Dėl centrinių bankų ryžtingų sprendimų sumažinti palūkanų normas, pasistūmėjusių derybų tarp JAV ir Kinijos bei pagerėjusių pramonės rodiklių Azijos šalyse, sumažėjo tikimybė, kad per artimiausius dvejus metus JAV, svarbiausioje pasaulio ekonomikoje, bus recesija. Tačiau mažų palūkanų normų politika turi ir neigiamų padarinių, apie kuriuos ir pačių centrinių bankų atstovai kalba vis garsiau – auga finansinių burbulų grėsmė, atidėliojami struktūriniai mažiau efektyvių šalių ekonomikos sektorių pokyčiai. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Lietuvos ekonomika kitąmet augs lėčiau

„Šių metų trečią ketvirtį BVP buvo 3,6 proc. didesnis negu prieš metus, bet neįtraukiant didesnio negu pernai grūdinių kultūrų ir rapsų derliaus rezultato, ekonomika augo maždaug 3 proc. Prognozuojame, kad paskutinį 2019 metų ketvirtį metinis BVP augimas sulėtės iki 2,8 proc., todėl paliekame ankstesnę 3,6 proc. BVP augimo besibaigiančiais 2019 metais prognozę.

Taip pat toliau nekeičiame 2,4 proc. Lietuvos BVP augimo 2020 metais prognozės – tokią ją nustatėme dar šių metų sausį ir neturime pagrindo ja abejoti. Prastesnis užsienio prekybos balansas dėl lėtesnio prekių ir paslaugų eksporto augimo darys didžiausią neigiamą įtaką kuklesnei šalies ūkio plėtrai kitąmet. Be to, ateinančiais metais dėl lėtesnio realiojo vidutinio darbo užmokesčio ir mažesnio užimtųjų skaičiaus lėčiau augs vidaus vartojimas.

Investicijos 2020 metais, nors ir ne taip sparčiai, bet augs – Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų išmokėjimas kitais metais pasieks piką. Be to, nekilnojamojo turto rinkoje 2020 metais statybų darbų vertė taip pat dar gali nedaug augti. Ir nors statybų sektorius skųstis darbų užsakymais neturėtų, nemažai įmonių sektoriuje dėl nesuvaldytų sąnaudų didėjimo susidurs su nuostolių ir likvidumo problemomis.

Nekeičiame ir darbo užmokesčio prognozės – vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje turėtų sulėtėti nuo 8,2 proc. šiemet iki 6,5 proc. 2020 metais ir 5,8 proc. 2021 metais. Didžiausias prognozių pokytis nuo rugsėjį pasirodžiusio „Nordic Outlook“ leidinio yra susijęs su darbo rinka – pastaraisiais ketvirčiais Statistikos departamentas skelbia apie didesnį negu prieš metus nedarbą, nors registruotas nedarbas, Užimtumo tarnybos duomenimis, mažėja. Prognozuojame, kad kitąmet vidutinis nedarbas bus 6,1 proc., o 2021 metais – 6,2 proc.

Manome, kad prognozuojamas ekonomikos augimo tempas nereiškia, kad valdžia turi pradėti išlaidauti daugiau, negu leidžiama pagal Europos Sąjungos taisykles. Kaip parodė neseniai SEB banko atlikta didžiųjų įmonių finansų vadovų apklausa, gerokai padaugėjo įmonių, kurios nori efektyviau organizuodamos veiklą didinti laisvą pinigų srautą, skaitmenizuodamos paslaugas ir gamybą gerinti darbo našumą, atsisakyti nepagrindinės veiklos bei nelikvidaus turto. Norėtųsi, kad to paties siektų ir valdžios sektorius, tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai leidžia įžvelgti tik padidėjusį chaosą ir nepamatuotų bei žalingų pasiūlymų iš politikų antplūdį, kuris skandina gerąsias iniciatyvas. Valdžios sektoriaus balanso perteklius šiemet sudarys 0,1 proc. BVP, o kitąmet valdžios pajamos ir išlaidos bus subalansuotos.

Kaip ir anksčiau, manome, kad Lietuvai kitąmet pavyks augti sparčiausiai tarp Baltijos šalių. Tikimės, kad Latvijos ekonomika kitąmet padidės 2 proc., 2021 metais – 2,5 proc., o Estijos BVP didės atitinkamai 2 ir 2,6 proc.“ , – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Brexit“ drama

SEB grupės ekonomistai paliko nepakeistą euro zonos BVP augimo prognozę: ekonomika šiemet padidės 1 proc., kitąmet – 1,1 proc., o 2021 metais – 1,3 proc. Euro zonos namų ūkių nuotaikos ir lūkesčiai tebėra aukštesni negu istorinis vidurkis, todėl nenuostabu, kad mažmeninė prekyba pastaraisiais ketvirčiais augo gana sparčiu tempu ir šiemet visai nesulėtėjo. Visgi gyventojai euro zonoje ir taupo labiau, apklausos rodo, kad artimiausiais metais taupymo lygis dar didės, o tai darys neigiamą įtaką vartojimo augimui. Be to, nedarbas euro zonoje kitąmet turėtų mažėti jau gerokai lėčiau.

Vokietijos ekonomikai kitąmet bus nelengva išsivaduoti iš sąstingio – šalies ūkio plėtra sieks 0,7 proc. bei veikiausiai nusileis Prancūzijos ar Ispanijos ekonomikos augimui. Vokietijos pramonė yra svarbiausiais ūkio augimą stabdantis veiksnys, todėl tik nuo to, kaip greitai šalies eksportas atsigaus, priklausys, ar ekonomika kitąmet augs sparčiau, negu tikimės. O tam reikia ne tik stipresnio ekonomikos augimo pasaulyje, bet ir struktūrinių Vokietijos pramonės pokyčių, ypač automobilių sektoriuje. Spalį automobilių šalyje pagaminta 5 proc. mažiau negu prieš metus. Būtent automobilių eksporto smukimas lemia gamybos smukimą (šalyje automobilių parduotų automobilių skaičius padidėjo).

Parlamento rinkimai Jungtinėje Karalystėje turėtų parodyti daugiau aiškumo dėl „Brexit“ proceso. Jeigu konservatoriams pavyktų užsitikrinti Parlamente daugumą, Jungtinė Karalystei turėtų pavykti palikti Europos Sąjungą pagal neseniai B. Johnsono išsiderėtas sutarties sąlygas. Net jeigu Parlamente konservatoriams vėl pritrūktų balsų ir nepavyktų patvirtinti išsiderėtų išstojimo sąlygų, kietojo „Brexit“ variantas ir tokiu atveju neturėtų būti pagrindinis.

Labai įdomiai padėtis klostosi Švedijoje, kur, nors ekonomikos augimas gerokai sulėtėjo, o infliacija yra mažesnė negu siekiama, šalies centrinis bankas gruodį turėtų padidinti bazinę palūkanų normą nuo -0,25 iki 0 proc. ir tokiu veiksmu išsiskirti iš visų svarbiausių pasaulio centrinių bankų. Banko vadovai aiškių motyvų, kodėl ruošiasi didinti palūkanų normą, nepateikia, tačiau panašu, kad norima sustabdyti kronos silpnėjimą, neleisti įsibėgėti būsto brangimui ir išeiti iš neigiamų palūkanų aplinkos. SEB ekonomistai prognozuoja, kad Švedijos ekonomika kitąmet augs 1,2 proc., arba tiek pat, kiek ir šiemet. Sumažėjusios investicijos į įrangą ir nekilnojamąjį turtą yra pagrindinės lėtesnio augimo priežastys.

JAV ekonomika augs lėčiau

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiemet JAV ekonomika didės 2,2 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 1,7 proc. Trečio ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai buvo neblogi dėl gana smarkiai didėjusio namų ūkių vartojimo. Naujų darbo vietų skaičiaus augimas viršijo lūkesčius, todėl didesnis dirbančių asmenų skaičius ir augančios algos skatino vartojimą. Tiesa, prastėjant didelių bendrovių lūkesčiams dėl ateities, investicijos šalyje ir toliau mažėjo. Būtent smunkantys pirmaujantys rodikliai, atskleidžiantys pramonės įmonių lūkesčius, mums labiausiai kelia nerimą.

Panašu, kad, artėjant Prezidento rinkimams JAV ir Donaldui Trumpui nenorint sukelti sumaišties akcijų rinkose bei apskritai labiau sulėtinti ekonomikos plėtros, atsiranda erdvės ribotam susitarimui dar iki šių metų pabaigos tarp JAV ir Kinijos vadovų. Beje, kaip ir dauguma ekonomistų tikėjosi, prekybos karas tarp JAV ir Kinijos kol kas nesumažino JAV užsienio prekybos disbalansų, tik padarė neigiamą įtaką viso pasaulio ekonomikos vystymuisi.

JAV Federalinis rezervų bankas (FED) 2020 metų sausį dar gali sumažinti bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto – iki 1,25–1,5 proc. naudodamas tą pačią argumentaciją – siekį apsidrausti nuo galimų nepageidaujamų ekonomikos pokyčių. Remiantis SEB grupės analitikų prognozėmis, euras 2020 metais turėtų stiprėti ir metų pabaigoje būti vertas 1,17 JAV dolerio.