Sugrįžtų vokeliai?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praėjusią savaitę registravo Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.

Šiuos įstatymo pakeitimus ministrė Marija Jakubauskienė pristatė balandį. Pasak jos, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Tačiau teisininkai ir medikai pabrėžia, kad priemokų ir dabar nereikalaujama – pacientai gali laisva valia pasirinkti, ar, sumokėję priemoką, rinktųsi brangiau kainuojančią sveikatos priežiūros paslaugą ar priemonę, kurios visa kaina nekompensuojama iš PSDF, ar jiems užtenka pigesnės, visiškai kompensuojamos iš PSDF.

Dėl SAM inicijuotų įstatymo pakeitimų pirmiausia turės spręsti Vyriausybė. Tuomet pataisos bus teikiamos Seimui. Jei šiems pakeitimams parlamentarai pritars, jie įsigalios nuo 2026-ųjų pradžios.

SAM siūlomos įstatymo pataisos sulaukia daug kritikos. Jas kritikuoja ir pacientų organizacijos, ir medikai, teisininkai, Seimo opozicijos atstovai. Naikinti ar ne priemokas – nevieninga ir Seimo valdančioji koalicija. Socialdemokratai yra šių pataisų iniciatoriai, o jų koalicijos partneriai – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pataisas viešai kritikuoja.

Registruotuose įstatymo pakeitimuose, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako įžvelgiantis didelių rizikų.

„Matau didžiulių grėsmių korupcijai, šešėliui. [...] Palikti galimybę primokėti, man atrodo, ne tragedija. Tikrai būtų skaidriau, efektyviau“, – ketvirtadienį Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ susitikime, kuriame dalyvavo ir sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė, S. Skvernelio išsakytą poziciją pateikė ELTA.

Rizika: S. Skvernelio žodžiais, siūlomos įstatymo pataisos sukuria prielaidas sugrįžti vokeliams gydytojams. / P. Adamovič / BNS nuotr.

„Manau, kad žmogus galvos apie du kelius – arba (privačioje gydymo įstaigoje) mokėti visą didelę kainą, kas bus per daug, arba geriau už pusę tos kainos pasiekti medicininę indikaciją, kad gydytojas, atnešus vokelį, pasakytų, kad tau reikia to geresnio, pavyzdžiui, lęšiuko“, – galimus scenarijus vardijo jis.

Nors balandį ministrė, pristatydama pataisas, siūlančias naikinti papildomas priemokas už gydymą, tikino, kad tai padėtų įgyvendinti ir šios Vyriausybės strateginius tikslus, tarp kurių yra ir eilių gydymo įstaigose mažinimas, Seime dirbantiems demokratams tokios intencijos pasiekiamumas kelia klausimų.

„Ar nebus taip, kad šie pokyčiai ne tik nespręs eilių klausimo, bet dar labiau didins įtampą šioje sistemoje, [...] jeigu vertė ėjimo pas privatininką sumažės, nes tam tikrų paslaugų nebus galima atlikti greičiau, neapsimokės pačiam privatininkui jų teikti?“ – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Domo Griškevičiaus iškeltą klausimą citavo ELTA.

Palikti galimybę primokėti, man atrodo, ne tragedija. Tikrai būtų skaidriau, efektyviau.

„Šiuo atveju visi esame lygūs, nepriklausomai nuo to, ar esu mokslų daktaras, ar ministras, ar pardavėja, ar banko tarnautojas, darbuotojas, klerkas. Visi turime vienodą teisę gauti paslaugas. Tai bendras šios valstybės funkcionavimo susitarimas. Jeigu esu labai turtingas žmogus, einu tiesiai į privatų sektorių, moku visą paslaugų kainą ir jas gaunu tada, kada reikia, kaip noriu ir visiškai be jokių apribojimų. Tai yra pasirinkimo dalykas“, – aiškino M. Jakubauskienė. Tačiau ji neneigė, kad, uždraudus priemokas, vidurio kelio (kai kokybiškesnė priemonė ar paslauga gaunama su priemoka prie iš PSDF kompensuojamos priemonės ar paslaugos kainos) tarp nemokamos, t. y. 100 proc. kompensuojamos (viešosiose gydymo įstaigose), ir 100 proc. paciento apmokamos (privačiose gydymo įstaigose) medicinos priemonės ar paslaugos, nebeliktų.

Privačios nuosavybės teisė

SAM teigia, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos šalies gydymo įstaigose turi būti teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas negali būti imamas joks papildomas mokestis.

„Šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo [...] nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktiškai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu“, – skambiai teigiama SAM žiniasklaidai išplatintuose pranešimuose.

Tačiau teisininkai atkreipia dėmesį, kad neteisėtas būtų būtent galimybės savo lėšomis prisidėti prie gydymo ar tam tikrų priemonių įsigijimo iš pacientų atėmimas.

Buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja profesorė Toma Birmontienė viešai pareiškė, kad Seimui teikiamuose įstatymų projektuose nesilaikoma konstitucinių sveikatos teisės pagrindų.

Pasak profesorės, KT dar 2013 m. pateikė svarbų išaiškinimą, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas gali būti apmokama ir iš privačių lėšų, taip pat gali būti apmokėta už dalį paslaugos.

Taikinys: inicijuodama pacientų priemokų draudimą, M. Jakubauskienė vykdo socialdemokratų rinkiminius pažadus, tačiau sulaukia kritikos, – viešai abejojama, ar toks sprendimas pasiektų skelbiamus tikslus. / L. Balandžio / BNS nuotr.

„KT išaiškino, kad pagal Konstituciją [...] už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas gali būti atsiskaitoma iš privačių lėšų, kaip, pavyzdžiui, iš savanoriško sveikatos draudimo fondo ir tiesioginių asmenų mokėjimų, ir tam tikrais atvejais, kai tam tikra sveikatos priežiūros paslauga finansuojama PSDF lėšomis, paciento pasirinkimu dalis tos paslaugos gali būti apmokama iš privačių lėšų, t. y. paties asmens lėšomis. Nuo 2013 m. KT niekada nenukrypo nuo šios doktrinos ar nuostatos“, – konstitucinės teisės žinovė atkreipė dėmesį, kad ši nuostata galioja tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms.

T. Birmontienės teigimu, atsižvelgiant į KT suformuotą doktriną, akivaizdu, kad įstatymų pakeitimais siūlomi ribojimai prieštarauja Konstitucijai. Be to, jos žodžiais, siūlomos pataisos kertasi ir su kitais konstituciniais principais, pvz., su Pacientų teisių įstatymu ir kitais, kuriuose įtvirtinta paciento teisė rinktis.

Jeigu esu labai turtingas žmogus, einu tiesiai į privatų sektorių, moku visą paslaugų kainą ir jas gaunu tada, kada reikia, kaip noriu ir visiškai be jokių apribojimų. Tai yra pasirinkimo dalykas.

Neatleidžia nuo atsakomybės

Seimo valdančiojoje daugumoje esantys socialdemokratai neslepia: jie į Seimą atėjo rinkėjams žadėdami panaikinti priemokas sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau privačioje šeimos klinikoje dirbantis šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius užsiminė, kad socialdemokratų rinkimų programos vykdymas neatleidžia jų nuo atsakomybės numatyti galimus tokių sprendimų padarinius. Nemažai jų gali būti neigiami.

„Socialdemokratai vykdo savo programą. Tačiau reikėtų matyti visą sveikatos sistemos paveikslą. Jame privatus sektorius vaidina svarbų vaidmenį. Tiesa, jis nesudaro daugumos – čia dirba tik 13–14 proc. gydytojų, slaugytojų, tačiau privataus sektoriaus buvimas yra svarbus, nes jis padeda pacientams gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Taip gerėja paslaugų prieinamumas“, – tačiau, pasak V. Kasiulevičiaus, priėmus planuojamas įstatymų pataisas, šių paslaugų prieinamumas sumažėtų.

Jis priminė, kad Lietuvos medikų sąjūdis dar nuo 2017 m. reikalauja, kad vidutinis gydytojo darbo užmokestis sudarytų 2,5–3 Lietuvoje vidutinius darbo užmokesčius. Taip esą yra Vokietijoje ir nemažai kitų šalių, kur užtikrinama kokybiška sveikatos priežiūra. Tačiau, kad būtų galima mokėti tokį darbo užmokestį medikams, visų pirma Valstybinė ligonių kasa (VLK) turėtų nustatyti didesnes gydytojų konsultacijų ir kitų paslaugų, už kurias sumoka gydymo įstaigoms, kainas.

Jurgita Sejonienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ruošiasi apskųsti teismui

Sunku tikėtis, kad viešojo sektoriaus gydymo įstaigų medikų atlyginimai kils. Greičiau priešingai – sprendžiant pagal SAM planuojamus arba jau priimtus teisės aktus, jie gali sumažėti.

Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė gegužės 9 d. pasirašė įsakymą „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Brangiesiems tyrimams priskiriami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms: hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.

Įsakyme nurodyta, kad už tuos brangiuosius tyrimus ir procedūras, kurie bus atlikti viršijant sutartis su VLK, gydymo įstaigoms bus sumokama tik 70 proc. jų kainos, o iki šiol, remiantis vadinamąja plaukiojančio balo sistema, buvo mokama vidutiniškai 87 proc.

„Tai labai neteisinga, nes tie įkainiai ir šiaip nedideli, t. y. 80–90 proc. pinigų, visų gydymo įstaigų gaunamų už suteiktas paslaugas, eina į darbo užmokesčio fondą. Taigi, jeigu jie dabar gaus tik 70 proc. paslaugos kainos, net darbo užmokesčiui neužteks, o rezervinių lėšų sveikatos priežiūros įstaigos juk neturi“, – parlamentarė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė užsiminė apie galimą medikų darbo krūvio, atlyginimų mažėjimo priežastį.

„Tai, matyt, sveikatos priežiūros įstaigos teiks mažiau paslaugų, pacientai turės rinktis visiškai mokamą paslaugą ir galų gale labiausiai nukentės būtent jie. Juk jeigu pagal sutartis galimų suteiktų paslaugų skaičius apribotas, kai tų paslaugų poreikis yra didesnis, nei numatyta sutartyse, o įstaigos neteiks jiems neapsimokančių viršplaninių paslaugų, pacientai už tai turės mokėti visą kainą“, – prognozavo politikė.

Tiesa, minėtas ministrės įsakymas gali būti atšauktas – J. Sejonienė jį ruošiasi apskųsti teismui kaip prieštaraujantį Teisėkūros pagrindų įstatymui.

„Ministrė pasirašė įsakymą tik gegužės 9 d., tačiau jame rašoma, kad jo reikalavimai neva įsigalioja nuo balandžio 1 d., t. y. atgaline data. Teisinėje valstybėje taip nedaroma. Net nežinau, kaip tai pavadinti: ar tai visiška teisinė nekompetencija, ar tyčinis įstatymų nesilaikymas. Tokia situacija netoleruotina. Manau, kad tai labai bloga praktika – tegul teismas išaiškina, kaip turi būti. Socialinių partnerių argumentai ministrės neįtikino, gal teismas įtikins“, – vylėsi J. Sejonienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad sutartis su VLK dėl šiais metais teiksimų brangiųjų tyrimų ir procedūrų įstaigos sudarė remdamosi iki šiol galiojusia tvarka.

„Manau, tik po naujos tvarkos įsigaliojimo tokios sutartys turėtų būti sudaromos. Jei tvarka įsigalioja balandžio 1 d., sutartys turėjo būti pasirašomos po balandžio 1 d., tačiau tai reglamentuojantis įsakymas turėjo būti pasirašytas daug anksčiau“, – teigė ji.

VLK : apmokėjimo modelis nebedavė norimo efekto

Kodėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą nuspręsta pakeisti atgaline data? Kodėl apskritai šią tvarką reikėjo keisti? Šiuos ministrei M. Jakubauskienei adresuotus klausimus išsiuntėme ministrės patarėjai komunikacijai Irminai Frolovai-Milašienei. Sulaukėme ne ministrės, o VLK atsakymų.

„Apie tai, kad nuo šių metų balandžio 1 d. keisis brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo PSDF lėšomis tvarka, buvo informuojama jau nuo pirmojo šių metų ketvirčio. Sutarčių partneriai tiek prieš sutarčių sudarymą, tiek sutarčių sudarymo metu buvo informuoti apie griežtesnes sutarčių laikymosi sąlygas ir apie keičiamą brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarką. Taip pat apie tai kovo 3 d. buvo pranešta per Nacionalinę bendradarbiavimo platformą su socialiniais partneriais, vėliau svarstyta Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, – rašoma SAM Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės atsiųstame VLK parengtame atsakyme. – Rengiant teisės aktus įvertinamos įvairios aplinkybės, dėl kurių gali užtrukti teisės akto derinimo ir pasirašymo procesas, todėl teisės aktas gali būti pasirašytas vėliau, bet įsigalioti atgaline data. Taip norima užtikrinti teisinį aiškumą ir siekiama, kad ligonių kasų sutartiniai partneriai už suteiktas paslaugas gautų apmokėjimą laiku.“

VLK teigimu, iki šiol galiojusią tvarką keisti reikėjo, nes 20 metų galiojęs brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo, taikant kintamąjį balą, modelis nebedavė norimo efekto: „Šioms paslaugoms buvo apskaičiuojamos preliminarios sutartinės sumos, kurios neribodavo viršsutartinių brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičiaus. Tai lėmė, kad per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius padidėjo daugiau nei 40 proc. Atitinkamai beveik padvigubėjo ir jų finansavimas fondo lėšomis – nuo 65 iki 121 mln. eurų. Per pastaruosius kelerius metus fondo lėšomis buvo apmokėtos visos brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugos, tačiau, įvertinus kasmet didėjantį atotrūkį tarp jų skaičiaus ir PSDF biudžeto galimybių prisiimti papildomus įsipareigojimus, buvo būtina aiškiau reglamentuoti viršsutartinių brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugų apmokėjimą.“

VLK atsakymuose rašoma, kad ministrės M. Jakubauskienės gegužės 9 d. pasirašytu įsakymu brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo modelis pakeistas taip: atsisakoma vadinamojo plaukiojančio balo sistemos – vietoj jos įsigalios fiksuotos sutartys su kiekviena gydymo įstaiga; už viršsutartinius kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus bus mokama iki 70 proc., o kitų brangiųjų tyrimų ir procedūrų (pavyzdžiui, hemodializės) – iki 100 proc. bazinės kainos, atsižvelgiant į fondo galimybes ir numatytą apmokėjimo tvarką.

A. Rudanov: tai prieštarauja teisinės valstybės principui

Gyvybės mokslų teisės eksperto Andrej Rudanov teigimu, įstatymų pataisos, kuriomis būtų apribota pacientų galimybė pasirinkti brangiau kainuojančią paslaugą, – ne vieninteliai atvejai, kai, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ruošiant įstatymų projektus ar ministrei pasirašant įsakymus, prasilenkiama su teisės reikalavimais.

Andrej Rudanov / Asmeninio archyvo nuotr.

A. Rudanov pabrėžia, kad sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės praėjusią savaitę pasirašytas įsakymas, reguliuojantis brangių tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarką, priimtas pažeidus teisės aktų įsigaliojimo taisykles ir iš esmės prieštarauja teisinės valstybės principui.

– Kaip jūs vertinate, kad SAM planuoja uždrausti sveikatos priežiūros įstaigoms imti iš pacientų priemokas už VLK iš PSDF apmokamas paslaugas ir priemones?

– Visų pirma, norėčiau patikslinti. Pagal SAM parengtą įstatymo projektą naikinama ne teisė įstaigoms imti priemokas, o paciento teisė pasirinkti brangiau kainuojančią paslaugą. Tai iš esmės skirtingi dalykai. Paaiškinsiu, kodėl.

Šiuo metu galiojantis įstatymas suteikia pacientui teisę pasirinkti (absoliuti teisė) ir kartu nustato gydymo įstaigoms pareigas informuoti pacientą apie tai, kas yra brangiau kainuojanti paslauga, iš ko ji susideda, kuo ji skiriasi nuo VLK 100 proc. apmokamos ir pan. Kartu nustatoma visa eilė reikalavimų informuotam sutikimui, parašams ir t. t. Vadinasi, jeigu pacientas nori paslaugą gauti greičiau (pvz., nelaukti eilėje), aukštesnės kokybės (pvz., kad jam būtų taikoma individuali kineziterapija vietoj grupinės; arba kad specialistų dėmesys būtų dažnesnis, negu įprasta pagal klinikinį protokolą), arba daugiau orientuotą į paciento individualius poreikius (pvz., mityba, dėmesingumas, vienvietė palata arba dvivietė palata, kurioje kartu su 16 metų vaiku lieka vienas iš tėvų), jis tokia teisę turi. Tada įstaigai suteikiama galimybė tokias (brangesnes) paslaugas suteikti – tik reikia laikytis atitinkamos tvarkos. Ar įstaiga naudosis šia galimybe, ar nesinaudos, tai yra jos sprendimas. Beje, verta pastebėti, kad šia galimybe nuo 1998 m. galėjo ir net šiuo metu gali naudotis visos Lietuvos gydymo įstaigos: valstybės įsteigtos ir valdomos ligoninės, savivaldybių įsteigtos ir valdomos ligoninės ir poliklinikos, privačios gydymo įstaigos.

Įsakymas priimtas pažeidus teisės aktų įsigaliojimo taisykles ir iš esmės prieštarauja teisinės valstybės principui.

SAM siūlomas sprendimas (pagal tai, kaip parengtas teisės akto projektas ir jo aiškinamasis raštas) panaikina paciento teisę pasirinkti. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu pacientas norėtų pasirinkti ką nors geriau, inovatyviau, efektyviau, individualiau, tokios teisės (jeigu jis yra apdraustas ir už jį būtų mokama PSDF biudžeto lėšomis) jis jau nebeturės. Tiesiog nebeturės.

– Kokių padarinių tai, kad, priėmus įstatymo pataisą, pacientai nebegalės pasirinkti brangiau kainuojančios priemonės ar paslaugos, gali turėti Lietuvos sveikatos sistemai, pacientams?

– Pačių įvairiausių. Prisiminkime, kad tiek socialiniai partneriai, tiek įstatymo projektą vertinusi Teisingumo ministerija aiškiai akcentavo būtinumą atlikti poveikio vertinimą. Poveikio vertinimas – siūlomo pakeitimo padarinių modeliavimas, kai vertini kelis dalykus: a) ar tai, ką siūlai padaryti, yra būtina; b) ar taip, kaip siūlai padaryti, pasieks rezultatą, kurio nori; c) ar priemonės, kurias naudosi, užtikrins rezultatą, kurio sieki.

Žvelgiant per šią prizmę, geriausias SAM siūlomo pakeitimo įvertinimas nuskambėjo Teisingumo ministerijos atstovų lūpomis – SAM „argumentai nepagrindžia, kodėl tikslinga apskritai atsisakyti galimybės asmenims primokėti už papildomas paslaugas“.

Manau, kad tuo atveju, jeigu SAM siūlomas projektas išliks toks, koks buvo pateiktas derinti viešai ir bus priimtas, bus suduoti keli smūgiai. Pirma, teisinei sistemai, paciento valios autonomijai ir žmogaus teisėms (bet tai daugiau fundamentalūs dalykai, susiję su demokratija, vertybėmis ir pan. ir kiekvienas atskiras pacientas šio neigiamo poveikio trumpalaikėje perspektyvoje nepajus).

Antra, regionams ir socialiai jautrioms grupėms – bus paveiktos mažiausiai apsaugotos socialinės grupės (nes dabar jos gali naudotis PSDF lėšomis (yra apdraustieji) ir kartu prisidėti savo lėšomis (tokios galimybės neliks); iš užsienio šalių patirties – įgyvendinus tokias praktiką, kaip siūlo SAM, auga, o ne mažėja, socialinė atskirtis; kartu bus paveiktas socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos sistemų integralumas, ir, labai tikėtina, vėlgi neigiamai.

Trečia, sveikatos sistemoje dirbantiems specialistams, kurie arba priimtų sprendimus emigruoti, arba galutinai pereitų į privatų sektorių (nes dalis specialistų dabar dirba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje). Tikimybė, kad specialistai pereitų iš privataus sektoriaus į viešąjį (nepakeitus didžiosios dalies viešojo sektoriaus įstaigų valdymo principų, praktikos ir kultūros, nesutvarkius darbo krūvių, darbo laiko apskaitos, darbo ir poilsio režimų balanso pagal Darbo kodekso reikalavimus, neatlikus kitų būtinųjų veiksmų), yra labiau hipotetinė nei reali.

– Kaip vertinate, kad sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė gegužės 9 d. pasirašė įsakymą (Nr. V-304) „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo šių išlaidų apmokėjimo tvarka keičiama atgaline data?

– Vertinu neigiamai. Tam yra labai aiškios teisinės priežastys.

Pirma, įsivažiavus kalendoriniams metams ir gydymo įstaigoms sudarius sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, SAM iš esmės keičia galiojantį sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo teisinį reglamentavimą. Faktiškai keičiamos paslaugų apmokėjimo taisyklės neatsižvelgiant į tai, kiek pacientų įprastai kreipiasi paslaugų, kokia valstybės politika dėl paslaugų prieinamumo buvo vykdoma prieš tai (nes sveikatos centrų modelyje pacientai ypač buvo ir yra skatinami naudotis įstaigų paslaugomis, dažniau kreiptis, anksčiau diagnozuoti ligas ir laiku gauti gydymą), kokios finansinės apimties sutartis gydymo įstaigos sudarė su VLK 2025 m.

Antra, nėra jokio aiškumo, kaip šis pakeitimas paveiks pacientus, kurie: a) 2025 m. balandžio 1 d.–2025 m. gegužės 10 d. laikotarpiu gavo sveikatos priežiūros paslaugas ir b) kurie paslaugas turėtų gauti po 2025 m. gegužės 10 d. Nors toks aiškumas privalėjo būti nuosekliai ir išsamiai aprašytas SAM įsakymo aiškinamajame rašte (kai priimtas įsakymas dar buvo projekto stadijoje). Pvz., jeigu pagal SAM įsakymą VLK sumokės gydymo įstaigai tik 50 proc. pinigų sumos už 100 (vienam šimtui) pacientų faktiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, ar tai reiškia, kad VLK apmokės visų 100 pacientų pusę gydymo kainos, ar apmokės 50 pacientų visą gydymo kainą, o kitų 50 – nemokės visai ir šie pacientai turės sumokėti visą sumą patys, nepriklausomai nuo to, kad jie yra apdraustieji ir moka PSD įmokas. Atsakymų į šiuos klausimus kol kas rasti nepavyksta, nors jie yra privaloma priimamo sprendimo poveikio vertinimo dalis.

Trečia, įsakymas priimtas pažeidus teisės aktų įsigaliojimo taisykles ir iš esmės prieštarauja teisinės valstybės principui. Pats įsakymas priimtas gegužės 9 d. ir įsigaliojo gegužės 10 d., tačiau jame nurodyta, kad jis taikomas atgaline tvarka, t. y. paslaugoms, kurios buvo suteiktos pacientams nuo š. m. balandžio 1 d. Norėtųsi priminti, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas labai aiškiai nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują veiklos teisinį reguliavimą (SAM įsakymas iš esmės naujai nustatė paslaugų apmokėjimo tvarką), paprastai įsigalioja gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Taigi iš karto yra trys pažeidimai. Pirma, įsakymas įsigaliojo gegužės 10 d., o ne gegužės 1 d. Antra, įsakymas buvo priimtas gegužės 9 d., o ne vasario 1 d. Trečia, įsakymas galioja atgaline data, t. y. taikomas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiams, kurie buvo iki jo įsigaliojimo ir keičia šių santykių apmokėjimo taisykles (liečia paslaugų, teiktų nuo 2025 m. balandžio 1 d., apmokėjimą). Ketvirta, yra procedūrinių pažeidimų. Rengiant ir derinant įsakymą, SAM privalėjo vadovautis teisės aktų projektų rengimo taisyklėmis, kurias patvirtino Vyriausybė. Šiose taisyklėse nurodyta, kad pastaboms ir pasiūlymams dėl teisės aktų projektų pateikti turi būti numatytas ne trumpesnis nei 10 darbo dienų derinimo terminas. SAM nustatė 5 darbo dienų terminą.

Taigi, atsižvelgiant į šį ir kitus teisinius reikalavimus, gegužės 9 d. pasirašytas ministrės įsakymas anksčiausiai galėtų įsigalioti lapkričio 1 d.