numatyta atsisakyti galimybės švietimo įstaigoms nepriimti mokinių su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Taip pat numatyta įtvirtinti antrojo mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto etato galimybę, jei moksleiviui nustatyti dideli ar labai dideli ugdymosi poreikiai. Įstatymu būtų įtvirtinta ir neprigirdinčiųjų asmenų teisė visose ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose mokytis gimtosios gestų kalbos ir kiti neįgaliųjų teises užtikrinantys aspektai.

Vyriausybė pataisų įsigaliojimui pasiūlė Seimui nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį – 2025-ųjų gegužės 1-ąją.

Tokiu būdu ryškiausi miesto muzikos, teatro ir šokio kolektyvai prisijungė prie visuotinės akcijos „Ačiū, Lietuva!“. Idėjos tikslas – padėkoti tiems, kurie aprūpino būtiniausiomis paslaugomis ir apsaugos priemonėmis, o taip pat visiems Lietuvos žmonėms, už sėkmingai įveiktą pirmąją COVID-19 bangą. Pirmadienio pavakarę, vienu ir tuo pačiu metu – 17 val., muzikos garsai pasklido plačiai po visą šalį. Nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių administracijų ir kultūros įstaigų stogų, iki skverų, aikščių ir parkų erdvių. Muzikiniai kūriniai suskambo ir Kaune – specialiai šiai akcijai pasirodymus surengė miesto teatrai, orkestrai, chorai ir ansambliai. Iš savo balkono praeiviams lenkėsi Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai. Įgulos bažnyčios pašonėje įsikūrė Karinių oro pajėgų orkestras su būgnais, trimitais, trombonais ir tūbomis. Ansamblis „Ainiai“ muzikos garsais apipynė Šv. Gertrūdos bažnyčią. Tuo metu Kauno styginių kvartetas Kauno valstybinės filharmonijos kiemelį užpildė legendinių „The Beatles“ dainų skambesiais.

Po kultūrinio alkio gerai ir kelios minutės muzikos.

„Išstumdėme mašinas, kurios čia įprastai stovi, ir štai – puiki scena“, – pro šalį einančius miestiečius į laikiną koncertinę erdvę kvietė Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta. Pradžioje atsargiai, galiausiai praeiviai įsidrąsino. Laikydamiesi saugaus atstumo jie taisėsi kiemelyje ir lingavo klausydamiesi „The Beatles“ kūrinių.

„Po kultūrinio alkio gerai ir kelios minutės muzikos“, – svajingai žvelgdama į Kauno styginio kvarteto atlikėjus, pusamžė kaunietė džiaugėsi, kad grįždama namo pasirinko E.Ožeškienės gatvę, o ne Laisvės alėja. Nors kaip paaiškėjo netrukus, muzika skambėjo ir čia – Kauno simfoninio orkestro atliekami kūriniai skaidrino pro miesto savivaldybę einančiųjų nuotaiką.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Išsiilgęs koncertų ir žiūrovų srautų J.Krėpšta džiaugėsi pirmadienio veiksmu filharmonijos kiemelyje, o visus, klausiančius, kada muzika grįš vidun, ramino.

„Liepos 19 dieną pradedame Pažaislio muzikos festivalį, kuris truks iki rugpjūčio 30 dienos. Pažaislio vienuolyne bus pastatyta didelė scena, o atidarymo koncerte išvysite Edgarą Montvydą“, – sekti naujienas ragino J.Krėpšta.